Daugiabučių gyventojams ne naujiena: balkonų remontas, taip pat kaip ir stogo ar lifto tvarkymas, ilgus metus buvo bendras visų rūpestis ir išlaidos. Už balkonų remontą po lygiai turėjo mokėti net patys jo neturintys gyventojai, o nuo šios pareigos galėjo atleisti tik kaimynų geranoriškumas. Ir tai tik tuo atveju, jei tam pritarė absoliučiai visi kaimynai.
Taip yra todėl, kad pagal Civilinį kodeksą ir Statybos techninio reglamento nuostatus balkonas yra namo architektūrinė dalis ir priklauso bendrai namo konstrukcijai. Vis dėlto ginčų dėl balkonų laikančiųjų konstrukcijų remonto apmokėjimo pastaraisiais metais vis daugėjo. Savivaldybės ir Seimas nuolat sulaukia skundų gyventojų, kurie piktinasi, jog turi mokėti už avarinės būklės kaimyno balkono tvarkymą, nors patys savąjį susitvarkė niekieno pagalbos neprašydami. Bet keisčiausiai jaučiasi tie, kuriems tenka mokėti solidžias sumas už balkonų remontą, kai patys gali tik iš tolo pasigrožėti gėlėmis apsodintais, lauko baldais apstatytais kaimynų balkonais.
Artimiausiu metu čia galimi dideli pokyčiai – parlamentaro Algimanto Salamakino teikimu, Seimas šių metų balandžio mėnesį pritarė CK pakeitimo projektui, kuris nustato, jog buto ar kitų patalpų savininkas neprivalo apmokėti išlaidų, susijusių su jam nepriklausančių kitų butų ir patalpų savininkų individualiai, nuosavybės teise, naudojamų pastato dalių (balkonų, terasų ir pan.), remontą.
Išimtimi siūloma laikyti tik su šiomis dalimis susijusias fasado puošybos detales (pavyzdžiui, piliastrus, baliustradas, kolonas). Dabar Seime laukiama Vyriausybės išvados dėl siūlomo pakeitimo. Projekto autoriai tikisi, kad priimant sprendimą bus atsižvelgta į Vakarų Europos šalių praktiką. Tarp sektinų pavyzdžių – Vokietija, kur įstatymai už balkonų remontą mokėti įpareigoja savininką, kitaip tariant – naudotoją. Pagal Prancūzijos įstatymus, bendrąja nuosavybe laikomos tik tos pastatų dalys, kuriomis naudojasi visi pastato naudotojai.
Šią temą portale SA.lt pratęsime, kai sprendimą priims Vyriausybė.
