Gen. rėmėjas
Rėmėjai

FORUMAS

Šimtmečio paralelės. Lietuva ir pasaulis

Gegužės 27 d., 2022

K/C „Romuva“ (Laisvės al. 54, Kaunas)
Renginys nemokamas

PRANEŠĖJAI

SA100 forumas Aida Stelbiene

Aida Štelbienė

Architektūros tyrėja, SA.lt išleistos knygos „Šimtas žingsnių modernios lietuviškosios architektūros link“ sudarytoja, Architektūros kokybės vystymo asociacijos vadovė

SA100 forumas Natalie Mossin

Natalie Mossin

Danijos karališkosios akademijos Architektūros ir technologijų instituto vadovė
SA100 forumas JaKnik MVRDV

Janas Knikkeris

Architektūros studijos MVRDV partneris, Roterdamas, Olandija
SA100 forumas Michael Rotor

Michaëlis Ghyootas

Architektūros studijos „Rotor“ projektų vadovas, Briuselis, Belgija
SA100 forumas PerisToral Arquitectes

José Toralas

„Peris+Toral arquitectes“ partneris, Barselona, Ispanija
SA100 forumas Ludovico Lombardi

Ludovico Lombardi

„Zaha Hadid Architects“ atstovas Skandinavijos ir Baltijos šalims, Londonas, Didžioji Britanija
SA100 forumas AFTER PARTY

Gabrielė Ubarevičiūtė, Giedrius Mamavičius

Studijos „After Party“ įkūrėjai, Vilnius, Lietuva
SA100 forumas Ruta Leitanaite

Rūta Leitanaitė

Forumo moderatorė, architektūros kritikė, Lietuvos architektų sąjungos pirmininkė
SA100 albumas virselis

albumas

100 ŽINGSNIŲ MODERNIOS LIETUVIŠKOSIOS ARCHITEKTŪROS LINK

SA.lt šiais metais išleista 300 puslapių knyga „Šimtas žingsnių modernios lietuviškosios architektūros link“ su iškiliausiais per šimtmetį sukurtais Lietuvos architektų pastatais (sudarytoja Aida Štelbienė). Skirtingus mūsų šalies architektūros laikotarpius skaitytojams pristato žymūs Lietuvos architektūros istorikai ir tyrėjai: dr. Marija Drėmaitė, Rūta Leitanaitė ir dr. Vaidas Petrulis. Renginio dalyviai pirmieji galės susipažinti su šiuo solidžiu leidiniu.

FORUMO PROGRAMA

09.30–10.00 DALYVIŲ REGISTRACIJA / PASITIKIMO KAVA

10.00–10.15. SA.lt mini lietuviškos periodinės spaudos statybų ir architektūros tema pirmtako, žurnalo „Statybos menas ir technika“, išleisto 1922-aisiais, 100-mečio sukaktį. Forumo atidarymo kalba.

10.15–10.45 Lietuvos architektūra nuo 1922-ųjų: iššūkiai ir tapatybė. Aida Štelbienė, SA.lt išleistos knygos „Šimtas žingsnių modernios lietuviškosios architektūros link“ sudarytoja, Architektūros kokybės vystymo asociacijos vadovė.

10.45–11.30 Architektūros indėlis į JT tvaraus vystymosi tikslus (Architecture‘s Contributions to the UN Sustainable Development Goals). Natalie Mossin, Danijos karališkosios akademijos Architektūros ir technologijų instituto vadovė.

11.30–12.15 Žaliosios vizijos (Green Dreams). Janas Knikkeris, architektūros studijos MVRDV partneris, Roterdamas, Olandija.

12.15–13.00 PIETŲ PERTRAUKA

13.00–13.45 (online)  Pakartotinis statybinių medžiagų naudojimas. Būdas permąstyti medžiagų ekonomiką (Reusing Building Materials. A Way to Rethink the Material Economy). Michaëlis Ghyootas, architektūros studijos „Rotor“ projektų vadovas, Briuselis, Belgija.

13.45–14.30 (online) Apgyvendinimas ir statyba. Socialinės architektūros iššūkiai ir jų sprendimo strategijos (Inhabiting and Building). José Toralas, „Peris+Toral arquitectes“ partneris, Barselona, Ispanija.

14.30–15.00 KAVOS PERTRAUKA

15.00–15.45 „Zaha Hadid“ Šiaurės šalyse (Zaha Hadid in Nordic Countries). Ludovico Lombardi, biuro „Zaha Hadid Architects“ atstovas Skandinavijos ir Baltijos šalims, Londonas, Didžioji Britanija.

15.45–17.00 Forumo diskusija: kur link mes einame? Moderuoja architektūros kritikė, Lietuvos architektų sąjungos pirmininkė Rūta Leitanaitė.

17.00–17.20 Konkurso „Medinis daugiabutis“ nugalėtojų apdovanojimas.

17.20–18.30 FURŠETAS

Renginys nemokamas. Vietų skaičius ribotas.
statyba ir architektura

Ilgiausiai Lietuvoje leidžiamas statybos ir architektūros raidos metraštininkas, žurnalas „Statyba ir architektūra“ 2022 metais minės statybų ir architektūros temoms skirtos periodinės žurnalistikos šimto metų istorijos jubiliejų.

Puslapyje sa.lt/100 leisimės į amžių trunkančią Lietuvos statymo istoriją.

Istorija

statybos menas ir technika
1922 m. sausio mėn. „Statybos menas ir technika“ numeris.‎‎

Tarpukario pradžioje, Kaune gimstant modernizmo architektūrai, 1922 m. pradedamas leisti leidinys ‎‎„Statybos menas ir technika“, kuris buvo pirmasis tokios tematikos leidinys Lietuvos istorijoje. Jį inicijavo Vidaus reikalų ministerijos Lietuvos atstatymo komisariatas.

Atgavus nepriklausomybę, buvo dedamos milžiniškos pastangos atstatyti valstybę ir kuo sparčiau ją sustiprinti, taigi šis leidinys turėjo svarbią ir konkrečią užduotį.

Lenkijai okupavus Vilnių, Kaunas 1920 m. buvo paskelbtas Laikinąja sostine ir jame buvo numatyta per trumpą laiką pastatyti Valstybės institucijų bei visuomeninius pastatus.

Neramumų krečiamoje šalyje statybos procesams skirto leidinio leidyba neužsitęsia ir 1923 m. ji nutrūksta.

Į Kauną iš Vakarų valstybių grįžta Vakarų Europos universitetus baigę architektai ir stulbinančiu tempu ima kurti modernų miestą. Didelį indėlį įneša ir statybininkai, kurie neatsilieka nuo naujausių to meto technologijų ir inžinerinių žinių.

Reikšmingai prisideda lietuviai, emigravę į JAV, kurie noriai investuoja į savo gimtinės ateitį. Laikinoji sostinė tampa milžiniška statybų aikštele – per stulbinančiai trumpą laiką pastatoma per 6 tūkst. pastatų. Šis reiškinys iki šių dienų istorikų laikomas sparčiausiu urbanizacijos procesu šalies istorijoje.

1940 m. baigiasi 22 metus trukusi nepriklausomos Lietuvos statyba, kai ją okupuoja Sovietų Sąjunga.

1957 m. Vilniuje grupelė iniciatorių įgyvendina idėją atgaivinti specializuotą leidinį statybos meistrams ir išleidžia du leidinius, kurie vadinasi „Techninis biuletenis“. Sulaukus pasisekimo, nuo trečiojo numerio leidinys pervadinamas – taip gimsta „Statyba ir architektūra“ ir šiuo pavadinimu nenutrūkstamai leidžiamas iki šių dienų.

Devinto dešimtmečio pabaigoje Lietuvoje ima intensyvėti tautinio atgimimo nuotaikos. Tarpukario Lietuvos istorijoje ieškoma tradicijų tęstinumą skatinančių sąsajų, todėl 1988 m. „Statyba ir architektūra“ redakcijoje Vilniuje nutariama, jog žurnalo pirmtaku bus laikomas 1922 m. Kaune leistas „Statybos menas ir technika“.

1990 m. kovo 11 d. atkuriama Lietuvos Nepriklausomybė.

Iki 1994 m. „Statyba ir architektūra“ leidžia Statybos ir urbanistikos ministerija, po to žurnalas pereina į privačias rankas.

zurnalas statyba ir architektura
1988 m. „Statyba ir architektūra“ viršelis – prieš paskelbiant apie siekį atkurti nepriklausomą demokratinę Lietuvos Respubliką.

Straipsnių ciklas

Knyga

Periodinės lietuvių architektūros spaudos solidus šimtmečio jubiliejus – proga atsigręžti ir įvertinti ilgą, sudėtingą Lietuvos moderniosios architektūros kelią tapatybės link.

2022 metais išleisime knygą „100 žingsnių modernios lietuviškosios architektūros link“.

SA100 albumas virselis

Fotokonkursas

KONKURSAS 1

Tapkite šimtametės istorijos dalimi !

Pastatai kuriami žmonėms. Jie prabyla į mus, kai siejame savo gyvenimo etapus su jais. Dalyvaukite nuotraukų konkurse – siųskite savo archyvo nuotraukas su senesnio laikmečio istoriniais pastatais ir trumpai papasakokite savo ar giminės istoriją – kaip Jūs esate su pastatu susiję.

Profesionalams

paraleles statyba ir architektura
paralelės

Kviečiame profesionalus dalintis turimais archyvais, projektų brėžiniais ar nuotraukomis iš ankstesnių laikotarpių, kurie gali būti aktualios paralelės tarp praeities ir dabarties.

Laukiame įžvalgų su architekto, inžinieriaus, statybininko matymu, kaip keitėsi Lietuvos urbanistinis veidas per pastarąjį šimtmetį.

Projekto „Paralelės“ metu surinktą medžiagą publikuosime žurnale ir portale SA.lt.

Leidėjas
logo sa 2 3
Leidinio generalinis rėmėjas
Leidinio rėmėjai