Blog

Architektų balkonai tampa vasaros svetainėmis, biurais, valgomaisiais

Balkone ar terasoje galima įgyvendinti tai, kam viduje nepakanka erdvės – valgomąjį, krėslą poilsiui su knyga, o jeigu vietos terasoje užtektinai – net įrengti komfotišką namų SPA. Architektė Ieva Prunskaitė. Nuotr.: Leono Garbačausko

Pietinių kraštų gyventojai savo kasdienybės neįsivaizduoja be erdvaus balkono ar terasos, kuriame ryte geriama kava, vakare mėgaujamasi nuslūgusiu karščiu, o jeigu yra pavėsis, siestos metu susirenka pietauti visa šeima. Auginami dekoratyviniai, prieskoniniai augalai ar net nedideli medeliai. Balkonų svarbą suprantame ir mes, nors šiltasis sezonas, kai norisi būti atvirame ore, gerokai trumpesnis.

Nekilnojamo turto agentūrų atstovų tvirtinimu, net ir nedidelis balkonas kelia būsto vertę beveik 10 procentų. Nors balkono įrengimas reikalauja papildomų kaštų, mūsų kalbinti architektai pritaria , kad balkonas yra labai svarbus ne tik leidžiant laiką jame šiltuoju sezono metu, bet ir kaip būsto funkcinis pratęsimas pastato išorėje.

Balkonų tradicijos – serenados, rytinė kava, saulės palydėjimas ir obels žiedų kvapas

Pirmieji balkonai ir terasos pradėti įrenginėti renesanso laikais. Jie buvo ne tik pastato puošmena – turtingesnieji miestiečiai galėdavo pasižvalgyti po apylinkes, stebėti, kas vyksta siaurose miestų gatvelėse. Jaunuoliai piršdavosi mergelėms, dainuodami serenadas po jų balkonais – Veronoje yra net turistų pamėgtas Džiuljetos balkonėlis, nors šis personažas ir išgalvotas dramaturgo Viljamo Šekspyro. Šiais laikais balkonai neprarado savo aktualumo. Tai ypač pajutome pastaraisiais mėnesiais, kai sukaustytų karantino Italijos daugiabučių balkonuose skambėjo dainos, muzika. Iš balkonų gyventojai plojo medikams, o Vilniaus dailininkai juose įrengė savo darbų ekspozicijas.

Architektas, tapytojas Mantas Maziliauskas prisimena dar vaikystėje, jo tėvų turėtą butuką Žvaigždžių g. viršutiniame aukšte ir  net du balkonus – pirmasis buvo „eiti ryte“, o antrasis atsisveikinti su Saule. Ten ir gimdavo vaiko svajonės, daugiausia apie erdvę. „Nors jų kvadratūra tikrai nebuvo didelė, bet man atrodė, kad tai šviesmečiais didesnė vieta nei butas! Pavasarį – paukščių laukimas, kregždžių lizdeliai;  vasarą – augalėliai, dviračiai, pietinis snaudimas, žiemą – karpio gyvybės gelbėjimas nuo ledo… Dar obuoliai po antklodėmis, rauginti kopūstai, raugintos žaliuokės, kalėdinio spanguolių kisieliaus vėsinimas ir senelio pypkiavimas“ – pirmosiomis emocijomis, susijusiomis su balkonais, dalijasi Mantas.

Architektės Gitanos Valavičiūtės, gimusios ir augusios viename iš žaliausių Vilniaus mikrorajonų, meilė gamtai atsirado būtent mieste, stebint aplinką. „Mano mylimiausios vietos būdavo vonia, slėptuvės iš antklodžių ir, žinoma, balkonas“ – sako architektė.  „Dar pamenu,  kai įsmukdavau į  drabužių spintą ir ant faneros piešdavau tai, kas man atrodė svarbu. Psichologai sako, kad tuo metu  mano psichikoje susiformavo taip vadinama tarpinė erdvė, kuri iki šiol niekur nedingo.  Man suaugusiai ji tokia pat reikalinga, kaip ir mažai mergaitei. Tarpinėje erdvėje reiškiasi vaizduotė, kūryba, išradingumas. Pastebėjau, kad savo  mažąjį balkoną intuityviai naudoju pagal paskirtį  – dirbu ir  ilsiuosi“ – prisipažįsta architektė, prieš keletą metų įsirengusi balkoną iš tėvų paveldėtame bute Justiniškių mikrorajone.

Medinėms balkono sienoms architektė Gitana Valavičiūtė parinko balto molio spalvą, kuri harmoningai derėjo su žalia gamtos spalva. Nuotr.: Martynos Anastazijos Trinkūnienės.

„Balkonas yra toks „daiktas“, kurį man labiausiai būna gaila palikti, važiuojant į užsienį“ – atvirauja ir architektė Ieva Prunskaitė.  Pati šiuo metu gyvenanti antrame aukšte individualių namų kvartale (pirmame aukšte yra projektavimo biuras), su šeima ji gali mėgautis vaizdu į seną obelų sodą iš savo balkono. „Vienos obels šakos net siekia jį, nes projektuojant ir statant namą, norėjome ją išsaugoti. Dabar ji džiugina ne tik žiedais ir vaisiais, bet ir suteikia natūralų šešėlį bei privatumą nuo kaimynų. Balkonas yra neatsiejama šiltojo laikotarpio gyvenimo dalis, juo naudojamės kas dieną – valgome ir pusryčius, ir pietus, ir vakarienę“ – prisipažįsta architektė.

Tarpinė vieta – tarp vidaus ir lauko

„Balkonas, tas renesansinis išradimas, to visapusiško požiūrio siekiamybės laikmečio kapitono lieptelis – man vis dar yra nežinomasis. Tai paslapties, kitokio pamatymo vieta – gal dėl to, kad išsidėsto X zonoje, tarp vidaus ir lauko?“ – svarsto architektas ir tapytojas Mantas Maziliauskas. Architektas tvirtina, kad keliami tie patys pastovūs klausimai, susiję ne tik su funkcionalumu, bet ir su pojūčiais. „Ar mums gyvenime reikia, ar ne – X vietos? Lietuvoje, manau, tai ypač svarbi vieta. Taip, ji  nenaudojama nuolat, bet ir kitos mūsų ypatingosios patirtys yra retenybė!“ – įsitikinęs architektas.

„Kadangi taip jau yra, kad tenka dirbti ir gyventi mieste, man buvo labai svarbus didelis balkonas ir, žinoma, gražus bei apgalvotas jo dizainas“ – sako dizainerė Neringa Vorevičiūtė – Preissl, įsirengusi 30 kv.m. balkoną buvusios palėpės vietoje, Austrijos sostinėje Vienoje. „Balkono dizainas visų pirma turėjo būti praktiškas, taip pat norėjau turėti pakankamai vietos gėlių, augalų vazonams. Šiuo atveju balkonas atlieka keletą funkcijų, kurios ir pakoregavo visus dekoravimo planus. Viena iš jų – įsilieti į bendrą buto projektą, t.y. balkonas nėra atskira buto dalis, o daugiau buto pratęsimas. Planuojant butą man buvo svarbu, kad valgomasis – svetainė būtų prie išėjimo į balkoną, nes lyjant lietui galima atsidaryti balkono duris (jos yra per visą balkono sieną) ir taip pratęsti lauko zoną“.

Daugiafunkcinė erdvė

Kalbinti kūrėjai ir projektuotojai tvirtino, kad miesto balkonas gali turėti žymiai daugiau paskirčių, nei vien tik sėkmingai kompensuoti žaliosios erdvės trūkumą. Jame galima įsirengti net mažą virtuvėlę. „Visų pirma reikia nuspręsti, kiek iš tikro laiko noriu skirti balkono priežiūrai. Kuo daugiau augalų, tuo daugiau priežiūros – sako dizainerė N. Vorevičiūtė-Preissl. „Norisi tik gėlių, ar ir mažo žolelių sodo, o gal ir kokio vaismedžio? Tuomet bus aišku, ar labiau koncentruotis į apželdinimą, o gal užteks tik keletos žolelių vazonuose ir didesnės poilsio zonos. Ar reikia valgomojo stalo, o gal tik kavos staliuko? Kiek aplamai laiko bus leidžiama balkone? Ko tikrai nereikėtų pamiršti – tai apšvietimo. Būtų gerai bent porą kištukinių lizdų suplanuoti. Žinoma, svarbu ir apsauga nuo saulės – ar įmanoma sumontuoti markizę, ar užteks pastatomo skėčio, o gal norisi medinės pavėsinės?“

Dizainerė tvirtina, kad balkono įrengimas yra labai individualus sprendimas. Tai priklauso nuo balkono dydžio – ar užtenka ploto stalui, o gal tik sūpynei, svarbu ir tai, ar augalai neužims per daug vietos. Jei norisi lengvos priežiūros, tuomet renkamasi mažiau augalų, bet didesnę poilsio zoną, su apšvietimu, paprastomis dekoracijomis. Kai kurie pageidauja viduržemio jūros atmosferos, tuomet parenkami ir atitinkami augalai bei baldai. Galima susikurti ir japoniško sodo atmosferą balkone. Arba mažą sodą, kuriame bus auginamos žolelės ir daržovės. „Vienoje pavasais prasideda anksti ir jau kovo mėnesį galima ilgiau būti balkone. Ruduo dažniausiai yra šiltas, tai balkone praleidžiame labai daug laiko. Dirbu iš namų, todėl, esant gražiam orui, mano namų ofisas persikelia į balkoną“ – sako N. Vorevičiūtė- Preissl. „Pagrindinis noras bei balkono funkcija buvo – kuo daugiau žalumos, tokios, kuri dar ir naudos duoda. Taip mano balkone atsirado lyg ir vizualiai atskirtos dvi zonos – poilsio ir valgomojo“.

Architektė Ieva Prunskaitė įsitikinusi – svarbu, net kokios bus durys į balkoną. Jeigu pavyksta įsirengti slankiojančias duris, tuomet nuslinkus jas į šoną, galima organiškai sujungti svetainės, miegamojo ar virtuvės ir balkono erdves. Vasarą patogu laikyti duris praviras ir tokiu atveju net siauresnis balkonas suteiks optiškai erdvesnį patalpos vaizdą. Kitas sprendimas – dvivėrės durys. Geriausia, anot architektės, turėti sistemą, kuri leistų maksimaliai sujungti balkono ir vidaus patalpos plotą į bendrą erdvę.

Šalia miegamojo įrengtoje terasoje įkurdinta privatesnė namų SPA zona su pirtimi, sukūrine vonia ir gultais deginimuisi. Architektė Ieva Prunskaitė. Foto L. Garbačausko

Šiuo atveju svarbu parinkti tinkamą baldų dizainą, suderinti jų medžiagiškumą, o gal net vasarą dalį baldų įkurdinti balkone. Vidaus svetainė vasara tokiu atveju bus erdvesnė, o žiemą išsispręs baldų sandėliavimo klausimas. Aišku, tokie baldai gali būti net brangesni, nei skirti vidui, nes jie ir jų audiniai turi atlaikyti drėgmę, temperatūros pokyčius, saulės kaitrą ir neprarasti pradinių savybių. Ypač, jeigu terasa ar balkonas nėra pakankamai uždari. Specialūs tam skirti baldų uždengimai nėra skirti išsaugoti baldus ilguoju žiemos periodu lauke. Arba, kad nereikėtų bėgti jų dangstyti trumpam vasaros lietui nulijus.

„Patraukliausia balkono funkcija galėtų būti vasaros valgomasis – svetainė“ – sako Ieva. „Jeigu vietos mažiau, reikėtų pasirinkti kurią vieną funkciją – įkurdinti lauko pietų stalą arba įrengti poilsio zoną su gultu ar patogiu krėslu knygai paskaityti. Svarbiausia – pagalvoti, ko labiausiai trūksta ir tai įrengti balkone. Jeigu yra elektros įvadas, galima net mini lauko virtuvėlę balkone pasidaryti. Tik jokiu būdu nereikėtų balkono labai apkrauti daiktais, o juo labiau – paversti daiktų saugykla. Erdvės pojūtis – viena svarbiausių balkono savybių“.

Terasa su stacionariu stogu. Suprojektuoti minkšti lounge tipo baldai, vazonai, kurie kasmet apželdinami smilgomis ir aukštesniais augalais, suteikiančiais ne tik jaukumo, bet ir norimo privatumo nuo kaimynų. Architektė Ieva Prunskaitė. Nuotr.: L. Garbačausko

Kaip įrengti?

„Balkonui reikia jaukių grindų, kad norėtum jas liesti, atsigulti ir stebėti žvaigždynus. Man tai yra – pušinės, plačios, alyvuotos dilės“ teigia architektas Mantas Maziliauskas. „Žinoma, privalumas turėti stiklintą, geriausiai stumdomo berėmio stiklo konstrukcijos balkoną, kad minimaliai trikdyti atvirumo pojūtį ir leisti kuo daugiau šviesos pakliūti į tolimesnes buto ar namo erdves. Taip balkono panaudojimo scenarijus stipriai išsiplečia, prailgėja buvimo jame galimybė metų laike. Projektuoju balkonus bent 2m  pločio, kad turėti susitikimų, žaidimų ir pietavimo stalą ir sausai galima būtų stebėti liūtį“.

Žengti žingsnį ekologiškos gyvensenos link siūlo ir Gitana Valavičiūtė, kviesdama paversti mažąsias namų lauko „kišenes“ biologinės įvairovės salelėmis mieste. Remdamasi moklininkų teiginiais, architektė tvirtina, kad nustebtumėm sužinoję, kokie įvairūs biotopai (aplinka, kurios reikia tam tikros rūšies organizmui išgyventi)  gali būti miesto soduose, tvenkiniuose, apleistose teritorijose, jau nekalbant apie žaliuosius stogus, apželdintas terasas ir balkonus. Todėl anot jos, balkonams įrenti naudojamos medžiagos turėtų būti ekologiškos, iš vietinės medienos, apdorotos natūraliais aliejais ar molio tinkas.  Medinėms savo balkono sienoms architektė parinko balto molio spalvą, kuri harmoningai derėjo su žalia gamtos spalva, sulig  balkono kraštu įrengė lentynas, kurios tapo valgomuoju arba darbo stalu, užveisė prieskoninių žolelių „lysvę“. „Dabar man čia taip patinka, kad vasarą beveik gyvenu balkone. Ypatingas laikas būna rytais, kai visas balkonas skendi saulės spinduliuose“ – sako Gitana.

Dizainerė Neringa Vorevičiūtė – Preissl pasirinko praktiškus sprendimus: „Aš mėgstu patvarias bei lengvai prižiūrimas medžiagas, t.y. plyteles tiek ant sienų tiek ant grindų, tik grindims reikėtų rinktis kuo šviesesnės spalvos ir nelygaus paviršiaus, kad vasarą labai neįkaistų“. Taip pat grindų dangai, anot dizainerės, labai geras sprendimas yra medžio kompozito terasinės lentos – jos lengvai prižiūrimos bei didelis spalvų pasirinkimas.

Terasos sienoms dizainerė taip pat nusprendė panaudoti didelio formato plyteles. Grindų dangai ji pasirinko akmens masės plyteles su šviesaus medžio lentelių tekstūra bei nelygaus paviršiaus, kad labai neįkaistų ir jų priežiūra būtų lengva, kadangi terasa yra pietų – vakarinėje pusėje, vadinasi, vasarą saulės bus daug. Dėl tos pačios priežasties terasą nuo kaitrių saulės spindulių saugo ir malonų pavėsį teikia markizė.

N. Vorevičiūtė – Preissl įsitikinusi, kad balkoną galima įrengti pagal visus žinomus interjero stilius – tiek skandinaviško, tiek klasikinio ar modernaus, rytietiško ar pramoninio lofto stiliaus, svarbiausia, kad balkonas netaptų atskira buto dalimi, o įsijungtų į visumą.

„Svarbu rasti vietos stalui, valgymui, – įsitikinusi Ieva Prunskaitė. „Jaukumui sukurti tinka augalai – žaliosios sienelės, ar vazonai su prieskoniniais augalais, medinės grindys. Natūralaus medžio ar imitacijos, kuriai mažiau reikia priežiūros. Mėgstantys natūralumą gali įsirengti drėgmei ir net lietui atsparias termomedienos ar egzotiško kietmedžio grindis“ – sako architektė. Anot jos, geras sprendimas yra stiklinis turėklas, kuris leidžia nekliudomai mėgautis vaizdu. Ne mažiau svarbus ir balkono dydis – jeigu, projektuojant namą, norima suteikti jam kuo daugiau funkcionalumo. „Todėl reikia sugalvoti, kas vyks balkone“ – pabrėžia architektė. „Ar du žmonės kavą gers, ar visa šeima pietaus. Labai svarbi balkono orientacija – pietinė, vakarinė pusė. Jeigu namas turi ir terasą, ir balkoną, dažniau naudojama terasa. Balkonas individualiame name aktualus, jeigu iš jo atsiveria gražūs vaizdai. Daugiabučiuose balkonai, be abejo, svarbesni“.  Šildytuvai, anot architektės, mūsų platumoje taip pat labai aktualūs, norint kuo ilgiau pratęsti sezoną erdvesnėje terasoje ar balkone ar ilgiau pavakaroti. Šildytuvą galima įsirengti ir mažesniame balkone. „Reikėtų atskirai pagalvoti apie balkono apšvietimą, kuris šiltuoju sezono metu vakarojant suteikia ypatingo jaukumo Jeigu balkone numatytas elektros įvadas, galima įrengti apšvietimą vidinėje balkono parapeto dalyje, kuri nesimato iš išorės. Tinka įvairūs plastiko burbulai, šviečiantys vazonai“ – pataria architektė.

Žaluma miesto džiunglėse

„Mėgstu gamtą, todėl balkonas mieste, kur galima šiek tiek susikurti žalumos, man yra labai svarbu“ – pripažįsta Neringa Vorevičiūtė – Preissl. „Naujos statybos butai Vienoje beveik visi turi balkonus, tačiau senos statybos  – 19 amžiaus, retai. Mūsų butas – būtent tokio namo buvusioje palėpėje, todėl turėjome galimybę įsirengti balkoną. Vienoje tikrai dažnai galima pamatyti apželdintų balkonų, tačiau dauguma, kurie jo neturi, renkasi leisti laiką viename iš daugybės parkų“.

Dizainerės N. Vorevičiūtės- Preissl balkone vizualiai atskirtos dvi zonos – poilsio ir valgomojo. Pagrindinis noras bei balkono funkcija buvo – kuo daugiau žalumos. Tokios, kuri dar ir naudos duoda.

Dizainerė rinkosi tokius augalus, kurie yra lengvai prižiurimi ir gerai atlaiko vėjus, bei dalį tokių, kurie ir per žiemą gali būti paliekami balkone. Dalis augalų išlieka visus metus tie patys, o kiti keičiami skirtingais metų laikais, taip sukuriant norimą atmosferą. Augalų pasirinkimas labai priklauso nuo balkono dydžio, bei vietos, ar augalai mėgsta saulėtą pusę, ar pavėsį. „Visada tinka įvairios virtuvinės žolelės, jas ganėtinai lengva prižiūrėti ir auga beveik visomis sąlygomis. Balkone auginu persiko medelį, kuris net uzaugina pakankamai vaisių džemo gamybai, bet planuoju dar pasodinti keletą – pavasarį žydi gražiai, na o paskui galima mėgautis skaniais vaisiais. Šiemet bandau net bulves vazonuose auginti. Labai svarbi funkcija yra suteikti, jaukumo jausmą, žalumos betono džiunglėse – galimybę  užsiauginti ne tik gėles, bet ir virtuvinių žolelių, šiek tiek uogų. Apželdintas balkonas yra gražu, bet turbūt didžiausias minusas, kad jam visgi reikia nemažai priežiūros“ – sako dizainerė.

Architektė Ieva Prunskaitė rekomenduoja vasarą išnešti kambarines gėles į balkoną ir turėti žalumos jame. Tuomet mažiau reikia pirkti vazonėlių su kabančiomis vienmetėmis gėlėmis. Erdvesniame balkone gali būti vieta ir nedidelei šventinei eglutei.

Ką architektai siūlo įsirengiantiems balkonus:

  1. Gerai apgalvoti, kokios balkono funkcijos norėtumėte: valgomojo, svetainės kambario pratęsimo ar vietos augalams auginti. Balkone galima įkurdinti visas funkcijas, jeigu jame yra užtektinai vietos.
  2. Tai, ko labiausiai trūksta namuose, galima kompensuoti balkono erdve, tik jokiais būdais nepaversti jo sandėliu, nes taip prarasite ryšį su pastato išorine aplinka.
  3. Rinktis pietinę ar vakarinę puses.
  4. Pridengti balkoną stogeliu ar markize, saugančiais nuo kaitrių spindulių.
  5. Įrengti stogelį nuo lietaus arba įstiklinti balkoną, jeigu projektas leidžia.
  6. Norintiems kuo daugiau ryšio su aplinka ir tuo pačiu apsaugoti balkoną nuo kritulių, siūloma berėmė stiklo konstrukcija.
  7. Balkonui įrengti rinktis natūralias, ekologiškas arba praktiškas medžiagas, reikalaujančias mažiau priežiūros.
  8. Maksimaliai sujungti balkono ir vidaus patalpos plotą į bendrą erdvę. Šiuo atveju svarbu parinkti tinkamą baldų dizainą, suderinti jų medžiagiškumą, o gal net vasarą dalį baldų įkurdinti balkone.
  9. Balkone numatyti apšvietimą ir (arba) kištukinius lizdus.
  10. Norintiems ilgiau vakaroti, patariama įsirengti šildytuvą.

RĖMĖJO TURINYS

Parašykite komentarą


Atsiliepimų nėra.