Blog

Miesto daržininkystė – būdas efektyviai išnaudoti kiemo, terasų ir balkonų erdves

Pixabay.com nuotr.

Visame pasaulyje populiari idėja ant įmonių, biurų ar viešbučių pastatų stogų įkurdinti parkus, baseinus, teniso kortus ir t. t. pamažu skinasi kelią ir mūsų šalyje. Tačiau didžioji dalis šių laisvalaikio zonų yra įkuriamos ant viešųjų pastatų. O kokia situacija su individualiais pastatais? Kaip įveiklinti daugiabučių stogus, balkonus bei terasas individualiuose namuose ir ar tai yra sudėtinga?

Įveiklinti stogai – populiarėjanti iniciatyva

Tendencija rengti terasas ant pastatų stogų į Lietuvą atkeliauja iš pasaulio didmiesčių, kurie taip sprendžia žaliųjų erdvių trūkumo problemą. Šiuo metu Savanorių pr. 219/Titnago g. 7 plėtojamas didžiausias loftų projektas Baltijos šalyse „Freiheit Lofts“, kuriame bus įrengta 200 erdvių gyvenimui ir kūrybai. Anot jo vystytojų – nekilnojamojo turto vystymo bendrovės „Baltic Asset Management“ pardavimų vadovės Rūtos Krikščiūnaitės, šio projekto tikslas yra ne tik statyti sienas, bet ir kurti nepriklausomą bendruomenę, todėl ant penkių aukštų pastato „Freiheit Lofts“ stogo bendram gyventojų laisvalaikiui bus sukurta ir laisvalaikio poreikiams pritaikyta 500 kv. m terasa.

„Ant terasos bus suprojektuotos skirtingos laisvalaikio zonos: aktyvaus sporto, ramaus poilsio, grilio ir valgymo zona, šiltnamis, lauko kino teatras. Ši erdvė taip pat taps papildoma bendruomenės laisvalaikio zona, kur bus sudarytos sąlygos susirinkti į bendrus renginius ar šventes“, – pasakojo R. Krikščiūnaitė.

Daugiausia stogo terasos ploto yra skirta kino teatro, aktyvaus laisvalaikio ir grilio zonos erdvėms – po ~50 kv. m. Šiuo metu madingai pramogai – miesto daržininkystei (angl. urban farming) skirtas šiltnamis užims ~20–25 kv. m. Ramaus poilsio zonoje bus įrengtas apie 30 kv. m dydžio smėlio „paplūdimys“ su šezlongais. O ~35 kv. m bus skirta dengtai terasai įrengti – šioje erdvėje bus įkurta valgymo zona.

Pastato konversijos projektas įgyvendintas jau 80 procentų. Šio projekto pabaiga planuojama rugsėjį, gali būti, kad terasa bus užbaigta dar anksčiau.

Geriausia apie stogo terasą galvoti iš anksto

Stogo terasą suprojektavusios architektūros studijos „Plazma“ vadovas architektas Rytis Mikulionis teigia, kad šie loftai, analizuojant šalies būsto rinką, yra palyginti labai pigūs, todėl šios pridėtinės vertės dar labiau kelia pastato vertę. Anot architekto, dažniausiai tokios terasos įrengiamos ant aukštesnio, beveik premium segmento pastatų stogų.

„Šis būstas gali pasiūlyti įdomių bendruomeninių erdvių. Viena tokių – lauko šiltnamis. Šiltnamio ploto pasiskirstymas ir naudojimas priklausys nuo gyventojų tarpusavio susitarimo. Taip pat sveikintina yra tai, kad ant stogo numatyta 30 kv. m zona saulės jėgainei, kurios pagaminta elektra bus skirta bendro naudojimo patalpoms apšviesti“, – sakė architektas.

Deja, pasak R. Mikulionio, labai dažnai pasitaiko, kad jei iš anksto nėra pamąstyta apie galimybę leisti laiką ant stogo terasos, šios idėjos įgyvendinimas stipriai pasunkėja.

„Dažnai ant stogo būna sumontuota ruloninė danga, kuri nepritaikyta didelėms apkrovoms. Todėl, jei yra noro pasidaryti pavėsinę, prasideda bėdos, nes dėl per didelių vėjo apkrovų nebūna konstruktyviai prie ko jos pritvirtinti. Todėl terasos įveiksminimą reikėtų nusimatyti gerokai anksčiau“, – pabrėžė pašnekovas.

Jei, anot „Plazmos“ vadovo, bendrija sugalvotų įveiksminti savo stogą, visų pirma, tektų išsiaiškinti, ar stogas yra pritaikytas apkrovoms, ir apskaičiuoti technines galimybes, reikalingas eksploatuojamai dangai įrengti.

„Be to, jei bendruomenė norės pastogės ar kažkokios apsaugos nuo kritulių ir saulės, teks apgalvoti, ar tai įmanoma įrengti“, – pridūrė architektas.

Šiltnamis gali būti ir bendruomeninis

Ne mažiau gera mintis įveiksminti nenaudojamas erdves – bendruomeninis miesto daržas. Tokį 2013 m. įkūrė „Antakalniečių bendruomenė“ Antakalnio rajone esančiame Sapiegų parke.

„Antakalniečių sodo“ idėja gimė, kai Antakalnio seniūnija buvo perkelta į naujas patalpas Sapiegų parke.

„Įsikėlę ten, negalėjome nepastebėti didelio apleisto šiltnamio. Tuometinės Šv. Roko slaugos ligoninės vadovas leido šalia šiltnamio įsirengti keletą lysvių. Taip jau nuo 2013 m. buvo pradėtos veiklos, kurias paskatino asociacija „Žali.lt“ ir savanoriai talkininkai, o dar po poros metų buvo pradėtas naudoti ir šiltnamis, mažiausiai 10 m. stovėjęs apleistas“, – pasakojo „Antakalniečių bendruomenės“ pirmininkė Edita Kavaliauskienė.

Anot pašnekovės, daržininkų bendruomenė susiformavo, rengiant talkas. Daržininkai turi savo asmeninius sklypelius ir dalį sklypelių prižiūri bendrai. Daržininkauti gali tik „Antakalniečių bendruomenės“ nariai, kurie sumokėjo nustatyto dydžio metinį nario mokestį ir daržininko mokestį. „Šiltnamio plotas padalytas tarp asmeninių sklypelių ir bendruomeninės dalies, skatinant visus daržininkus jausti atsakomybę už visumą. Įdiegus automatinę laistymo sistemą, priežiūra palengvėjo. Šiuo metu Sapiegų parke daržininkauja per 20 bendruomenės narių, ateinančių jiems patogiu laiku“, – teigė E. Kavaliauskienė.

Kiekvienas daržininkas gali pasiimti tiek derliaus, kiek reikia jo šeimos poreikiams, jausdamas atsakomybę už kolegas. Norėdami pasidalyti daržovėmis su kitais bendruomenės nariais, įtraukti į savo būrį naujų narių, daržininkai kasmet rengia sezono pabaigtuvių derliaus šventes.

Naudingieji augalai terasoje ar balkone – lengvai įmanoma

Žaliąją vitaminų „jėgainę“ galima įsirengti ne tik ant stogo, lysvėje, bet ir balkone ar terasoje. Prieš maždaug dešimtmetį nedidelį daržą balkone įsirengė bendruomenės edukacijos centro „Miesto laboratorija“ bendraįkūrėja Agnė Gaisrė. Tam poslinkį davė persikraustymas į naują butą, kuris turėjo nemažą balkoną:

„Tuomet balkonuose dar nebuvo itin populiaru auginti prieskonius ar daržoves, tad pradėjau nuo gėlių. Tačiau netrukus tarp jų atsirado iš parduotuvės vazonėliuose pirkti rozmarinai, bazilikai. Kitąmet pabandžiau auginti vyšninius pomidorus ir taip kasmet savo balkoną pildžiau prieskoninėmis žolelėmis ir daržovėmis. Nesakyčiau, kad gėlės buvo išstumtos, bet loveliuose jos susidraugavo su maistiniais augalais ir taikiai prigijo“, – pasakojo A. Gaisrė.

Vienais metais, anot moters, naujo buto balkone neliko vietos net įeiti, todėl pašnekovė apgalvojo, kam teiks pirmenybę, ir kitąmet pasėjo tik savo mėgstamiausius augalus:

„Nuo tada nusistovėjo tradicija kasmet sodinti mažiausiai lepias žoleles ir daržoves. Pavasariui liko salotos, krapai, svogūnai, bazilikai, kurie nereikalauja atskirų vazonų, – viską tiesiog suberi į vieną lovelį. O vasarai – žemaūgiai vyšniniai pomidorai, vienas kitas lapinis augalas“, – sakė „Miesto laboratorijos“ bendraįkūrėja.

Svarbiausia – balkono orientacija

A. Gaisrės teigimu, norint auginti maistinguosius augalus, svarbiausia yra ne balkono ar terasos dydis, o namo orientacija saulės atžvilgiu: ar tai yra šiaurė, ar pietūs, ar likę du variantai:

„Šiaurinėje pusėje, kur yra mažai šviesos, nereikėtų auginti tokių šilumamėgių augalų kaip pomidorai, bazilikai, nes jie neužauga, o sodininkų entuziazmas krenta. Tačiau čia galima sėkmingai auginti petražoles, krapus, špinatus, salotas. Vasarą pietiniame balkone salotoms ar špinatams yra per karšta – juos rekomenduojama sodinti tik pavasarį arba ankstyvą rudenį. Tačiau galima augalus maišyti, sodinti tankiai ir kuo labiau mes užsodinsime žemę, tuo ją sunkiau pasieks saulės spinduliai.

O daliniame pavėsyje, rytinėje ir vakarinėje pusėje, auginti galima praktiškai viską. Todėl naudingųjų augalų įmanoma užsiauginti visuose balkonuose, tik reikia teisingai pasirinkti, ką auginti“, – teigė pašnekovė ir pridūrė, kad, siekiant kuo optimaliau išnaudoti balkono plotą, sodinukams verta pasigaminti medinius lovius ant aukštų kojelių. Tai ypač aktualu, jei balkono sienos yra aklinos saulės šviesai, o ne grotuotos.

Savo balkone A. Gaisrė nėra įsirengusi jokių hidroizoliacijos, vandens nuvedimo ar automatinio laistymo technologijų, bet kol kas augalai ir taip puikiai klesti. Pasak „Miesto laboratorijos“ bendraįkūrėjos, yra nemažai taisyklių, siekiant sėkmingai užauginti derlių, tačiau viso to galima nesunkiai išmokti.

„Nežinant taisyklių, dalis augalų sudžius, dalis bus perlaistyti ir supus, o iš to, kas užderės, nereikėtų tikėtis turėti visos šeimos kasdieniams poreikiams reikalingo derliaus – į parduotuvę ar turgelį užsukti vis tiek teks. Tačiau patiekalams pasigardinti žolelių tikrai užteks“, – sakė moteris.

UAB „Siteks“ siūlo pažangiausias berėmes balkono stiklinimo konstrukcijas, kurios apsaugos balkoną nuo kritulių ir vėjo. O atšilus orams visada bus galimybė atverti stiklus ir džiaugtis natūraliais vaizdais.

Daugiau informacijos: www.siteks.eu

Straipsnis paskelbtas žurnale „SA.lt“ (Statyba. Architektura) | 2020 balandis-gegužė

Norite spausdinto žurnalo kiekvieną mėnesį tiesiai į namus?

Prenumeruokite metams vos už 20 eurų!

RĖMĖJO TURINYS

Parašykite komentarą


Atsiliepimų nėra.