Medžio apdaila architektūroje ilgą laiką buvo siejama su tradiciniais senoviniais namais. Nenuostabu – juk žmonės nuo senų senovės statydavo medinius būstus, kuriuos medžiu ir apdailindavo. Tačiau laikai keičiasi, ir tradicinė architektūra, kaip ir medis joje, įgyja vis daugiau naujų atspalvių. Ši natūrali statybinė medžiaga vėl išgyvena renesansą, eksterjere ir interjere atgimusi pačiomis įvairiausiomis šiuolaikiškomis formomis. Dabartis – tai metas, kai medis yra įgavęs gausybę spalvų,… Skaityti daugiau
Neabejingųjų paveldui žygiai dėl Polocko g. 52 numeriu pažymėto išskirtinio medinės architektūros namo gali tapti realiais darbais: sostinės valdžia planuoja rekonstruoti Polocko gatvėje esantį išskirtinį, medinės architektūros namą, o atnaujinus jį įveiklinti – įrengti šiuolaikinio meno muziejų-konsultacijų centrą. Vasario 28 d. 18 val. visi kviečiami į Vilniaus senamiesčio atnaujinimo agentūrą (Stiklių g. 4) susipažinti su šiuo projektu ir jo eiga. Diskusijoje-pristatyme bus galima susipažinti su… Skaityti daugiau
Mediniams namams, pastatams daugelis jaučia dažniausiai pozityvius jausmus – nostalgiją ar simpatiją. Tačiau yra ir kita nuomonė, teigianti, kad medis – atyvenusi medžiaga, tinkama tik sandėliukui suręsti. Ar medinė architektūra yra tik tokia, kokią dažnai piešia stereotipai? Nauja – tai pamiršta sena, ir medis jau kelis dešimtmečius iš naujo sėkmingai plečia savo pozicijas Lietuvos ir pasaulio architektūros scenoje. Tik jis nebe toks kaip prieš šimtmečius.… Skaityti daugiau
Vilniečių, o ir miesto svečių akį neretai patraukia unikali medinė Žvėryno, Šnipiškių ir kitų rajonų architektūra. Vis tik jos likimas iki šiol miglotas, mat nuo 2009 m. saugotinų medinukų atnaujinimas paliktas jų savininkų valiai. Ar įrengti medinukų parkai atneštų naudos miestui? Vertinami ne prasčiau nei barokas Vilniaus miesto savivaldybės Miesto plėtros departamento direktoriaus pavaduotoja Rūta Matonienė teigia, kad šiuo metu savivaldybė neturi planų steigti medinukų… Skaityti daugiau
Mediena – bene seniausiai žmogaus naudojama, plačiai visame pasaulyje paplitusi statybinė medžiaga. Mūsų laikus yra pasiekę įspūdingi daugiaaukščiai mediniai pastatai, tokie kaip Pura Besakih šventykla Balyje (VIII a.), Kopperstadto bažnyčia Norvegijoje (stavkirke, 1130 m.) arba septynaukštis grūdų sandėlis Geislingene, Vokietijoje (Alter Bau, 1445 m.). Gaivinama statyba iš medžio XX amžiuje naujos medžiagos – betonas ir plienas – beveik visiškai išstūmė medieną iš statybos sektoriaus ir… Skaityti daugiau
Praėjusį mėnesį Kauno galerijoje „POST“ vyko dviejų Vienos meno akademijos absolventų – jaunųjų architektų Aistės Ambrazevičiūtės ir Jurgio Gečio paroda „Architektūrinė simbiozė. Tarp žmogaus ir gamtos“. Joje jiedu novatoriškai tyrinėjo natūralius kūrybos procesus, tai, kaip gamta kuria savas struktūras ir medžiagas, keičia ar griauna egzistuojančiąsias. Šiuo metu Budapešte gyvenanti ir Vienoje dirbanti A. Ambrazevičiūtė pasidalijo savo mintimis apie gyvenimą užsienio miestuose ir tuo, kas ją… Skaityti daugiau
Kai kalbame apie paveldą, prieš daugelio iš mūsų akis visų pirma iškyla didingi gamtos ir žmogaus sukurti monumentai, bažnyčių bokštai, Viduramžių tvirtovės ir pilys, muziejinės ir antikvarinės vertybės bei panašūs dalykai, kurie įprastai nėra mūsų kasdienio gyvenimo dalis. Kur kas rečiau pagalvojame apie tai, kad kiekvienas iš mūsų, leidžiantis vasaras senelių sodyboje ar galvojantis įsigyti ramų kampelį kokybiškam poilsiui atokiau nuo miesto šurmulio, turi galimybę… Skaityti daugiau
Pasaulį apskriejus žiniai, kad Japonijoje bus statomas aukščiausias dangoraižis iš medžio, Kauno technologijos universiteto (KTU) lektorius Mindaugas Kasiulevičius džiaugiasi, jog Azijos architektai imasi tokio ryškaus projekto, bet pastebi, kad medienos statyba vis dar apipinta mitais. Japonijos medienos gaminių kompanija „Sumitomo Forestry“ iki 2041 m. planuoja pastatyti 350 metrų, 70 aukštų dangoraižį, skirtą įmonės 350-mečiui paminėti. Pastatas su balkonais, kuriuose vešės sodeliai ir želdynai, turėtų išdygti… Skaityti daugiau
Lietuvos liaudies buities muziejus Rumšiškėse visuomenei, kultūros, medinio paveldo specialistų bendruomenei netrukus atvers atstatytų XVIII amžiaus Aristavėlės dvaro rūmų duris. Naujojoje erdvėje bus įrengtos ekspozicijos, atspindinčios dvaro buities kultūros fragmentus, čia taip pat veiks Medinės architektūros paveldo konservavimo, tyrimų ir mokymų centras, skirtas įvairioms tyrimo ir švietimo programoms vykdyti. Renginio dalyviai turės progą susipažinti su Medinės architektūros paveldo konservavimo, tyrimų ir mokymų centro veikla, Aristavėlės… Skaityti daugiau
Šiandien tarptautinio Kauno architektūros festivalio programoje – senosios medinės architektūros saugojimo problematikai skirta diena. Pasidalyti gerąja praktika atvyksta Estijos specialistai. Taline moderniai suremontuota daugiau nei pusė medinės architektūros paveldo, ir tai, įsitikinęs „KAFe 2016“ vadovas architektas Gintaras Balčytis, – puikus pavyzdys ir Kaunui, ir Vilniui. „Žaliakalnio, Šančių, Vilijampolės medinė architektūra Kaune, Žvėryno, Šnipiškių mediniai namai Vilniuje, XX a. pirmoje pusėje praeivius žavėję savo ornamentiniais pjaustinėjimais, stiklintomis verandomis,… Skaityti daugiau
Kelerius metus restauruotoje istorinėje viloje „Anapilis“ jau rugsėjį atvers duris čia įkurdintas Palangos kurorto muziejus. „Anapilis“ palangiškius ir kurorto svečius ilgą laiką domino ne tik mistika apgaubtais pasakojimais apie grafienę Sofiją Tiškevičienę, šioje viloje įrengusią veidrodžių kambarį ir užsiiminėjusią spiritizmo seansais. Ši medinė vila ne vienam asocijuojasi su jaukia, renginiams skirta vieta, kur daugelį metų vykdavo koncertai bei muzikiniai festivaliai. Praeivių žvilgsnius „Anapilis“ neabejotinai traukdavo ir… Skaityti daugiau
Viešoji įstaiga „Kultūros paveldo akademija“ kartu su partneriu iš Norvegijos karalystės – Sigdal muziejumi – baigia įgyvendinti projektą „Lietuvos medinio kultūros paveldo aktualizavimas ir išsaugojimas bendradarbiaujant su Norvegijos kultūros paveldo specialistais ir pritaikant Norvegijos patirtį tvarkant Pavirvytės dvaro sodybos dvarininko namą“. Vienas iš pagrindinių darbų – Pavirvytės dvaro sodybos dvarininko namo (Pavirvytės k., Mažeikių r. sav.) tvarkyba (taikomieji tyrimai, projektavimas bei tvarkybos darbai) ir tvarkomieji… Skaityti daugiau
