Medienos naudojimas statybose gali ne tik sumažinti klimato kaitą, bet ir statybos sąnaudas, didinti kokybę, energinį efektyvumą bei paskatinti renovacijos tempus. Tokias mintis išsakė ekspertai iš užsienio tarptautiniame vebinare „Žalioji banga. Urbanistinės idėjos Lietuvai: Šiaurės šalių geroji praktika“. Statybos ekspertai iš Švedijos ir Vokietijos dalijosi savo patirtimi ir gerąja praktika, kaip medinė statyba ir renovacija gali padėti kurti tvarius bei išmanius miestus.
Vebinare dalyvavo ir pranešimus gausiai verslininkų, architektų ir savivaldybių atstovų auditorijai skaitė dr. Fredrik Lindblad, Växjö savivaldybės rinkos ir verslo plėtros vadovas (Švedija), Jessica Becker, „WoodCity Sweden Architect MSA“ veiklos vadovė (Švedija), Inga Rovbutas, Projektų vadovė ir „Energiesprong“ komandos narė (Vokietija).
Tarptautinį vebinarą organizavo „Statyba ir architektūra”, kuris pirmasis pradėjo Lietuvoje aktyviai kalbėti medinės statybos tema ir įkūrė Medinės statybos rubriką portale.
Fredrikas Lindbladas: medinių pastatų dalis didėja
Dr. Fredrikas Lindbladas, Švedijos Växjö savivaldybės rinkos ir verslo plėtros vadovas sakė, kad medinių daugiabučių namų pramonė Švedijoje užima vis didesnę rinkos dalį. Ilgus metus tarp daugiabučių dominavo betoniniai namai, kurie iš viso sudarė 90 proc. rinkos, o mediniams teliko 10 proc. Tačiau, anot jo, 2019 įvyko pokytis – medinių daugiabučių dalis išaugo iki 20 proc. Ekspertas itin pabrėžia švietimo ir edukavimo svarbą: „Statybininkai yra pripratę ir išmano vieną ar kitą statybinę medžiagą, pavyzdžiui, betoną, todėl reikia šviesti žmones, kaip kinta ilgalaikės perspektyvos naudojant kitas statybines medžiagas. Šis medinės statybos pokytis susijęs, žinoma, ir su bendra rinkos padėtimi, bet ir su galimybėmis šviesti visuomenę, populiarinti šią statybos sritį. Švietimo ir populiarinimo būdu galima pasiekti, kad ir kitos bendrovės statytų daugiau medinių individualių namų“, – tvirtina jis.
Dr. F. Lindbladas įsitikinę, kad valdžios institucijos gali turėti didžiulę įtaką medinės statybos spurtui ir rekomenduoja sukurti plėtros strategijas. Pavyzdžiui, Växjö savivaldybė 2005 metais sukūrė strategijas, kurios buvo orientuotos į tvarumą, todėl dabar statinių konstrukcijoje turi būti mažiausiai 50 proc. medinių elementų.
„Labai svarbu nurodyti vietos įmonėms kryptį ir žinoti, kad investuodamas į naujas technologijas ir žinias, jie eina teisinga kryptimi. Kompanijos, kurios pradėjo keisti savo veiklos kryptį, vėliau gavo nemažos naudos. Jos išgarsėjo ne tik Švedijoje, bet ir už jos ribų“, – kalbėjo jis.
Dr. F. Lindbladas pabrėžia, kad svarbu skatinti ir įkvėpti visuomenę pokyčiams, kad ir iš vartotojo pusės keistųsi požiūris į tai, kaip gyvename.
„Pradėjome nuo medinės statybos koncepcijos, bet dabar ji virto ne tik į bendrą tvarumo idėją, apimančią gamybą ir daugelį kitų aspektų. Ji išsiplėtė iki išmaniosios visuomenės idėjų lygio, kur kalbame apie atliekų mažinimą, antrinį panaudojimą kuriant pastatų strategijas“, – teigė jis.
Fredriko Lindblado pranešimo video – ČIA.
Medinė statyba būtina klimato kaitos mažinimui
Organizacijos, kuri siekia, kad būtų statoma daugiau medinių konstrukcijų „WoodCity Sweden Architect MSA“ veiklos vadovė Jessica Becker tvirtino, kad pagrindinis jų siekis – sumažinti klimato kaitą, temperatūros mūsų planetoje kilimą. Šiuo metu Švedijoje vienam asmeniui tenka 10 tonų CO2, tačiau siekiama, kad šis skaičius sumažėtų dešimtadaliu. Todėl didelis dėmesys yra skiriamas pramonėje naudojamai medienai, kuri padeda mažinti anglies pėdsaką pastatuose.
„Mediena mums yra labai lengvai prieinama, todėl galime sumažinti anglies pėdsaką labai tvariai. Tačiau tam reikalinga tvari miškininkystės politika, kuri plėtojama Švedijoje ir Šiaurės šalyse. Ji ir toliau turi būti plėtojama, nes kasdien išleidžiama daug produktų, kurie labai priklauso nuo miškininkystės pramonės ir miško“, – sakė ekspertė.
J. Becker teigia, kad į statybos produktų gyvavimo ciklą pradėta žiūrėti iš žiedinės ekonomikos perspektyvos. Nepaisant to, kad mediena yra atsinaujinantis šaltinis, manoma, kad vis tiek statybose reikia pernaudoti jau turimus produktus. Be to, ji pabrėžia, kad lyginant medinę ir betoninę statybą, pastaroji palieka beveik dvigubai daugiau anglies pėdsako atmosferoje.
„Mediena yra labai draugiška klimatui, galime statyti veiksmingai ir našiai, kai medienos konstrukcijos gaminamos pramoniniu būdu. Tai yra labai svarbus būdas pasiekti klimatui neutralią statybos pramonę ir veiksmingai įveikti būsto krizę“, – kalbėjo ji.
Anot jos, mediniai pramoniniai pastatai yra efektyvesni, statybos terminą galima sutrumpinti iki 60 proc. Taip pat galima sumažinti darbo sąnaudas 30-40 proc., nes statybos procesas yra labai veiksmingas, kartu pasiekiamas didesnis tikslumas, kokybė ir mažesnis anglies pėdsakas.
„Šiuo metu Švedijoje didėja medinių pramoninių pastatų gamyba, daugėja gamyklų ir lentpjūvių. Išaugo ir savivaldybių skaičius, kurios diegia statybos strategijas. Taip pat gavome Vyriausybės siūlymą dėl tolimesnio medinių pastatų rėmimo priemonių. Prisijungė ir naujų bendrovių, kurios pradėjo plėtoti statybos pramonės veiklą rinkoje, kai kurie tiekėjai pakeitė privačių namų statybos projektus ir pradėjo vystyti didesnius projektus“, – SA.lt organizuojame vebnare pasakojo J. Becker.
„WoodCity Sweden Architect MSA“ veiklos vadovės Jessicos Becker pranešimas ČIA
Mediena – greitesnei ir efektyvesnei renovacijai
Organizacijos „IWO“ projektų vadovė ir „Energiesprong“ komandos narė Inga Rovbutas pasakojo apie Vokietijoje populiarėjančią serijinę, dar vadinamą skydine renovaciją. Ji tvirtino, kad mediena gali būti naudojama ne tik fasadams, bet ir pačiai renovacijos sudėčiai. Vienas pagrindinių skirtumų nuo įprastos renovacijos, anot jos, yra tai, kad didžioji proceso dalis atliekama gamyklose gaminant medinius elementus, kurie vėliau tvirtinami prie fasadų.
„Tai yra didelis privalumas šalyse, kur vyrauja nuomos rinka ir nuomininkai dažnai skundžiasi dėl to, kad renovacija užtrunka ilgą laiką. Be to, gamyklose pagaminti elementai iškart būna aukštesnės energinės klasės, todėl pastatai renovuojami ne iki C ar B energinės klasės, bet iškart siekiama A++ klasės“, – aiškino ji.
Pasak I. Rovbutas naudojant serijinę statybą, visi statybvietėje atliekami darbai perkeliami į gamyklą, fabriką, kur tai atliekama greičiau ir efektyviau, ir, galbūt, pigiau. Šiai dienai renovacijos mastai visose šalyse yra labai maži, todėl visi suka galvą, kaip atrasti būdą greičiau apšiltinti pastatus, pasiekti visų norimą energetinę nepriklausomybę. Todėl dabar siekiama, kad renovaciją ir jos elementus būtų galima užsisakyti, kaip, pavyzdžiui, langus internetu.
„Ar tai utopija? Nežinau, bet Olandijoje šie principai jau taikomi. Serijinė renovacija yra greitesnis būdas, mažėja rankų darbo valandų skaičius, o tai reiškia, kad mažėja klaidų tikimybė. Tokiu atveju nereikia pastolių, kranų. Siekiant masto ekonomijos, įgyvendinami pakartotiniai modeliai ir taip trumpinant projektavimui reikalingą laiką. Tokiu būdu galima pasiekti ir aukštesnius energinius standartus“, – pabrėžė ji.
I.Rovbutas įsitikinusi, kad serijinė statyba turi didžiulę galimybę įsitvirtinti Lietuvoje. Mūsų šalyje yra didelis nerenovuotų pastatų fondas, taip pat didelė dalis pastatų yra tipiniai, todėl tai puikiai tinka serijinei renovacijai įgyvendinti. Kartu, Lietuvoje yra patyrusi surenkamų namų gamintojų rinka.
„Ko reikia, kad tokio būdo renovacija vyktų ir Lietuvoje? Sudaryti sąlygas renovacijai naudojant skydinius elementus įgyvendinimui, numatyti papildomą valstybės finansavimą pilietiniams projektams bei išskirti tipinius pastatus ir organizuoti grupinius pirkimus“, – įsitikinusi ji.
Projektų vadovės ir „Energiesprong“ komandos narės Inga Rovbutas (Vokietija) pranešimas – ČIA.
Konkursas – „Žalioji banga. Urbanistinės idėjos Lietuvai“
Architektus ir architektūros įmones bei studentus „Statyba ir architektūra” kviečia dalyvauti konkurse, rengiant kvartalo renovaciją bei konversiją naudojant medinę renovaciją. Tai antrasis SA.lt organizuojamas konkursas, šį kartą skirtas Elektrėnų savivaldybės erdvių konversijai ir plėtrai.
„Šiuo projektu yra siekiama paskatinti tvarią Lietuvos miestų urbanistinę plėtrą, paremtą ES Žaliojo kurso įpareigojimais, padėti Elektrėnų savivaldybei pritraukti jaunus specialistus į regionus, siūlant jiems patrauklius būstus ir kvartalus gyvenimui ir nubrėžti artimiausius tvaraus vystymosi savivaldybėje tikslus“, – sakė žurnalo „Statyba ir architektūra“ už tvarumo temą atsakinga Aušra Nyman.
Šiuo konkursu siekiama atskleisti renovacijos iš inžinerinės medienos ir surenkamų elementų, kuomet jie gaminami ir surenkami gamyklose, taip trumpinant statybų laiko trukmę, privalumus. Taip pat skleisti tvariųjų pastatų idėjas ir sukurti sprendimą, kuris parodytų renovacijos naudojant medinius komponentus vystymo galimybes mūsų šalyje. Konkursantų projektai turėtų parodyti kryptį, kaip spręsti būsto poreikio problemas tvariai, ekonomiškai.
„Tai pirmasis konkursas, kuriuo siekiama renovuoti senus, praėjusio šimtmečio pastatus naujais metodais – iš medinių surenkamų skydų. Kadangi Lietuvos miestuose yra apstu senų sovietinių daugiabučių, vadinamų chruščiovkėmis, ketiname šį konkursą tęsti, įtraukdami vis daugiau savivaldybių, skatindami juos ne tik renovuoti kokybiškai ir tvariai, bet ir siekti kompelksinės kvartalinės renovacijos kartu atnaujinant ir aplinką šalia renovuojamų daugiabučių ar visuomeninių pastatų“, – sakė Aušra Nyman.
Vebinaro įrašą galima peržiūrėti – ČIA.
Konkursas truks iki 2023 m. kovo 1 d.
