Sostinės širdyje ilgus metus tylėjęs XVII amžiaus didikų rezidencijos ansamblis pagaliau žengia į naują gyvenimo etapą. Vilniaus miesto savivaldybė išdavė statybą leidžiantį dokumentą Kirdiejų rūmų komplekso atnaujinimui: projektą įgyvendins Vilniaus vystymo kompanija, o duris naujojo Vilniaus muziejaus lankytojai galės atverti jau 2028 m. trečiąjį ketvirtį.
Projektas bus įgyvendinamas pagal architektūrinio konkurso nugalėtojų – architektų studijos „Dukart jot“ – pasiūlytą viziją, kuri geriausiai atliepė komplekso istorinį charakterį, urbanistinį kontekstą ir miesto poreikius.
XVII amžiaus rūmai – su nauju gyvenimu: kas vyks komplekse?
Barboros Radvilaitės g. 4 ir 6 stovintys Kirdiejų rūmai – XVII amžiaus pradžios didikų žiemos rezidencijos ansamblis, vėliau tapęs Vilniaus universiteto Botanikos sodo dalimi. Dabar jis bus pritaikytas Vilniaus muziejui ir taps viena iš artimiausiai Bernardinų sodo esančių viešųjų kultūros erdvių sostinėje.
Muziejus, kavinė, konferencijų erdvė ir kiemas renginiams
Pagrindinio pastato pirmajame aukšte įsikurs lankytojų centras, edukacijų erdvė, skaitykla, suvenyrų parduotuvė ir knygynas. Antrame aukšte – nuolatinė Vilniaus pažinimo ekspozicija, trečiame (palėpėje) – laikinosios parodos. Buvusioje oficinoje, paskelbus viešąjį nuomos konkursą, galėtų įsikurti kavinė; buvusioje vežiminėje – konferencijų erdvė, muziejaus administracija ir eksponatų saugykla. Vidiniame kieme – lauko ekspozicija ir, šiltuoju metų laiku, renginiai bei lauko kavinė.
Architektūrinė idėja: pastatų ansamblis kaip eksponatas
Projektą parengė architektūrinio konkurso nugalėtojai – MB „Dukart jot” (Vytautas Buinevičius, Jokūbas Jurgelis, Vaidas Bieliūnas, Laura Druktenytė). Jų koncepcijos esmė – kompleksas kaip eksponatas: „Minimaliomis priemonėmis siekiama atskleisti skirtingus istorinius ir kultūrinius sluoksnius, nuosekliai plėtojant paties pastatų komplekso kaip eksponato sampratą,” – aiškina architektas Jokūbas Jurgelis.
Ką rūmams grąžins rekonstrukcija?
Rekonstrukcija siekiama išlaikyti kuo daugiau autentiškumo ir atskleisti įvairius istorinius statinių sluoksnius. Vakariniame ir šiauriniame fasaduose bus atkurtos buvusios arkadų angos. Nugriovus avarinės būklės mūrinę tvorą šiaurinėje komplekso dalyje, jos vietą užims ažūriška metalo tvora – ji atvers vaizdą į vidinį rūmų kiemą ir vizualiai sujungs kompleksą su aplinka.
„Vilnius jau seniai laukė šio unikalaus ansamblio atgimimo. Atnaujinta teritorija taps nauju traukos centru vilniečiams bei miesto svečiams – čia susijungs kultūra, renginiai ir galimybė dar artimiau pažinti turtingą Vilniaus istoriją,” – sako Vilniaus meras Valdas Benkunskas.
Vilniaus vystymo kompanija: paveldo atnaujinimas – atsakomybė, ne tik projektas
Komplekso atnaujinimą kuruoja Vilniaus vystymo kompanija – sostinės viešojo intereso objektų plėtros ir valdymo bendrovė, atsakinga už reikšmingiausius miesto infrastruktūros projektus.
„Istorinis pastatas turi išlikti gyvas: naudojamas, aktualus ir kartu gerbiamas. Tikime, kad sėkmingas paveldosaugos ir šiuolaikinių poreikiams balansas prasideda nuo gilaus pastato vertės supratimo,” – sako Vilniaus vystymo kompanijos vadovė Laura Joffė.
Vicemerė Simona Bieliūnė priduria, kad sutvarkyti rūmai taps ne tik išskirtiniu architektūriniu akcentu, bet ir erdve kultūrai, renginiams bei kokybiškam laisvalaikiui: „Tikimės, kad ypatingoje Vilniaus vietoje esantys rūmai taps vilniečių ir miesto svečių mėgstama ir dažnai lankoma vieta.”
Grafikas ir finansavimas: iki 7 mln. eurų iš miesto biudžeto
Projektas finansuojamas išskirtinai iš Vilniaus miesto savivaldybės biudžeto. Preliminari vertė – iki 7 mln. eurų; galutinė suma paaiškės po rangos darbų pirkimo ir sutarties pasirašymo. Artimiausiu metu bus paskelbtas rangos darbų konkursas. Vilniaus vystymo kompanija planuoja rangos darbus užbaigti iki 2028 m. pirmojo pusmečio, o pirmieji muziejaus lankytojai turėtų jį pasiekti 2028 m. trečiąjį ketvirtį.
