Blog

Įžyminti architektūra: garsi, prestižinė, svetima, darkanti

Įžyminti architektūra, KAFe 2019
M. Plepio nuotr.

Miestai visame pasaulyje trokšta turėti tarptautinio garso architektų kūrinių – įžyminčių (angl. landmark) pastatų. Nors ir suteikia galimybę didžiuotis prestižine architektūra, žymę miestui uždedantys pastatai neretai iškrenta iš vietinio urbanistinio konteksto ar netgi darko per ilgus metus susiformavusią aplinką. Birželio pradžioje Kauno menininkų namuose įvykęs renginys pradėjo po trejų metų sugrįžtantį Kauno architektūros festivalį („KAFe 2019“), šiemet skirtą būtent įžyminčiai architektūrai ir diskusijoms apie miesto tapatybę.

Šiųmetis festivalis ketina patyrinėti visuomenės lūkesčius ir įskelti kritinę mintį apie įžyminčią architektūrą.
Įsilieti į esamą

Viešajame diskurse pasigirsta abejonių, ar įžymintys pastatai kuria miesto tapatybę ir prisideda prie jų išskirtinumo, ar, priešingai, esamą tapatybę naikina. Šiais metais taip skamba ir pagrindinė Kauno architektūros festivalio tema: „Įženklinanti architektūra – kurianti ar griaunanti miesto tapatybę?“

Šiųmetis festivalis ketina patyrinėti visuomenės lūkesčius ir įskelti kritinę mintį apie įžyminčią architektūrą. Kaip miestų gyventojai reaguoja į savo formomis, konstrukcija ir dydžiu stulbinančius pastatus, atsidūrusius jiems kontrastuojančioje aplinkoje? Tai klausimas, kurį turėtų užduoti ir šių pastatų užsakovai, ir jų architektai. Profesionalai ir miesto gyventojai ieškos atsakymų, ar žymę paliekančiam pastatui lemta būti tik stikliniu, būtinai garsiais vardais aidinčiu ir kuriamu labiau galvojant apie turizmą ir verslą nei apie miesto gyventojus.

Įprasta, kad miestus sudaranti urbanistinė aplinka atspindi jame gyvenančių žmonių poreikius ir vertybes. Kitaip tariant, mes pasirenkame gyventi miestuose, su kuriais tapatinamės. Su miestiečiais, jų veikla neatsiejamai susijusi miesto tapatybė reikalauja ją atspindinčios, pabrėžiančios architektūros, o ne ženklo, kuris lygiai taip pat tiktų bet kuriame kitame mieste. Darną galima pasiekti tik atsižvelgiant į jau esančias urbanistines struktūras.

M. Plepio nuotr.

M. Plepio nuotr.

Naujamiesčio medinukai

Festivalis „KAFe 2019“ suskirstytas į keletą programų. Viena jų – paveldo programa, kurią ir pradėjo birželio renginys su „Architecture of shame“ iš Italijos. „Kvietėme įvairius miesto gyventojus, nebūtinai architektus. Susirinko skirtingų profesijų žmonių, nuo studentų iki tikrai senyvo amžiaus gyventojų, bet visi atėjo turėdami labai stiprią žinutę, – pažymėjo Rasa Chmieliauskaitė, viena festivalio koordinatorių, primindama, kad pagrindinė paveldo programos tema šiemet yra mediniai Naujamiesčio pastatai. – Jie tokie pamiršti, visiškai ne dėmesio centre (tarsi „antilandmarkai“). Tad nieko neteisdami iškėlėme tokį klausimą: mediniai centre (ne)reikalingi?“

Aktyviai prisidėti raginti ne tik architektai, nes diskusijose norėta išgirsti ir miesto žmonių poziciją, ar mediniai pastatai Kauno centre reikalingi, ar vis dėlto ne. Žinant miestiečių poziciją lengviau suvokti, ar toji medinė architektūra turi kokią pridėtinę vertę miestui, jo kultūrai, ekonomikai, socialiniam gyvenimui. „Ar reikėtų Naujamiesčio medinukais kuo greičiau atsikratyti ir pastatyti kažką naujo?“, – provokavo „Architecture of shame“.

Diskusijas įžiebusių dirbtuvių bendradarbiai, „Architecture of shame“ (liet. „gėdos architektūra“) kūrėjai Fabio Ciaravella ir Carmela Mimì Coviello festivalyje gimusias idėjas be kitos medžiagos pristatys tarptautinėje parodoje Materoje, lankytojams atveriančioje duris liepos 23 dieną. Tarp kitų miestų ten įvairiapusiškai – vaizdo medžiaga, nuotraukomis ir netgi skiautiniais – bus pristatoma Kauno Naujamiesčio modernistinė medinė architektūra. Paroda veiks iki pat lapkričio mėnesio.

Paveldo tema festivalyje toliau bus plėtojama rudenį.

M. Vizbaro nuotr.

M. Vizbaro nuotr.

Forumas pagrindinei temai

Viena architektūros festivalio organizatorių R. Chmieliauskaitė pasakojo, kad festivalį rugsėjį oficialiai atidarysianti „KAFe“ programa pavadinta „Kauno ateities savaitgalis“. Festivalio atidarymui planuojamas eksperimentas viešoje miesto erdvėje, tačiau detalės kol kas lieka neatskleistos. Koordinatorė tik prasitarė, kad jis turėtų vykti įdomioje Kauno vietoje, kurią šiuo metu organizatoriai ir bando atverti.

Kita labai svarbi festivalio programos dalis bus architektūros forumas, kurio tema ir yra pagrindinė šių metų festivalio tema. „Forumas bus vienas festivalio uždarymo renginių ir vyks lapkričio 28–29 d. Žalgirio arenoje. Dalyvių ir svečių iš užsienio sąrašas dar tvirtinamas. Tai bus didelis renginys, kuriame kalbėsime ne apie blizgančią „landmark“ architektūrą, stiklinę ir tokią, kuri tinka visur, bet apie alternatyvią, jautresnę, labiau reaguojančią į aplinką, įžyminčią architektūrą. Pasvarstysime, kokių vis dėl to „landmarkų“ Kaunui reikia“, – sakė festivalio koordinatorė.

Tarp šių renginių įsiterps daug mažesnio formato renginių, taip pat ir knygų pristatymai. Viena knygų, ruošiama architektų Gintaro ir Astos Prikockių, skirta būtent Kauno architektūros festivaliui. Knyga buvo įkvėpta festivalio temos „Kaunas. Miestas kaip idėja“, skiriama Kauno tapatybei, ją formavusiems praeities etapams ir vystymosi idėjoms pristatyti.

Šį projektą dalinai finansuoja Lietuvos kultūros taryba.

Straipsnis paskelbtas žurnale „SA.lt“ (Statyba ir architektūra) | 2019 liepa/rugpjūtis.

Parašykite komentarą

Atsiliepimų nėra.