Nuo š. m. lapkričio 1 d. įsigaliojo nutarimas naujos statybos visuomeniniams pastatams (finansuojamiems valstybės ir savivaldybių biudžetų ar tarptautinės paramos lėšomis), privaloma panaudoti bent 50 proc. medienos ir kitų organinių medžiagų iš atsinaujinančių gamtos išteklių pagrindu pagamintų statybos produktų. Architektams medinė statyba nėra naujovė, todėl įgyvendinti šiuos reikalavimus nebus komplikuota. Gilios regiono tradicijos, didelės medienos išteklių atsargos šimtmečiais skatino statybą iš medžio konstrukcijų. O naujausios technologijos ir apsaugos priemonės suteikia palankias sąlygas jai vystytis nauju lygmeniu.

Netolygi medžio išteklių pramonė

Žvelgiant į Europos žemėlapį, medienos gamyba yra pasiskirsčiusi gana tolygiai, vis dėlto, aktyvus išteklių panaudojimas – dispersinis, kai kurie regionai visiškai neefektyviai išnaudoja galimybes. Pasak „AZCM“ projektavimo grupės vadovo Dariaus Spranaičio, didžiausią medienos išteklių, miškų iškirtimo ir inžinerinės medienos gamybos rinką įsisavinusios Skandinavijos ir DACH šalių (Austrijos, Šveicarijos, Vokietijos ir kt.) regionai, kur tradiciškai vystėsi medinė statyba, o nuo 90-ųjų metų pradėta aktyviai domėtis aukštybine statyba iš medžio.

Medienos išteklių ir inžinerinės medienos gamybos pasiskirstymas Europoje

Tvirta teisinė bazė leido medinei statybai ne žengti, o šoktelti į priekį

Kas lėmė tokią šių šalių sėkmę? D. Spranaitis akcentuoja aiškiai reglamentuotą teisinę bazę, tačiau tai – ne vienintelis raktas į sėkmę. Pagrindiniu elementu tapo kuriamos tikslingos tyrimų institucijos, padėjusios išgryninti visus privalumus ir kylančius medinės statybos iššūkius bei būdus juos išspręsti. Norvegijos technikos institutas (SINTEF) ne tik sertifikuoja įvairius medienos gaminius, bet ir yra smulkiai išnagrinėjęs šios medžiagos pritaikymą statybose visais įmanomais atvejais, taip pat nuolat leidžia ir pildo statybų gaires. 

Įprastai įsivaizduojame, kad medinė statyba yra labiau pritaikyta sausam regionui, būtent dėl gausių kritulių daromos žalos medžiui. Norvegija yra pažengusi sprendžiant iššūkius, kylančius dėl drėgmės – sukurta specifinė normų grupė drėgnoms patalpoms. Norvegijos medienos technologijos institutas (Treteknisk) savo ruožtu atlieka įvairius tyrimus, skirtus aukštybinei medinei statybai. 

Tipinių individualių namų statybą iš medžio papildė šiuolaikinės architektūros kūriniai, kurių didžioji dauguma – 5 aukštų daugiabučiai, medinių skydų, surenkamieji pastatai.

Netikėta, kad šių medinių konstrukcijų pastatams Norvegijoje įgyvendinti buvo pasitelktos lietuviškos pajėgos – Lietuvoje paruošti darbo brėžiniai, o ir pastatyti lietuvių statybininkų.

Dažniausia medinės statybos problematika ir sprendimai

D. Spranaitis išskiria didžiausius iššūkius, kurie atbaido nemažą dalį vystytojų ir statybos įmonių, tačiau taip pat jiems pritaiko ir atitinkamus sprendimus. Pagrindinės probleminės vietos:

• Apsauga nuo vandens
• Apsauga nuo lauko drėgmės
• Apsauga nuo vidaus drėgmės
• Apsauga nuo kondensacinės drėgmės
• Apsauga nuo ugnies
• Apsauga nuo triukšmo
• Apsauga nuo medienos deformacijų
• Apsauga nuo medienos kenkėjų

Istorinis kontekstas medinės statybos ir architektūros kūryboje

Medinės statybos pasirinkimas nulemtas ne tik tvarumo, ekologijos ir kitų pranašumų, bet ir medžio kuriamos atmosferos, sekant architektūros tradicijas. Medinės vilos Žvėryne kūrėjai, „INBLUM“ studijos architektai, vadovavosi architektūros filosofija, aprašoma Emanuele Coccios (angl. „Philosophy of the Home“) knygoje. Autorius teigia, kad namai yra moralinė tikrovė, juos statome tam, kad suteiktume intymumo formą tai gyvenimo daliai, kurią sudaro daiktai, žmonės, augalai, vaizdiniai ir prisiminimai, leidžiantys patirti laimę, o architektūra tampa įrankiu.

Istorinė vila projektuota 1935 m. modernizmo stiliumi, atsisakyta dekoratyvinių elementų, naudotos paprastos, abstrakčios formos. Ji pastatyta iš medinių rąstų, apdaila – medinės dailylentės. Sklypo gale atsirado ir medinis priestatas aptarnaujančiam personalui. Jis išgyveno daugybę transformacijų, viena pastarųjų – renovacija, leidusi grįžti prie medinės architektūros amatininkystės tradicijų. 

Norbert Tukaj nuotr.

Namo architektūra daugeliu aspektų suvokiama per vidaus erdves. Langai įrėmina tam tikrą istoriją, ryšį su aplinka, dėl ko buvo projektuoti maksimaliai dideli, kartu su slankiojančiomis vitrinomis. Mediniame name skirtas didelis dėmesys detalėms: 

• fasadų kompozicija remiasi vertikalia ir horizontalia struktūra, skaidanti ją į plokštumas
• vizualiai suploninta aukštų perdanga, kurią papildė pritaikyta fasadinė sistema 
• interjeru, baldams, kaip ir eksterjerui naudota ta pati spygliuočio mediena
• baldų geometrija seka konstrukcijas arba jas papildo

Medinėje statyboje susitinka tradicija ir inovacija

Ambicingiems medinio namo projekto tikslams pasiekti buvo panaudotos CLT technologijos. Architektų manymu, šiame kontekste įgyvendinant tiek interjero, tiek fasadų ir jų apdailos sprendimus stalius pasitarnauja stipriau nei apdailininkas.

Namo sienos ir perdangos su galutine apdaila buvo sumontuotos jau per pirmas dvi savaites, o iššūkiu tapo jų saugojimas iki statybų pabaigos, norint nepažeisti apdailos. Dėl CLT technologijos ypatumų, interjeras turėjo būti suprojektuotas dar iki išsiunčiant namo sienų ir perdangų brėžinius į gamybą, nes visa elektros instaliacija ir inžinerija turėjo būti numatyta iš anksto. Namo inžinerija yra paslėpta balduose už medinių ir plieninių grotelių – taip buvo išsaugota ortakiais neapkrauta interjero erdvė. O virtuvės gartraukyje yra tiek vėsinimo, tiek vėdinimo sistema. 

„Turime iš naujo įsivaizduoti namus, kaip vietą ekologiškesniam ir kūrybiškesniam gyvenimui pasaulyje“, –ragina E. Coccia. Jis Išskiria vienus esminių medinės statybos privalumų – ekologija, švara ir greitis. Šiuolaikinėmis technologijomis pavyko pasiekti tylesnių ir švaresnių statybos procesų, gerbiančių ne tik žmogų, aplinką, bet ir kitas rūšis. Pavasarį vykusių statybų metu, labiau buvo girdimas paukščių čiulbėjimas nei statybų technika. Statyboms pakako vos vieno krano, o jos buvo atliktos praktiškai be atliekų – į sklypą atvažiavo tiek detalių, kiek reikėjo – nebuvo ko išvežti. 

Medinės statybos apsauga nuo gaisro

Nusistovėję gaisro baimės (ir kiti) stereotipai stabdo vystytojus ir užsakovus rinktis medines konstrukcijas. Nors stereotipai atsiranda iš tikrų įvykių, šiuolaikinės technologijos ir apsaugos priemonės panaikina įsisenėjusias baimes ir iššūkius.

Gaisrinės saugos projekto dalies vadovė Irina Demidova-Buizinienė atkreipia dėmesį dėl terminų (degumo klasės ir atsparumo ugniai, kurių yra skirtingos funkcijos ir sertifikavimai) painiavos, kuri kelia sumišimą, renkantis tinkamas konstrukcines medžiagas. 

Užsienio teisinė praktika veržiasi į priekį

Švedija. Br1 klasės pastatų apdailai, kitaip nei Lietuvoje, privalo būti naudojamos A2-s, d0 (visiškai nedegios) degumo klasės medžiagos. O laikančiosioms konstrukcijoms nėra keliami reikalavimai degumui, nurodomas tik konstrukcijos atsparumas ugniai. 

Norvegija ir Danija. Medinės konstrukcijos gali būti naudojamos dviem atvejais: uždengiant jas apsauginėmis plokštėmis arba pastate įrengus sprinklerių gaisrinę sistemą. Keliami reikalavimai ir degumo klasei: B-s1, d0 ir D-s2, d2 lauko apdailai bei A2-s1, d0 laikančiosioms konstrukcijoms.

Senosios medžio konstrukcijų „technologijos” bei neatsakingas elgesys buvo pagrindiniai medinių pastatų gaisro sukėlėjai.

Suomija. Suomijos reglamentavimas skiriasi nuo kitų šalių, atsparumas ugniai parenkamas priklausomai nuo medienos kiekio pačiose konstrukcijose. Pastatuose įmanoma naudoti ir neapsaugotą, neimpregnuotą ir nelakuotą medieną, tačiau būtina sprinklerinė gaisrinė sistema, o aukštesniuose nei 8 aukštai statiniuose medį jau reikia impregnuoti.

Latvija. Nuo 2017 m. pastatams iki 18 metrų aukščio galima naudoti neapsaugotas medžio konstrukcijas, tačiau su tam tikromis sąlygomis: atitinkamos paskirties statiniai, įrengta stacionari priešgaisrinė sistema arba uždengta apsauginėmis plokštėmis, tinkama evakuacija, konstrukcijos atsparumas ugniai bent 60 min., aukštesnė degumo klasė iki 4 m nuo žemės, visiškai nedegus fasado apšiltinimas.

Kas vyksta Lietuvoje su medine statyba?

Siekdami aukštesnės medinės statybos pastatų projektavimo pasistūmėjimo, turėtume atkreipti dėmesį į II ir I atsparumo ugniai laipsnių reikalavimus. 2023 m. pokyčiai atnešė galimybę projektuoti neribojant organinių medžiagų kiekį pastato konstrukcijose, tačiau tam būtina uždengti medines konstrukcijas nedegiomis statybinėmis medžiagomis bei atitikti papildomas sąlygas. 

O išlikęs 2014 m. reglamentavimas leidžia daugiau atvirų medžio konstrukcijų, tačiau bendrai riboja degias medžiagas pastate, t. y. gaisro apkrova privalo būti mažesnė nei 600 MJ/kv. m. Šiuo atveju reikia įvertinti visas tiek konstrukcijų, apdailos medžiagas, tiek baldus.

Nepriklausomai nuo pasirinkto atsparumo ugniai laipsnio, projektuojant medinį statinį galioja B-s3, d0 degumo klasė fasadų apšiltinimui ir apdailai, B-s3, d0 pastato konstrukcijoms ir B-s1, d0 vidaus apdailai (kuomet patalpose numatoma iki 50 žmonių) bei A2-s3, d2 medinėms laikančiosioms konstrukcijoms projektuojant aukštesnį nei 26,5 m pastatą.

Reikalavimų užtikrinimo būdai 

Užtikrinti gana griežtus reikalavimus medinėms konstrukcijoms ir apdailai Lietuvoje yra parengti medinių konstrukcijų apsaugos su priešgaisrinėmis sistemomis sprendimai.

„Promat“ įmonės projektų vadovas Linas Kriščiūnas pateikia keletą pagrindinių sprendimų:

• „Promadur“ gaminius, sertifikuotus B-s1, d0 degumo klasei. Nors alternatyvų rinkoje šiuo metu yra net keletą, „Promadur“ gaminiai turi vienintelį Lietuvoje sertifikatą, užtikrinantį atsparumą ugniai iki R45. 
• „Promatec“ medinių konstrukcijų apsaugą plokštėmis: REI30-REI120 skirta lubų ir grindų apsaugai, R30-R90 – kolonų apsaugai.
• Vamzdynų sandarinimą per CLT konstrukcijas, kuris taip pat turi užtikrinti atsparumą ugniai iki EI120.

Vis dėlto L. Kriščiūnas atkreipia dėmesį, kad renkantis vienus ar kitus gaminius bei apsaugines priemones, pravartu patikrinti, ar jie atitinka nacionalinius įvertinimus (sertifikatus). Jei gaminiai turi ETA, ESD ir ESPS dar nereiškia, kad produktas gali būti naudojamas atsparumo ugniai didinimo darbams Lietuvoje. Gaisrinių tyrimų centro registras bei „Kiwa Inspecta“ yra vieni pagrindinių šaltinių tam atlikti.

Medinių konstrukcijų medžiagos ir panaudojimo galimybės

Medienos pagrindu kuriama įvairi konstrukcinė konfigūracija, o pjautinė mediena gali būti naudojama daugelyje statybos etapų. Tačiau kalbant apie aukštesnius pastatus, didesnius tarpatramius ir sudėtingesnių projektų įgyvendinimą – reikalingi inžinerinės medienos sprendimai. Dr. Tomas Gečys, „VMG Lignum Systems“ projektų vadovas pristato įvairių medinių konstrukcijų sprendimus, tiek jų gamybos procesus, klases ir rūšis, tiek praktinį panaudojimą ir potencialius iššūkius.

Jis išskiria pagrindinius tris tipus:

Klijuota sluoksninė mediena (angl. GLULAM) – suklijavę vientisos medienos elementus, gauname kitokio skerspjūvio ir gabaritų gaminį. Daugiausia naudojama kolonoms ir sijoms. Naudojantis šiuo sprendimu galima gaminti tiek tiesias, tiek lenktas konstrukcijas. 

Klijuotosios sluoksninės medienos gamybos schema. „Handbook 1 – Timber Structures” 2008, schema.

GLULAM taikymas yra įvairus: nuo individualių namų statybos iki didesnių projektų (baseinai, sporto kompleksai, sandėliai ir net tiltai).

Kryžmai sluoksniuota mediena (angl. CLT) – plokštės elementai, kuomet medžio sluoksniai yra klijuojami perkeičiant 90 laipsnių kampą. Tokiu būdu toks elementas gali išlaikyti dideles apkrovas abejomis kryptimis. CLT elementų daugiausia pasitaiko statant sienų ir perdangų konstrukcijas.

Sluoksniuoto lukšto mediena (angl. LVL) – jai pagaminti naudojamas kitas medžio apdirbimo būdas: sukant ir pjaunant rąstą, gaunamas plonas medžio „lukštas”, kuris vėliau yra džiovinamas ir klijuojamas į storesnius elementus. Lukštai yra klijuojami tiek viena kryptimi, tiek kryžmai, o gaunamos plokštės gali būti papildomai kombinuojamos (angl. GLVL). Pagrindinis pritaikymas skirtas skersinėms medienos deformacijoms mažinti. 

LVL gamybos procesas.

LVL daugiausia naudojama sijoms, statramsčiams ir perdangų skydams. 

Medinės statybos ilgaamžiškumui įtaką daro net mažiausi sudėtiniai elementai

Projektuojant pastatus svarbu įvertinti ne tik jų estetiką, tradiciją, konstrukcines medžiagas, bet ir iš esmės jų eksploatavimo laiką bei tai, kiek dažnai reikalingas atnaujinimas. Kad ir kokios ekologiškos medžiagos būtų panaudotos, jei pastatas yra eksploatuojamas trumpą laiką, žymiai sumažėja jo tvarumo lygis.

Švedų kompanijos „ESSVE“ techninis pardavimų inžinierius Enno Rahuoja mediniams pastatams projektuoti rekomenduoja išnaudoti „Esswood“ nemokamos programos bei plačios BIM elementų bibliotekos galimybes, skaičiuojant tinkamiausius tvirtinimo elementus. 

Iš pirmo žvilgsnio tvirtinimo sprendimai – smulkūs elementai, tačiau gali turėti stiprią įtaką medinio pastato gyvavimo ciklui ir eksploatavimo kokybei. Netinkamų elementų ar netinkamas įrengimas gali žymiai sumažinti pastato ilgaamžiškumą. E. Rahuoja akcentuoja:

• atitinkamą eksploatacijos klasės skirstymą (P1, P2, P3), priklausomai nuo aplinkos drėgmės
• tvirtinimo medžiagos parinkimą pagal korozinės aplinkos klasę (C1-C4)
• skirtingos medienos rūšių (T1-T5) technines specifikacijas
• pačių tvirtinimo elementų paviršiaus apdorojimą

Straipsnis parengtas remiantis lapkričio 8-ąją vykusiu „Statyba ir architektūra“ organizuotu vebinaru „Medinė statyba įsibėgėja: kryptys ir priemonės“. Vebinaro metu pranešimus skaitė „INBLUM architects“ partnerė, architektė Laura Malcaitė, „ID projektas“ direktorė, atestuota gaisrinės saugos dalies vadovė Irina Demidova-Buizinienė, bei vebinaro partneriai „Promat“ projektų vadovas Baltijos šalims ir Islandijai Linas Kriščiūnas, „VMG Lignum Systems“ projektų vadovas Tomas Gečys, „ESSVE“ techninis pardavimų inžinierius Enno Rahuoja. Vebinaro moderavo ir pranešimą skaitė „AZCM“ projektavimo grupės vadovas Darius Spranaitis.

Vebinarą galima peržiūrėti čia: