Pavadinimas: sodyba „Avataras“
Vieta: Ožkiniai, Vilnius
Architektai: „Devyni architektai“
Plotas: 380 m2
Metai: 2020
Nuotraukos: Leonas Garbačiauskas

Kontekstas – dažnai architektų minimas kūrybos „įrankis“ ir siekiamas projektavimo rezultatas. Bandymai tausoti vizualinį aplinkos identitetą, ypač privačių namų architektūroje, yra laikomi viena iš pagrindinių užduočių, siekiant sukurti naujo pastato viziją. Į kontekstą yra ypač atsižvelgiama gamtinėje aplinkoje, norint sumažinti ne tik statybų, bet ir vizualinę tašrą. Ne išimtis ir „Devyni architektai“ studijos požiūris, kuris atsispindi sodybos komplekse „Avataras“ realizacijoje.

Vieta lėtam gyvenimui

Upės krantinėje, šalia miškingo ploto esanti vieta padeda žmogui atsitraukti nuo miesto, ji skirta pakeisti savo kasdienybę ir suartėti su gamta. Architektų sumanymu, pastatų kompleksas turėtų įkūnyti vieningą, kraštovaizdžiui būdingą architektūrą, neišsiskiriančią iš aplinkos, kuri integruojasi į esamos sodybos teritoriją. Ramybės ir artumo koncepcija taip pat atsispindėjo statybų proceso metu, kuris vyko lėtai, be skubos ir didelio įrangos keliamo triukšmo. Statybos vyko saugant aplinką ir vyraujančią tylią, ramią atmosferą, apsvarsčius kiekvieną žingsnį ir sprendimo reikalingumą.

Kaip ir tradicinėse sodybose, šią taip pat sudaro pastatų komplekso visuma. Gamtos apsuptyje pastatai išbarstyti taip, kad darniai įsilietų į esamą kraštovaizdį, nedarkant natūralaus jo būvio, o tik papildant. Namai sujungti plastiškais takeliais, kurie suformuoja vietinio gyvenimo tinklą: pagrindinis šeimos gyvenamasis namas, lauko virtuvė, atskiras namas, skirtas seneliams, ūkio reikmenų pastatas ir pirtis. Judėjimas per lauką nuo vieno namo iki kito tarsi sulieja ribas tarp lauko ir vidaus erdvių.

Mediniai namukai su šiuolaikiniu „prieskoniu“

Architektūros išraiška atliepia tradicinių medinės statybos siluetų įvaizdį drauge su šiuolaikinio projektavimo elementais ir detalėmis. Apdailai parinktos natūralios maumedžio lentos, kurios statybų eigoje švelniai keitė atspalvį, taip dar labiau susiliedamos su gamtos kontekstu. „Elementarius medinius apkalimus pagražinome ažūru, taip pridengdami įstiklinas plokštumas ir suteikdami pastatams daugiau šešėlių. Gana plačius karnizus kampuose suvedėme su vertikaliais užbaigimo trikampiais, sukurdami plastiškesnį siluetą“, – kalba architektė Jurgita Liubartaitė. Privatumui ir apsaugai nuo saulės atsigręžta į tradicinės architektūros elementus – langines, kurios čia yra kiek modernizuotos. Slenkančioms langinėms panaudota ta pati fasadų apdaila, o jas uždarius, pastatas kiek „pasislepia“ ir labiau pritampa prie gamtinio konteksto.

Interjero apdailoje juntamas tas pats, gamtai ir kontekstui artimas motyvas, tačiau išryškinami šiuolaikiniam stiliui tinkantys akcentai. Pagrindinis eksterjero-interjero skirtumas – itin šviesus įrengimas. Baltai dažytos sienos, baltos medinės lubų dailylentės ir vonios kambarių plytelės bei šviesus parketas kontrastuoja su tamsesnės medienos baldais. Natūrali mediena, tinkas, akmuo ir žemiški tonai – jungtis tarp visų pastatų vidaus stilistikos. Jokių ekscentriškų detalių, minimalus, galvos neapsunkinantis interjeras, kuris atliepia šiuolaikinio žmogaus poreikius, kartu palaiko darnų ryšį su pastatų eksterjeru bei jų aplinka.