Archicon 2026: ar tikrai architektūra priklauso visiems?

Treti metai iš eilės – ir klausimas, kuris vis neatranda lengvo atsakymo: kam priklauso architektūra? Gegužės 21 d. Archicon 2026 renginyje, vykusiame Vilniaus Naujojoje Vilnioje, Dūmų fabrike, šis klausimas skambėjo ne kartą, o sprendžiamas buvo praktiškai.

Architektai, urbanistai, savivaldybės atstovai ir bendruomenių lyderiai susirinko ne tik pasiklausyti, bet ir ginčytis, ieškoti formulių ir, svarbiausia, suprasti vienas kito poreikius kuriant mūsų aplinką.

Archicon 2026 tema – „Architektūra (ne)visiems” – pasirinkta ne atsitiktinai. Šiandien apie miestą kalbama daugiau nei bet kada: socialiniuose tinkluose, bendruomenių susirinkimuose, savivaldybių salėse. Tačiau ar daugiau balsų reiškia geresnę architektūrą? 

Vienas aštriausių vakaro momentų – pokalbis apie architekto, kaip mediatoriaus poziciją ir apie metodus, kurie veikia, norint pasiekti ir išgirsti visuomenės balsą.

„Mes visi čia sprendžiame ir visi esame svarbūs, lygūs dialogo dalyviai, – diskusiją pradėjo architektas, LRT laidos „Žmogus ir miestas” vedėjas, Vilniaus miesto vyr. architektės patarėjas Matas Šiupšinskas, – tai ką tas architektas veikia, kam jo reikia?“

Jo moderuojamame pokalbyje nuskambėjo esminė gija – architektūra yra procesas, o ne galutinis produktas, o šiame procese svarbiausia yra turėti drąsos išgirsti vieniems kitus.

Diskusijos „Architektūra (ne)visiems: visuomenės balsas“ moderatorius Matas Šiupšinskas. Luko Balandžio nuotr.

Diskusijos pašnekovai šį iššūkį analizavo per skirtingų, praktikoje patikrintų patirčių prizmę:

Beatričė Umbrasaitė (Vilniaus miesto vyriausiojo architekto patarėja visuomenės dalyvavimo klausimais) pasidalijo sėkmingu 2025 m. Vilniaus piliečių asamblėjos pavyzdžiu, kur demokratine loterija atrinkti miestiečiai suformulavo 24 realias rekomendacijas dėl tvaraus judumo. Ji taip pat atskleidė praktinius konfliktų valdymo įrankius, paremtus erdvės psichologija – pavyzdžiui, sėdėjimą ratu, kuris panaikina auditorijos priešpriešą, bei pasidalijo pastebėjimu, kad konstruktyviam dialogui vis dar dažnai trukdo išankstinės nuostatos.

Maksimas Zacharovas (architektas, asociacijos „Naujosios Vilnios miesto bendruomenė“ tarybos pirmininkas) atkreipė dėmesį į tradicinio projektų viešinimo krizę. Dėmesio ekonomikos eroje standartiniai skelbimai ar valanda prie mikrofono salėje nebėra efektyvūs. Gyventojus realiai pritraukti įmanoma tik per jiems asmeniškai aktualias, apčiuopiamas temas – pavyzdžiui, kasdienius pėsčiųjų ar dviračių maršrutus, esančius tiesiog po jų langais.

Ignas Lukauskas („2L architects & engineers“ kūrybos vadovas) pristatė skaitmeninių kūrybinių dirbtuvių sprendimą, leidusį mokyklos bendruomenei patogiai teikti duomenis ir idėjas tiesiog savo telefonuose, jiems patogiausiu metu. Kartu architektas pabrėžė, kad skaitmena neturi tapti alternatyva gyvam ryšiui, o tik pagalbiniu įrankiu, padedančiu greičiau apdoroti informaciją.

Ekspertai priėjo prie bendros išvados: sėkmingo pokalbio paslaptis – maksimalus „trinties mažinimas“. Norint išgirsti visuomenę, sąlygas pasisakyti reikia sudaryti tada, kai patogu gyventojams, o ne projektų rengėjams. Kartu buvo iškelta vizionieriška idėja, kad aktyvus dalyvavimas miesto kūrime ateityje turėtų tapti pripažinta visuomenine role, kuriai laiko būtų galima atrasti ne tik asmeninio gyvenimo ar šeimos sąskaita.

Diskusijos „Architektūra (ne)visiems: visuomenės balsas“ pašnekovai. Luko Balandžio nuotr.

Vakaro svečio pranešimą skaitė Maksimas Zacharovas – ir tai buvo ne tik pristatymas, bet ir argumentas, kodėl Archicon šiemet vyko būtent čia.

Naujoji Vilnia šiandien – apie 30 900 gyventojų, 9 km nuo Vilniaus centro, vos 12 minučių traukiniu. Jos daugiabučių kvartale gyventojų tankis siekia 14 000 žmonių/km² – artimas Europos miestų centrinių kvartalų tankiui. Tankis jau yra. Trūksta jam adekvačios kokybės: jungčių, viešųjų erdvių, transporto.

Tačiau Zacharovas nekalba apie problemas – jis kalba apie tris ambicijas:

Pramonės paveldas. Naujojoje Vilnioje yra 173 nesaugomi ir nykstantys paveldo objektai bei 17 saugomų. 1882 m. čia buvo įkurtas fabrikas, tapęs vienu didžiausių pasaulyje dalgių fabriku. Šiemet istorinė kvartalo dalis pagaliau įrašyta į Kultūros vertybių registrą, o pradedama rengti Dūmų g. kvartalo urbanistinė koncepcija.

Geležinkelis. Traukiniu iki Vilniaus centro – 10–12 minučių. Automobiliu spūstyje – iki 26 minučių. 2025 m. vasario 11 d. Vilniaus savivaldybė ir LTG grupė pasirašė susitarimą dėl traukinių ir viešojo transporto integracijos – bendruomenės ilgai kelta ambicija tapo oficialios miesto darbotvarkės dalimi.

Vilnia kaip viešoji erdvė. ~20 km gamtinio tako miesto ribose, jungiantis Naująją Vilnią su Užupiu ir Senamiesčiu. Bendruomenės iniciatyvomis jau yra atkurta dalis krantinės, pastatyti mediniai suoliukai, kuriamos pėsčiųjų ir dviračių jungtys.

M. Zacharovo principas, kurį jis pats suformulavo trumpai: ne kurti nuo nulio, o perskaityti, sujungti ir tranformuoti tai, kas jau yra.

Luko Balandžio nuotraukos

Archicon 2026 vyko ne atsitiktinėje vietoje. Dūmų fabrikas – tai XIX a. pabaigos pramoninės architektūros pavyzdys, kuriame 2020 m. buvo įgyvendinta konversija. Tai 1 200 kv. m, 12 m aukščio, autentiškas raudonų plytų fasadas – vieta, kurioje šiandien veikia kultūrinė erdvė ir kraftinio alaus bravoras.

Po pranešimų ir diskusijų programos dalyviai išėjo į ekskursiją po šį pastatą. Architektas papasakojo, kaip išsaugoti autentišką charakterį ir kartu suteikti erdvei naują gyvenimą.

Luko Balandžio nuotraukos

Vakaro pabaigoje – kasmetinė kulminacija. „Archbook Lyderis“ 2026 apdovanojimai įteikti 2025–2026 m. sukurtų ir įgyvendintų projektų autoriams, kuriuos išrinko tarptautinė komisija. Konkursas skirtas architektams, dizaineriams, projektuotojams ir studentams, pristačiusiems savo darbus „Archbook“ platformoje. Autoriai buvo pakviesti atsiimti diplomų ir redakcijos įsteigtų prizų.

„Gyvenamosios paskirties projekto“ LYDERIU tapo „YCL studio“ kartu su išskirtinio namo „Vila O“ projektu. Kategorijos nominaciją įteikė architektė, „JUNG Vilnius“ pagrindinių dizaino klientų vadybininkė.

„Gyvenamosios paskirties interjero“ LYDERIU tapo studija „Archispektras“ kartu žaismingo buto interjeru „Flomasteris“. Kategorijos apdovanojimą įteikė „Statyba ir architektūra“ vadovas Darius Jokubauskas.

„Viešosios paskirties projekto“ LYDERIU tapo studijos „Archas“ komanda kartu su Prezidento Valdo Adamkaus lengvosios atletikos maniežo projektu. Kategorijos apdovanojimą įteikė VADASIGA direktorius Vaclovas Daukintis.

„Viešosios paskirties interjero“ LYDERIU tapo studija „Nordinary architects“ kartu su „AC Hotel by Marriott Vilnius“ viešbučio interjeru. Kategorijos nominaciją įteikė „Interjero linija“ vadovė Dainora Kizevičienė.

Specialią nominaciją skyrė įmonė „FINU medis“ – už saugumo, tvarumo ir estetikos sinergiją studijai AEXN, kartu su verslo centro HANZA projektu.

 ‎‎ARCHICON 2026 baigėsi, bet „Archbook“ platforma atvira projektams nuolatos. Tai šiuolaikinės Lietuvos architektūros platforme, kurioje architektai, interjero dizaineriai, urbanistai yra kviečiami dalintis savo kūryba ir darbais, įgyvendintais projektus arba koncepcijomis, o stipriausi atsiims prizus kitų metų renginyje.

„Archicon 2026“ partneriai taip pat įsiliejo į programos turinį. Scenoje buvo pristatyti savo profesiniai tikslai bei realius įgyvendinti projektai. Su pastaraisiais renginio svečiai turėjo galimybę susipažinti iš arti specialiai tam sukurtoje partnerių projektų galerijoje.

Išskirtiniu akcentu tapo renginio mecenato FIXMAN pranešimas „Įtrauktis vaikų žaidimų aikštelėse“. Ši tema organiškai pratęsė pagrindinę vakaro diskusiją, iškeldama idėją, kad žaidimų erdvės ir socialiai įtraukios viešosios erdvės gali būti skirtos ne tik vaikams. Tai – kur kas platesnis klausimas apie mūsų visų atsakomybę už viešąsias erdves, jų tvarumo matavimą ir gebėjimą kurti aplinką, kuri natūraliai įtrauktų ir sujungtų visą bendruomenę.

Luko Balandžio nuotraukos

Renginio organizatoriai: „Statyba ir architektūra“

Renginio mecenatas: FIXMAN

Informacinis partneris: Lietuvos architektų rūmai

Renginio partneriai: JUNG, „Interjero linija“, AGMEKA, LAUFEN, „Natural Touch“, „Arsan“, „Artile“, „Elucida“, „Bautopas“, „Biosyncora“, „InfoEra“, „Gealan Baltic“, „Trinity Jurex“, „Purso“, „Vadasiga“ ir „Vestetti“.

Luko Balandžio nuotraukos