Šiandien vis daugiau kalbama apie moderniąją tarpukario Kauno architektūrą ir apskritai apie to meto miesto kultūrą. Kilnojamoji paroda „Optimizmo architektūra – Kauno fenomenas, 1918–1940 m.“ taip pat pasakoja apie šį išskirtinį miesto gyvenimo laikotarpį. Mintimis apie tarpukario Kauno nuotaikas dalijasi vienas iš parodos architektų Matas Šiupšinskas. Kuratorių suformuluota tema diktavo siekį parodyti proveržį, suteikti ekspozicijai ryškumo ir pozityvumo.Matas ŠIUPŠINSKAS Apie ką yra ši paroda? Matas… Skaityti daugiau
„Labai norėtųsi, kad projektai Vilniuje turėtų daugiau drąsos ne žaidžiant su forma, bet kūrybiškai eksperimentuojant su turiniu, kad, juos aplankęs, įsimintum ilgam ir norėtum sugrįžti“, – teigia architektas, Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto doktorantas Matas Šiupšinskas. Išsamiame interviu kalbamės apie Lietuvos sostinės architektūrines bei urbanistines tapatybes, kylančius iššūkius, problemas ir svarbiausias aktualijas. Pradėkime nuo to, koks yra jūsų asmeninis santykis su Vilniaus miestu? Aš gimiau Vilniuje,… Skaityti daugiau
Kam yra skirtas parkas, aikštė, skveras, pakrantė? Kas yra tikrasis, paskutinį žodį tariantis šios erdvės šeimininkas? Pastaraisiais metais Lietuvos miestuose intensyviai, kaip niekad anksčiau, atnaujinamos, rekonstruojamos, įrengiamos naujai viešosios erdvės. Iš vienos pusės, tam postūmį iki šiol davė dosnios europietiškos lėšos, iš kitos – verta nepamiršti, kad viešoji erdvė yra puiki scena pademonstruoti politikų, miesto vadovų veiklumą piliečių labui. Kad ir kokios jėgos ir motyvai… Skaityti daugiau
2013 metais Lietuvos kultūros institutas išleido pirmąjį „Lietuvos kultūros gidą“ – pažintinį katalogų rinkinį anglų kalba, apžvelgiantį architektūrą ir dizainą, kiną, literatūrą, muziką, teatrą ir šokį bei vizualiuosius menus. Architektūros skiltį drauge rengė Matas Šiupšinskas ir Julija Reklaitė. Julija šiuo metu yra Lietuvos kultūros atašė Italijoje, o Matas – architektas ir Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto doktorantas. Pavasarį pasirodžiusį atnaujintą „Lietuvos kultūros gido“ leidimą sudarytojai papildė… Skaityti daugiau
Ramybės architektams neduodantis ir kartkartėmis aktualią diskusiją užvedantis klausimas – už ką šiandien atsakingas architektas? Ar tikrai architektas svarbus tol, kol gaunamas leidimas statybai, o pagrindinis jo darbas, kad tą leidimą užsakovas gautų laiku? O gal visgi architekto misija svarbesnė – edukuoti užsakovus, atnešti naujų, modernių idėjų, būti atsakingam už tai, ką projektuoja, ne tik prieš užsakovą, bet ir prieš visuomenę? forumas / 1 Matas… Skaityti daugiau
Visuomenė su šiokia tokia viešųjų ryšių pagalba jau nusprendė, kad buvusio Kelių policijos pastato Giraitės gatvėje palikti neverta, istorijai jautresni architektai jau buvo apsisprendę, kad pastatą derėtų saugoti, o tuo tarpu paskelbto konkurso sąlygos bandė neįskaudinti nė vienų, ir tai galų gale tik dar labiau sukomplikavo situaciją. Taigi, didžiausia šio konkurso bėda yra jo nekonkretumas paliekant dalyvius nežinioje, ar jų pasirinkta kryptis apskritai bus svarstytina.… Skaityti daugiau
Ar miestą, kuriame realiu laiku pasitelkus jutiklius valdomi šviesoforai, atsižvelgiant į eismo intensyvumą reguliuojamas gatvių apšvietimas, fiksuojama pavojinga išmetamųjų dujų koncentracija ar pranešama apie perpildytus šiukšlių konteinerius, galima vadinti išmaniuoju? Specialistai siūlo, užuot diskutavus, koks miestas vertas išmaniojo vardo, daugiau dėmesio skirti ne technologijoms, o holistiniam požiūriui į miesto gyventojus ir juos supančią aplinką. Koncepcija Lietuvoje nebe nauja Skaitmeniniame pasaulyje informacijos srautai ne tik formuoja… Skaityti daugiau
