Blog

„Reikia architekto“: Kada viešoji erdvė tampa „mano“, „mūsų“?

„Reikia architekto“
D. Čiupailaitė (kairėje), R. Leitanaitė ir M. Šiupšinskas. K. Mankausko nuotr.

Kam yra skirtas parkas, aikštė, skveras, pakrantė? Kas yra tikrasis, paskutinį žodį tariantis šios erdvės šeimininkas? Pastaraisiais metais Lietuvos miestuose intensyviai, kaip niekad anksčiau, atnaujinamos, rekonstruojamos, įrengiamos naujai viešosios erdvės. Iš vienos pusės, tam postūmį iki šiol davė dosnios europietiškos lėšos, iš kitos – verta nepamiršti, kad viešoji erdvė yra puiki scena pademonstruoti politikų, miesto vadovų veiklumą piliečių labui.

Kad ir kokios jėgos ir motyvai lemtų aikščių, parkų, skverų atnaujinimą, atrodo, tai turėtų tik džiuginti ir daryti miestą patrauklesnį. Vis dėlto naujas viešųjų erdvių dizainas ar planai jas atnaujinti vietoje pagyrų sulaukia miestiečių kritikos ar net protestų. Kodėl taip atsitinka? Kur problema – architektūriniuose sprendiniuose ar netinkamai koordinuojamame procese? Kaip kurti viešąsias erdves, kad visi būtų patenkinti rezultatu?

Apie tai „Žinių radijo“ laidoje „Reikia architekto“ Rūta Leitanaitė kalbėjosi su laidos svečiais – architektu Matu Šiupšinsku ir sociologe Dalia Čiupailaite.

Laida transliuota rugpjūčio 9-ąją, 14 val. 35 min. Kviečiame klausytis laidos įrašo.

Parašykite komentarą

Atsiliepimų nėra.