Tag Archives | „Reikia architekto“

Danijos dizainas ir architektūra laikomos sritimis, labai svarbiomis ir šalies ekonomikai, ir įvaizdžiui. Be abejo, tas didelis finansinis, organizacinis dėmesys valstybiniu mastu duoda savo vaisių. Danijos architektūra pasaulio mastu laikoma viena pažangiausių, įdomiausių ir kokybiškiausių. Tai kokios gi temos, darbo metodai ir technologijos yra Danijos, o kartu, galbūt, ir pasaulio architektūros ateitis? Kaip gimsta architektūrinės inovacijos? Apie tai „Žinių radijo“ laidoje „Reikia architekto“ Rūta Leitanaitė… Skaityti daugiau
Kam yra skirtas parkas, aikštė, skveras, pakrantė? Kas yra tikrasis, paskutinį žodį tariantis šios erdvės šeimininkas? Pastaraisiais metais Lietuvos miestuose intensyviai, kaip niekad anksčiau, atnaujinamos, rekonstruojamos, įrengiamos naujai viešosios erdvės. Iš vienos pusės, tam postūmį iki šiol davė dosnios europietiškos lėšos, iš kitos – verta nepamiršti, kad viešoji erdvė yra puiki scena pademonstruoti politikų, miesto vadovų veiklumą piliečių labui. Kad ir kokios jėgos ir motyvai… Skaityti daugiau
„Žinių radijo“ laidoje „Reikia architekto“ Rūta Leitanaitė tęsia interviu su nacionalinių paviljonų Venecijos architektūros bienalėje autoriais. Rytdienos laidoje – pokalbis su Estijos nacionalinio paviljono kuratoriais Rolandu Reemaa and Tadeášu Říha. Šįkart Estija lankytoją provokuoja oksimoronu „silpnas paminklas“. Okupavę mieste esančią Šventosios Marijos Gelbėtojos bažnyčią, Estijos architektai joje įrengė instaliaciją, kurioje pateikia interpretacijas apie tai, kas yra paminklas, kada paminklas tampa nebe reprezentaciniu įrankiu, o kada… Skaityti daugiau
Minėdami Lietuvos valstybės šimtmetį, kalbame apie Lietuvą, kurią norėjo sukurti aštuonioliktųjų metų lietuviai, diskutuojame, kiek tie lūkesčiai ir planai išsipildė, kur esame šiandien. Tačiau sykiu pats laikas galvoti ir apie tai, kaip Lietuva gyvens po dar penkiasdešimties ir daugiau metų. Tarp įvairių valstybinių strategijų, programų netrukus įsiterps dar vienas valstybei labai svarbus dokumentas, užprogramuosiantis šalies vystymosi ateitį. Tai – šiemet pradėtas rengti naujas Lietuvos bendrasis… Skaityti daugiau
„Žinių radijo“ laidoje „Reikia architekto“, šiandien, balandžio 5-ąją, Rūta Leitanaitė kalbėsis su architektūros biuro iš Nyderlandų „Wessel de Jonge Architecten“ partneriu architektu Sanderiu Nelissenu. Architekto atstovaujamas biuras garsėja XX amžiaus pastatų rekonstrukcijomis ir pritaikymu šiandienai. „Prieš kelis dešimtmečius statytas ir techniškai bei funkciškai atgyvenęs pastatas gali būti labai vertingas – ir dėl to, kad buvo kažkokių išradimų prototipas, ir dėl savo estetikos, bet bene labiausiai… Skaityti daugiau
Ieškodami savo vietos pasaulio ir Europos architektūros žemėlapyje, dažniausiai savo architektūrą lyginame su vakarietiškąja ar skandinaviškąja. Tačiau Lietuvos ir kitų Baltijos šalių architektūrinį veidą smarkiai minkė ir įtakos iš Rytų pusės, ypač caro laikais ir sovietmečiu. Kita vertus, į Lietuvą, Latviją ir Estiją Sovietų sąjungoje buvo žiūrima kaip į vakarietiškos kultūros forpostus. Kaip šiandien šiuolaikinę Baltijos šalių architektūrą mato kolegos iš Rusijos, kas mus sieja… Skaityti daugiau
„Argi Vilnius – miestas? Tai tik didelis kaimas. Ir apskritai, visa Lietuva – didelis kaimas, čia miestų nėra“, – ši sparnuota frazė vis dar dažna pakeliavusių ir, kaip sakoma, pasaulio pamačiusių lietuvių lūpose. Žodžio „miestas“ kontekste sąvoka „kaimas“ naudojama paniekinamai, kaip kažkas kas atsilikę, necivilizuota, pasmerkta. Tačiau pasaulio urbanistai, miestų tyrėjai toli gražu nėra tokie kategoriški ir ragina pažvelgti į kaimą kitaip: kaip į erdvę… Skaityti daugiau
Architektai apibūdinami kaip specialistai, turintys gebėjimą pasaulį ir idėjas vertinti įvairiais aspektais. Visi jie – tai, kaip aplinkoje nori veikti visuomenė, kaip čia juda pinigai, politinė sankloda, gamtos kaprizai, technologiniai išradimai – turėtų kloti pamatus architektūrinėms idėjoms. Kodėl tuomet skirtinguose kontekstuose randasi vienoda architektūra? Kokie bendri vardikliai stumia pasaulio architektūrą pirmyn? Kuo gyvena kolegos ne tik kaimyninėse šalyse, bet ir tolimuose regionuose? Koks bendras pasaulio… Skaityti daugiau
Kaip mokykla gali tapti vieta, pelnytai vadinama antraisiais namais, kuriuose asmenybė augtų, kurtų ir veržtųsi tobulėti pati, neverčiama? Receptas turi labai daug sudėtinių dalių – tai mokytojai, mokymo programos, papildomų užsiėmimų galimybė ir taip toliau. Su Kembridžo universiteto Švietimo fakulteto lektore Catherine Burke „Žinių radijo“ laidoje „Reikia architekto“, šiandien, vasario 8-ąją, Rūta Leitanaitė kalbėsis apie labai apčiuopiamą mokymo proceso elementą – vietą, kurioje mokymasis vyksta.… Skaityti daugiau
Šiandien, sausio 25-ąją, „Žinių radijo“ laidoje svečiuosis Lietuvos nacionalinio paviljono Venecijos architektūros bienalėje komisaras, architektūros kritikas, dėstytojas, MAXXI – 21-ojo amžiaus meno muziejaus Romoje architektūros programos vadovas Pippo Ciorra. Šią vasarą Lietuva antra kartą dalyvaus Venecijos architektūros bienalėje. Prieš dvejus metus pasaulinio masto renginyje pristatytas bendras Baltijos šalių paviljonas, o šįkart Lietuvą pristatys menininkų Gedimino ir Nomedos Urbonų kuruojamas „Pelkių paviljonas“. Su P. Ciorra „Žinių… Skaityti daugiau
Nuo pat miestų istorijos pradžios turgavietė (kartu su bažnyčia) buvo būtinas, centrinis miesto atributas, kuriame ir aplink kurį burdavosi ir kurdavosi miesto kultūra, ekonomika. Šiandien miestai prisotinti prekybos centrų, ir apskritai apsipirkimas vis dažniau vyksta ne stumdant pirkinių vežimėlį, o spaudant kompiuterio pelės klavišą. Ar tokiame pasikeitusios miesto struktūros ir miestiečių įpročių kontekste turgavietė nėra atgyvena? Matyt, nėra: štai Vilnius ir Klaipėda neseniai atidarė iš… Skaityti daugiau
Faktas, jog absoliučią daugumą projektų architektas kuria klientui, perša išvadą, kad architektūra vykdo tam tikrą programą, pildo jau išreikštus lūkesčius, sprendžia problemas, į kurias jau parodyta pirštu. Vis dėlto gali būti ir atvirkščiai: architektūra gali tapti katalizatoriumi, keičiančiu vieno žmogaus, visuomenės, politikų planus, prioritetus ir net norus. Kaip architektūra gali tyliai, bet nuosekliai ir reikšmingai daryti įtaką politiniams sprendimams nuo vietinio iki valstybinio lygio, „Žinių… Skaityti daugiau