Tag Archives | „Reikia architekto“

Jeigu kada aplinkybės Jus nuneš į atokų, turistų nelankomą ir dėl to nelabai kam pažįstamą Ispanijos regioną Estremadūrą, galbūt, važiuodami greitkeliu, rusvame sausame kraštovaizdyje išvysite viziją – baltą, nenusakomos formos objektą, švytintį tarp krūmynų. Tai – vienas iš penkių geriausių paskutiniais metais Europoje sukurtų pastatų, šiemet išrinktų tarp Europos šiuolaikinės architektūros – Mies van der Rohe apdovanojimo – finalistų. Kongresų centrą Plasencijos miestelyje suprojektavę architektai… Skaityti daugiau
Gegužės mėnesį Barselonoje įteiktas Europos šiuolaikinės architektūros Mieso van der Rohe prizas. Kas dvejus metus apdovanojamas skiriamas naujam architektūros kūriniui, kuris geriausiai atspindi europietiškos architektūros vertybes: architektūros kokybę konceptualumo, socialiniu, kultūriniu, techniniu ir konstrukciniais aspektais, taip pat propaguoja Europos miesto, kaip tvaraus, išmanaus miesto ir europietiškosios ekonomikos centro, modelį. Konkurse, kuriam šiemet buvo pateikti beveik 400 projektų iš 38 šalių, didžiuoju prizu apdovanotas 530 socialinių būstų… Skaityti daugiau
Mokykla – ne tik institucija su savo personalu ir programomis, bet ir vieta, kur vaikas auga kaip asmenybė ir pilietis. Šiame procese mokyklos architektūra yra ne mažiau svarbus edukacijos įrankis nei knyga, vadovėlis ar kitas informacijos šaltinis, pasitelkiamas mokymo turiniui sukurti. Kokiu metodu vaikai mokysis, kaip bendraus vienas su kitu ir su mokytojais, kaip vyks bendri renginiai – visa tai užprogramuoja pastato architektūra. Idealiuoju atveju… Skaityti daugiau
Mediniams namams, pastatams daugelis jaučia dažniausiai pozityvius jausmus – nostalgiją ar simpatiją. Tačiau yra ir kita nuomonė, teigianti, kad medis – atyvenusi medžiaga, tinkama tik sandėliukui suręsti. Ar medinė architektūra yra tik tokia, kokią dažnai piešia stereotipai? Nauja – tai pamiršta sena, ir medis jau kelis dešimtmečius iš naujo sėkmingai plečia savo pozicijas Lietuvos ir pasaulio architektūros scenoje. Tik jis nebe toks kaip prieš šimtmečius.… Skaityti daugiau
Kas dvejus metus Lietuvos architektūros derlius sukrinta į vieną pintinę. Ką geriausio per pastaruosius porą metų sukūrė Lietuvos architektai ar užsienio architektai Lietuvoje, paaiškėja per Lietuvos architektų sąjungos organizuojamus Lietuvos šiuolaikinės architektūros apdovanojimus „Žvilgsnis į save“ (www.lietuvosarchitektura.lt). Tradiciškai, penkis geriausius projektus iš visų pateiktųjų išrenka nepriklausoma tarptautinė komisija. Šįmet joje – Danijos architektė Anne Marie Galmstrup, Lenkijos architektas Piotr Smierzewski ir architektas iš Albanijos Saimir… Skaityti daugiau
Danijos dizainas ir architektūra laikomos sritimis, labai svarbiomis ir šalies ekonomikai, ir įvaizdžiui. Be abejo, tas didelis finansinis, organizacinis dėmesys valstybiniu mastu duoda savo vaisių. Danijos architektūra pasaulio mastu laikoma viena pažangiausių, įdomiausių ir kokybiškiausių. Tai kokios gi temos, darbo metodai ir technologijos yra Danijos, o kartu, galbūt, ir pasaulio architektūros ateitis? Kaip gimsta architektūrinės inovacijos? Apie tai „Žinių radijo“ laidoje „Reikia architekto“ Rūta Leitanaitė… Skaityti daugiau
Kam yra skirtas parkas, aikštė, skveras, pakrantė? Kas yra tikrasis, paskutinį žodį tariantis šios erdvės šeimininkas? Pastaraisiais metais Lietuvos miestuose intensyviai, kaip niekad anksčiau, atnaujinamos, rekonstruojamos, įrengiamos naujai viešosios erdvės. Iš vienos pusės, tam postūmį iki šiol davė dosnios europietiškos lėšos, iš kitos – verta nepamiršti, kad viešoji erdvė yra puiki scena pademonstruoti politikų, miesto vadovų veiklumą piliečių labui. Kad ir kokios jėgos ir motyvai… Skaityti daugiau
„Žinių radijo“ laidoje „Reikia architekto“ Rūta Leitanaitė tęsia interviu su nacionalinių paviljonų Venecijos architektūros bienalėje autoriais. Rytdienos laidoje – pokalbis su Estijos nacionalinio paviljono kuratoriais Rolandu Reemaa and Tadeášu Říha. Šįkart Estija lankytoją provokuoja oksimoronu „silpnas paminklas“. Okupavę mieste esančią Šventosios Marijos Gelbėtojos bažnyčią, Estijos architektai joje įrengė instaliaciją, kurioje pateikia interpretacijas apie tai, kas yra paminklas, kada paminklas tampa nebe reprezentaciniu įrankiu, o kada… Skaityti daugiau
Minėdami Lietuvos valstybės šimtmetį, kalbame apie Lietuvą, kurią norėjo sukurti aštuonioliktųjų metų lietuviai, diskutuojame, kiek tie lūkesčiai ir planai išsipildė, kur esame šiandien. Tačiau sykiu pats laikas galvoti ir apie tai, kaip Lietuva gyvens po dar penkiasdešimties ir daugiau metų. Tarp įvairių valstybinių strategijų, programų netrukus įsiterps dar vienas valstybei labai svarbus dokumentas, užprogramuosiantis šalies vystymosi ateitį. Tai – šiemet pradėtas rengti naujas Lietuvos bendrasis… Skaityti daugiau
„Žinių radijo“ laidoje „Reikia architekto“, šiandien, balandžio 5-ąją, Rūta Leitanaitė kalbėsis su architektūros biuro iš Nyderlandų „Wessel de Jonge Architecten“ partneriu architektu Sanderiu Nelissenu. Architekto atstovaujamas biuras garsėja XX amžiaus pastatų rekonstrukcijomis ir pritaikymu šiandienai. „Prieš kelis dešimtmečius statytas ir techniškai bei funkciškai atgyvenęs pastatas gali būti labai vertingas – ir dėl to, kad buvo kažkokių išradimų prototipas, ir dėl savo estetikos, bet bene labiausiai… Skaityti daugiau
Ieškodami savo vietos pasaulio ir Europos architektūros žemėlapyje, dažniausiai savo architektūrą lyginame su vakarietiškąja ar skandinaviškąja. Tačiau Lietuvos ir kitų Baltijos šalių architektūrinį veidą smarkiai minkė ir įtakos iš Rytų pusės, ypač caro laikais ir sovietmečiu. Kita vertus, į Lietuvą, Latviją ir Estiją Sovietų sąjungoje buvo žiūrima kaip į vakarietiškos kultūros forpostus. Kaip šiandien šiuolaikinę Baltijos šalių architektūrą mato kolegos iš Rusijos, kas mus sieja… Skaityti daugiau
„Argi Vilnius – miestas? Tai tik didelis kaimas. Ir apskritai, visa Lietuva – didelis kaimas, čia miestų nėra“, – ši sparnuota frazė vis dar dažna pakeliavusių ir, kaip sakoma, pasaulio pamačiusių lietuvių lūpose. Žodžio „miestas“ kontekste sąvoka „kaimas“ naudojama paniekinamai, kaip kažkas kas atsilikę, necivilizuota, pasmerkta. Tačiau pasaulio urbanistai, miestų tyrėjai toli gražu nėra tokie kategoriški ir ragina pažvelgti į kaimą kitaip: kaip į erdvę… Skaityti daugiau