Tag Archives | „Reikia architekto“

Minėdami Lietuvos valstybės šimtmetį, kalbame apie Lietuvą, kurią norėjo sukurti aštuonioliktųjų metų lietuviai, diskutuojame, kiek tie lūkesčiai ir planai išsipildė, kur esame šiandien. Tačiau sykiu pats laikas galvoti ir apie tai, kaip Lietuva gyvens po dar penkiasdešimties ir daugiau metų. Tarp įvairių valstybinių strategijų, programų netrukus įsiterps dar vienas valstybei labai svarbus dokumentas, užprogramuosiantis šalies vystymosi ateitį. Tai – šiemet pradėtas rengti naujas Lietuvos bendrasis… Skaityti daugiau
„Žinių radijo“ laidoje „Reikia architekto“, šiandien, balandžio 5-ąją, Rūta Leitanaitė kalbėsis su architektūros biuro iš Nyderlandų „Wessel de Jonge Architecten“ partneriu architektu Sanderiu Nelissenu. Architekto atstovaujamas biuras garsėja XX amžiaus pastatų rekonstrukcijomis ir pritaikymu šiandienai. „Prieš kelis dešimtmečius statytas ir techniškai bei funkciškai atgyvenęs pastatas gali būti labai vertingas – ir dėl to, kad buvo kažkokių išradimų prototipas, ir dėl savo estetikos, bet bene labiausiai… Skaityti daugiau
Ieškodami savo vietos pasaulio ir Europos architektūros žemėlapyje, dažniausiai savo architektūrą lyginame su vakarietiškąja ar skandinaviškąja. Tačiau Lietuvos ir kitų Baltijos šalių architektūrinį veidą smarkiai minkė ir įtakos iš Rytų pusės, ypač caro laikais ir sovietmečiu. Kita vertus, į Lietuvą, Latviją ir Estiją Sovietų sąjungoje buvo žiūrima kaip į vakarietiškos kultūros forpostus. Kaip šiandien šiuolaikinę Baltijos šalių architektūrą mato kolegos iš Rusijos, kas mus sieja… Skaityti daugiau
Technonicol
„Argi Vilnius – miestas? Tai tik didelis kaimas. Ir apskritai, visa Lietuva – didelis kaimas, čia miestų nėra“, – ši sparnuota frazė vis dar dažna pakeliavusių ir, kaip sakoma, pasaulio pamačiusių lietuvių lūpose. Žodžio „miestas“ kontekste sąvoka „kaimas“ naudojama paniekinamai, kaip kažkas kas atsilikę, necivilizuota, pasmerkta. Tačiau pasaulio urbanistai, miestų tyrėjai toli gražu nėra tokie kategoriški ir ragina pažvelgti į kaimą kitaip: kaip į erdvę… Skaityti daugiau
Architektai apibūdinami kaip specialistai, turintys gebėjimą pasaulį ir idėjas vertinti įvairiais aspektais. Visi jie – tai, kaip aplinkoje nori veikti visuomenė, kaip čia juda pinigai, politinė sankloda, gamtos kaprizai, technologiniai išradimai – turėtų kloti pamatus architektūrinėms idėjoms. Kodėl tuomet skirtinguose kontekstuose randasi vienoda architektūra? Kokie bendri vardikliai stumia pasaulio architektūrą pirmyn? Kuo gyvena kolegos ne tik kaimyninėse šalyse, bet ir tolimuose regionuose? Koks bendras pasaulio… Skaityti daugiau
Kaip mokykla gali tapti vieta, pelnytai vadinama antraisiais namais, kuriuose asmenybė augtų, kurtų ir veržtųsi tobulėti pati, neverčiama? Receptas turi labai daug sudėtinių dalių – tai mokytojai, mokymo programos, papildomų užsiėmimų galimybė ir taip toliau. Su Kembridžo universiteto Švietimo fakulteto lektore Catherine Burke „Žinių radijo“ laidoje „Reikia architekto“, šiandien, vasario 8-ąją, Rūta Leitanaitė kalbėsis apie labai apčiuopiamą mokymo proceso elementą – vietą, kurioje mokymasis vyksta.… Skaityti daugiau
Šiandien, sausio 25-ąją, „Žinių radijo“ laidoje svečiuosis Lietuvos nacionalinio paviljono Venecijos architektūros bienalėje komisaras, architektūros kritikas, dėstytojas, MAXXI – 21-ojo amžiaus meno muziejaus Romoje architektūros programos vadovas Pippo Ciorra. Šią vasarą Lietuva antra kartą dalyvaus Venecijos architektūros bienalėje. Prieš dvejus metus pasaulinio masto renginyje pristatytas bendras Baltijos šalių paviljonas, o šįkart Lietuvą pristatys menininkų Gedimino ir Nomedos Urbonų kuruojamas „Pelkių paviljonas“. Su P. Ciorra „Žinių… Skaityti daugiau
Nuo pat miestų istorijos pradžios turgavietė (kartu su bažnyčia) buvo būtinas, centrinis miesto atributas, kuriame ir aplink kurį burdavosi ir kurdavosi miesto kultūra, ekonomika. Šiandien miestai prisotinti prekybos centrų, ir apskritai apsipirkimas vis dažniau vyksta ne stumdant pirkinių vežimėlį, o spaudant kompiuterio pelės klavišą. Ar tokiame pasikeitusios miesto struktūros ir miestiečių įpročių kontekste turgavietė nėra atgyvena? Matyt, nėra: štai Vilnius ir Klaipėda neseniai atidarė iš… Skaityti daugiau
Faktas, jog absoliučią daugumą projektų architektas kuria klientui, perša išvadą, kad architektūra vykdo tam tikrą programą, pildo jau išreikštus lūkesčius, sprendžia problemas, į kurias jau parodyta pirštu. Vis dėlto gali būti ir atvirkščiai: architektūra gali tapti katalizatoriumi, keičiančiu vieno žmogaus, visuomenės, politikų planus, prioritetus ir net norus. Kaip architektūra gali tyliai, bet nuosekliai ir reikšmingai daryti įtaką politiniams sprendimams nuo vietinio iki valstybinio lygio, „Žinių… Skaityti daugiau
Miesto identitetą kuria ne tik gamta ir architektūra, bet ir tai, kaip miestovaizdyje atspindima istorija. Vilnius yra daugelio Lietuvos valstybei svarbių įvykių liudininkas, taip pat – vieta, kur gimė, gyveno ar kūrė ryškiausios kultūros, politikos, mokslo asmenybės. Šis turtingas semantinis-istorinis sluoksnis mieste išreiškiamas paminklais, atminimo ženklais, dedikuotomis viešosiomis erdvėmis. Skaitydami šiuos ženklus, kurie ilgainiui tampa neatsiejama miesto įvaizdžio dalimi, miestiečiai bei miesto svečiai susipažįsta su… Skaityti daugiau
Rudens melancholiją atneša ne tik dargana, bet labiausiai – sutemos, apsupančios miestus nuo popietės iki kitos dienos vėlyvo ryto. Tačiau ne visiems tamsa kelia depresiją. Atvirkščiai – ji tampa scena kvapą gniaužiančiam urbanistinio apšvietimo menui. Šviesos menininkai architektūros objektus – pastatus, reljefo formas, fontanus, parkus, netgi infrastruktūros statinius – tiltus, stulpus – paverčia fantastiškomis švytinčiomis figūromis, judančiais paveikslais. Miesto veidas tampa absoliučiai kitoks nei dieną.… Skaityti daugiau
Sakoma – savo šalyje pranašu nebūsi. Architektūros srityje ši patarlė pasitvirtina ne kartą. Užsieniečiui, ypač jei jo vardas žinomas tarptautiniu mastu, eilinį kartą nurungus vietinius architektus projektu, kuris atrodo ir šviežesnis, ir inovatyvesnis, ir geresnis. Kita vertus, netrūksta ir atvejų, kada „importuotas“ projektas kritikuojamas už abejingumą kontekstui, ryšio su vietine kultūra trūkumą. Kiek šiandien aktualus architektūros eksportas? Kodėl vieni architektai smaigsto savo projektais visą žemės… Skaityti daugiau