Tag Archives | „Reikia architekto“

Parkai, aikštės, paupiai ir kitos viešosios erdvės pamažu ir Lietuvoje, ypač šiltuoju metų laiku, vis labiau tampa miestiečio būsto tęsiniu. Žmonės jas ne tik paskubomis praeina, bet ir jose būna, bendrauja, pramogauja, švenčia. Viešosios erdvės populiarumas priklauso, žinoma, ir nuo ją naudojančios bendruomenės aktyvumo, istoriškai susiklosčiusių tradicijų, bet nemaža reikšmė tenka ir kraštovaizdžio architektūros dizainui. Kodėl vienos viešosios erdvės – tuščios ir nejaukios, nors naujai… Skaityti daugiau
Kaip Jūs žiūrite į architektūrą? Ką matote, pastebite? Ką vertinate – architektūrines formas, detales, proporcijas, architekto meninio genijaus pasireiškimą, ar bandote pajausti, kiek pastatas ar erdvė patogūs ir jaukūs? Būdų žiūrėti į architektūrą, taip pat apie ją pasakoti, yra ne vienas. Šioje laidoje kalbėsimės apie neįprastą architektūros pristatymo būdą. Laidos „Reikia architekto“ svečias – režisierius ir architektas Ila Beka kartu su savo partnere ir žmona… Skaityti daugiau
Gegužės mėnesį Barselonoje įteiktas Europos šiuolaikinės architektūros Mies van der Rohe prizas. Kas dvejus metus apdovanojimas skiriamas naujam architektūros kūriniui, kuris geriausiai atspindi europietiškos architektūros vertybes: architektūros kokybę konceptualumo, socialiniu, kultūriniu, techniniu ir konstrukciniais aspektais, taip pat propaguoja tvaraus ir išmanaus Europos miesto kaip europietiškosios ekonomikos centro modelį. Konkurse, kuriam šiemet buvo pateikti beveik 400 projektų iš 38 šalių, didžiuoju prizu apdovanotas 530 socialinių būstų… Skaityti daugiau
data-full-width-responsive="false">
Apie Lukiškių kalėjimo iškeldinimą iš miesto centro tarpinstituciniu lygmeniu kalbėta jau nuo 1945 metų. Po daugybės diskusijų šių metų liepą iš kalėjimo iškeldinti visi maždaug 600 suimtų ar nuteistų kalėti asmenų. Ir nors apie šios įstaigos iškėlimą kalbėta jau ne vienerius metus, komplekso ateities vizija vis dar neaiški. Apie tai, kaip galima panaudoti šį vertingą palikimą, Lietuvos architektų sąjungos pirmininkė Rūta Leitanaitė [R.L.] laidoje „Reikia… Skaityti daugiau
Jeigu kada aplinkybės Jus nuneš į atokų, turistų nelankomą ir dėl to nelabai kam pažįstamą Ispanijos regioną Estremadūrą, galbūt, važiuodami greitkeliu, rusvame sausame kraštovaizdyje išvysite viziją – baltą, nenusakomos formos objektą, švytintį tarp krūmynų. Tai – vienas iš penkių geriausių paskutiniais metais Europoje sukurtų pastatų, šiemet išrinktų tarp Europos šiuolaikinės architektūros – Mies van der Rohe apdovanojimo – finalistų. Kongresų centrą Plasencijos miestelyje suprojektavę architektai… Skaityti daugiau
Gegužės mėnesį Barselonoje įteiktas Europos šiuolaikinės architektūros Mieso van der Rohe prizas. Kas dvejus metus apdovanojamas skiriamas naujam architektūros kūriniui, kuris geriausiai atspindi europietiškos architektūros vertybes: architektūros kokybę konceptualumo, socialiniu, kultūriniu, techniniu ir konstrukciniais aspektais, taip pat propaguoja Europos miesto, kaip tvaraus, išmanaus miesto ir europietiškosios ekonomikos centro, modelį. Konkurse, kuriam šiemet buvo pateikti beveik 400 projektų iš 38 šalių, didžiuoju prizu apdovanotas 530 socialinių būstų… Skaityti daugiau
Mokykla – ne tik institucija su savo personalu ir programomis, bet ir vieta, kur vaikas auga kaip asmenybė ir pilietis. Šiame procese mokyklos architektūra yra ne mažiau svarbus edukacijos įrankis nei knyga, vadovėlis ar kitas informacijos šaltinis, pasitelkiamas mokymo turiniui sukurti. Kokiu metodu vaikai mokysis, kaip bendraus vienas su kitu ir su mokytojais, kaip vyks bendri renginiai – visa tai užprogramuoja pastato architektūra. Idealiuoju atveju… Skaityti daugiau
Mediniams namams, pastatams daugelis jaučia dažniausiai pozityvius jausmus – nostalgiją ar simpatiją. Tačiau yra ir kita nuomonė, teigianti, kad medis – atyvenusi medžiaga, tinkama tik sandėliukui suręsti. Ar medinė architektūra yra tik tokia, kokią dažnai piešia stereotipai? Nauja – tai pamiršta sena, ir medis jau kelis dešimtmečius iš naujo sėkmingai plečia savo pozicijas Lietuvos ir pasaulio architektūros scenoje. Tik jis nebe toks kaip prieš šimtmečius.… Skaityti daugiau
Kas dvejus metus Lietuvos architektūros derlius sukrinta į vieną pintinę. Ką geriausio per pastaruosius porą metų sukūrė Lietuvos architektai ar užsienio architektai Lietuvoje, paaiškėja per Lietuvos architektų sąjungos organizuojamus Lietuvos šiuolaikinės architektūros apdovanojimus „Žvilgsnis į save“ (www.lietuvosarchitektura.lt). Tradiciškai, penkis geriausius projektus iš visų pateiktųjų išrenka nepriklausoma tarptautinė komisija. Šįmet joje – Danijos architektė Anne Marie Galmstrup, Lenkijos architektas Piotr Smierzewski ir architektas iš Albanijos Saimir… Skaityti daugiau
Danijos dizainas ir architektūra laikomos sritimis, labai svarbiomis ir šalies ekonomikai, ir įvaizdžiui. Be abejo, tas didelis finansinis, organizacinis dėmesys valstybiniu mastu duoda savo vaisių. Danijos architektūra pasaulio mastu laikoma viena pažangiausių, įdomiausių ir kokybiškiausių. Tai kokios gi temos, darbo metodai ir technologijos yra Danijos, o kartu, galbūt, ir pasaulio architektūros ateitis? Kaip gimsta architektūrinės inovacijos? Apie tai „Žinių radijo“ laidoje „Reikia architekto“ Rūta Leitanaitė… Skaityti daugiau
Kam yra skirtas parkas, aikštė, skveras, pakrantė? Kas yra tikrasis, paskutinį žodį tariantis šios erdvės šeimininkas? Pastaraisiais metais Lietuvos miestuose intensyviai, kaip niekad anksčiau, atnaujinamos, rekonstruojamos, įrengiamos naujai viešosios erdvės. Iš vienos pusės, tam postūmį iki šiol davė dosnios europietiškos lėšos, iš kitos – verta nepamiršti, kad viešoji erdvė yra puiki scena pademonstruoti politikų, miesto vadovų veiklumą piliečių labui. Kad ir kokios jėgos ir motyvai… Skaityti daugiau
„Žinių radijo“ laidoje „Reikia architekto“ Rūta Leitanaitė tęsia interviu su nacionalinių paviljonų Venecijos architektūros bienalėje autoriais. Rytdienos laidoje – pokalbis su Estijos nacionalinio paviljono kuratoriais Rolandu Reemaa and Tadeášu Říha. Šįkart Estija lankytoją provokuoja oksimoronu „silpnas paminklas“. Okupavę mieste esančią Šventosios Marijos Gelbėtojos bažnyčią, Estijos architektai joje įrengė instaliaciją, kurioje pateikia interpretacijas apie tai, kas yra paminklas, kada paminklas tampa nebe reprezentaciniu įrankiu, o kada… Skaityti daugiau