Požiūris, kad mokslas turi būti labiau susijęs su realiomis problemomis ir poreikiais, kad jis turi ir gali prisidėti prie valstybės ekonomikos plėtros, kurti glaudesnes sąsajas su verslu, keičia Lietuvos mokslo ir edukacijos lauką bei mokslo institucijų struktūrą.
Naudodamiesi palankiomis sąlygomis gauti ES struktūrinių fondų paramą mokslinės intfrastruktūros plėtrai, universitetai kuria naujas institucijas: klasterius, miestelius. Šie dariniai naujoviški ne tik dėl to, kad juose tiesiogiai susiję moksliniai tyrimai, verslo projektai bei edukacinė veikla, bet ir dėl suvienytų kelių mokslo įstaigų pajėgų. Galima prognozuoti, jog naujieji mokslo centrai bus vieni reikšmingiausių pastarąjį dešimtmetį Lietuvoje sukurtų architektūrinių ženklų.
Kokias vertybes jie atspindės, kokį įvaizdį kurs ir kokią reikšme turės miestams, „Žinių radijo“ laidoje „Reikia architekto“ architektūros kritikė Rūta Leitanaitė kalbėsis su neseniai Saulėtekio studijų miestelyje atidarytų dviejų mokslo centrų kūrėjais: Jungtinio gyvybės mokslų centro architektūrinės grupės vadovu architektu profesoriumi Gintaru Čaikausku, Nacionalinio fizinių ir technologijos mokslų centro architektūrinės komandos vadovu architektu Remigijumi Bimba ir Vilniaus universiteto profesoriumi Juozu Lazutka.
Radijo laidos įrašą galite išgirsti čia.
NFTMC fasadas. E. Kurausko nuotr.
