Vilniaus miesto savivaldybė kartu su Vilniaus vystymo kompanija pradeda miesto bendrojo plano koregavimo procesą. Tai nėra naujos miesto vizijos kūrimas – tikslas konkretesnis: suderinti 2021 m. patvirtintą pagrindinį sostinės plėtros dokumentą su pasikeitusiais įstatymais, teismų praktika ir realiais pokyčiais mieste. Viešas svarstymas planuojamas 2026 m. III ketvirtį.
Nors iš pirmo žvilgsnio šis procesas yra techninio ir procedūrinio pobūdžio, jo sprendiniai palies įvairias sostinės sritis.
Miesto bendrasis planas ir kodėl jis koreguojamas
Vilniaus miesto bendrasis planas nustato ilgalaikes miesto plėtros taisykles: kur statomi gyvenamieji namai, kur numatoma pramoninė plėtra, kur turi išlikti žaliosios erdvės, kur tiesiamos gatvės ir inžineriniai tinklai. Tai pagrindinis dokumentas, kuriuo remiasi architektai, plėtotojai ir savivaldybė priimdami sprendimus dėl statybų ir žemės naudojimo.
Dabartinis planas patvirtintas 2021 m. – jo kūrimas truko penkerius metus. Dabar pradedamas koregavimas yra paprastesnis procesas: ne vizijos keitimas, o techninių neatitikimų šalinimas.
„Tai tarsi programinės įrangos atnaujinimas. Miesto vizija lieka ta pati, tačiau taisome technines klaidas, reaguojame į naujus valstybės įstatymus, teismų sprendimus, realius gyvenimo pokyčius,“ – sako Vilniaus meras Valdas Benkunskas.
Konkretūs pokyčiai: „Rail Baltica”, mansardos ir teisinės kolizijos
Koregavimo poreikį lėmė keletas konkrečių priežasčių.
Po bendrojo plano patvirtinimo valstybės lygmeniu buvo patvirtintas specialusis „Rail Baltica” geležinkelio vėžės planas – tiksliai apibrėžta, kaip europinė vėžė kirs pietinę Vilniaus dalį ir kur atsiras stotys bei inžineriniai koridoriai. Rengiant bendrąjį planą šios informacijos dar nebuvo, todėl dabar ji turi būti integruota į miesto dokumentus.
„Privalome šiuos sprendinius sklandžiai integruoti į miesto dokumentus. Tai leis patikslinti funkcines zonas ties stotimi bei oro uostu ir užtikrins sklandžią nacionalinės reikšmės projekto plėtrą nekuriant papildomų suvaržymų aplinkinių sklypų savininkams,“ – aiškina V. Benkunskas.
Po plano patvirtinimo įsigaliojo ir naujos Teritorijų planavimo, Želdynų bei Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymų redakcijos, prie kurių savivaldybė privalo pritaikyti dokumentą. Atsižvelgiama ir į Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. nutartį dėl mansardų ir antstatų aukštų skaičiavimo – tai tiesiogiai keičia iki šiol taikytą praktiką. Be to, šalinamos techninės kolizijos, kai skirtingų savivaldybės skyrių patvirtinti dokumentai teisiškai prieštarauja bendrojo plano sprendiniams.
„Pašalinsime perteklinį reglamentavimą bei teisines kolizijas ir sukursime aiškesnes taisykles, kurios leis miestui ir jo infrastruktūrai vystytis be dirbtinių kliūčių,“ – teigia vyriausioji Vilniaus miesto architektė Laura Kairienė.
37 užduotys ir Vilniaus vystymo kompanijos vaidmuo
Koregavimo procesas grindžiamas išsamia stebėsenos ataskaita, kurios pagrindu suformuluotos 37 konkrečios užduotys. Jų įgyvendinimą koordinuoja Vilniaus vystymo kompanija kaip projekto rengėja.
„Remiantis išsamia stebėsenos ataskaita, suformuluotos 37 labai aiškios ir konkrečios užduotys. Mūsų komandai patikėta atsakomybė profesionaliai suvaldyti šį procesą ir užtikrinti, kad kiekviena užduotis būtų atlikta kokybiškai bei skaidriai,“ – sako Vilniaus vystymo kompanijos vadovė Laura Joffė.
Patikslinimai, pasak L. Kairienės, suteiks daugiau aiškumo architektams, plėtotojams ir gyventojams, sumažins administracinę naštą bei padės užtikrinti nuoseklią Vilniaus plėtrą.
Kaip vilniečiai gali teikti pasiūlymus?
Bendrojo plano koregavimo procesas yra atviras visuomenei. Gyventojai ir verslo atstovai pasiūlymus bei pastebėjimus gali teikti viso sprendinių rengimo proceso metu – iki oficialaus viešojo svarstymo pabaigos, preliminariai planuojamos 2026 m. III ketvirtį.
Pasiūlymai teikiami 3 būdais:
- Raštu – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui (Konstitucijos pr. 3, LT-09601, Vilnius)
- Elektroniniu paštu – savivaldybe@vilnius.lt
- Per sistemą „Planuoju ir statau“ – www.planuojustatau.lt, dokumentas randamas pagal TPD Nr. K-RJ-13-25-676
Į kokius pasiūlymus nebus atsižvelgta?
Svarbu suprasti proceso ribas. Bendrojo plano koregavimas nėra miesto plėtros vizijos keitimas, todėl nebus atsižvelgta į pasiūlymus, prieštaraujančius pamatinei Vilniaus strategijai – pavyzdžiui, prašymus leisti statyti želdynų ar miškų teritorijose arba didinti sklypų užstatymo intensyvumą ir aukštingumą.
„Šis procesas skirtas tam, kad taisyklės taptų aiškesnės ir skaidresnės, o ne tam, kad jas sugriautume,“ – pabrėžia L. Joffė.
PArengta pagal pranešimą žiniasklaidai
