Praėjusią savaitę Vilniuje, viešbutyje „Radisson Blu Hotel Lietuva“ vyko žurnalo „SA.lt“ (Statyba ir architektūra) organizuota konferencija „Engineering 4.0“, į kurią susirinko per šimtą inžinerijos, statybos ir architektūros specialistų.
Nuo ryto iki vakaro vykusio renginio pradžioje, vienas iš šios idėjos sumanytojų, „CSD Engineers“ vadovas Simonas Barsteiga papasakojo, kaip kilo idėja į vieną salę suburti sėkmingam Lietuvos statybos inžinierijos vystymuisi neabejingus žmones.
„Idėja rengti konferenciją apie statybų inžinerijos eksportą kilo pastebėjus, jog Lietuvoje trūksta šios srities specialistų, taip pat pokyčių juose ir pačioje švietimo sistemoje. Galime daug svajoti apie galimybes eksportuoti intelektinį produktą, bet liksime apriboti, jeigu nesugebėsime keistis“, – kalbėjo S. Barsteiga.
Konferencijoje buvo pristatyta dešimt pranešimų. Pirmasis savo pranešimą pristatė Ekonomikos ir inovacijų viceministras Elijus Čivilis. Jis ragino kurti mažiau strategijų dokumentuose, o tiesiog veikti.
„Globalūs trendai, kurie vyksta aplink mus, nėra rizika. Visa tai inicijuojame mes patys ir būtent tų trendų dėka tokios šalys kaip Lietuva ir kiekvienas iš jūsų asmeniškai gali padaryti tą proveržį. Tai yra galimybė pakeisti aplinkui esančius dalykus. Bet žinoma, tai padaryti visuomet sunkiau, negu pasakyti.
Kaip inžinieriai, jūs savo karjeros kelyje esate nuolatos besitransformuojantys ir per visos karjeros metu jums reikalingos labai skirtingos kompetencijos. Kad taptumėte lyderiais, jūs turite išmokti kitaip mąstyti ir suvokti, kad reikia pasikliauti dalykais, kurių šiandien nebelaviname. Apie save galvodami, galvokite iš esmės, o ne vien apie profesines žinias. Mokykitės, švieskitės, bet tai nėra viskas. Nepamirškite ir fizinės būklės – jeigu būsite nesveiki, negalėsite iki galo atlikti savo misijos. Emocinis būvis – tai jūsų gebėjimas bendrauti su skirtingų tautų atstovais ir tai labai svarbi jūsų darbo dalis“, – sakė viceministras.
Dieter Vermeulen (dešinėje).
Iš Belgijos į Vilnių atskridęs automatizuotas projektavimo ir braižymo sistemas kuriančios bendrovės „Autodesk“ techninis pardavimo specialistas Dieter Vermeulen savo pranešime kalbėjo apie generacinį dizainą, kuris pasaulyje vis plačiau taikomas pastatų ir kitų įvairiausių fizinių objektų projektavime.
„Jeigu pažvelgtumėme į tradicinius dizaino procesus ir į tai, kaip šiandien dirbame, tai primena „Laivų mūšio“ žaidimą – nematydami laivo ir norėdami jį numušti, aklai bandome atspėti, kur jis yra. Pažvelgę į generacinio dizaino procesus, matome, kad nebėra vietos tokioms spėlionėms. Mes viską tiksliai pasimatuojame ir įvertiname, kad pasiektumėme savo tikslus, kuriame modelius, kad įvertintumėte algoritmus – būtent šioje vietoje pasireiškia dirbtinis intelektas.
Jeigu kada manėte, kad dirbtinis intelektas pakeis žmogaus rankų darbą, tai klydote, nes šiame procese reikia daugiau žmonių, kurie turi analitinį mąstymą, kurie gali paruošti kompiuterius darbui, nes jie patys to nepadaro. Visgi, generacinis dizainas nėra tas dalykas, kuris magiškai atliks visą darbą. Už jo turi būti kuo aukštesnis žmogaus intelektas ir žinių bagažas.
Generacinis dizainas yra daugiau susijęs su mąstysena. Pavyzdžiui, juk galime sakyti ne „sukurkime kėdės dizainą“, o „sukurkime kažką, ant ko būtų galima sėdėti“ – tuo pačiu tai gali būti ir vamzdis ar net stalas. Žinoma, generacinis dizainas sutaupys laiką ir pateiks duomenis, kokio aukščio šis objektas gali būti ir kokį maksimalų svorį jis gali išlaikyti“, – kalbėjo D. Vermeulen.
Tomas Strazdauskas
Po belgo pranešimo, susirinkusiems kalbėjo Šveicarijos projektavimo bendrovės „CSD Engineers“ konstrukcijų vadovas Lietuvoje ir Belgijoje Tomas Strazdauskas. Jis prisiminė, kai pats mokėsi universitete, nebuvo tokio skaitmenizacijos proveržio, koks yra dabar.
„Lietuvoje inžinierių trūksta ir negalime pasinaudoti šiuo šansu. Turime susėsti ir susitarti, kaip per ateinančius dešimt metų ruošime inžinierius. Neparuošime aukščiausios klasės inžinierių, jeigu nesikeis švietimo sistema. Reikia apie tai kalbėti ir diskutuoti. Reikia kokybinio, o ne kiekybinio turinio studijų programose ir būtina susieti inžinerijos studijų programą su programavimo studijomis.
Gerbiu teoretikus, bet būtina turėti dėstytojus, kurie moka sudominti, atskleisti tendecijas ir vesti inovatyviu keliu. Kai pakeisime dėstymą, galėsime pradėti kalbėti apie gabių žmonių pritraukimą į studijas, nes įstoję žmonės dažniausiai paskaitose neranda gero turinio ir nusivilia“, – sakė T. Strazdauskas.
Jis taip pat pabrėžė, jog Lietuva turi didelį potencialą ir siūlė ugdyti nugalėtojo mentalitetą bei pamiršti „mažos tautos sindromą“.
„Bėda ta, kad tarptautinės kompanijos investuoja ten, kur yra pakankamai specialistų, kurie gali pateisinti lūkesčius. Visų pirma, reikia visiems dirbantiems šioje srityje globalaus mąstymo. Konkuruoti turime su Europos ir viso pasaulio kampanijomis, o ne tarpusavyje.
Lietuvių finansinių technologijų (angl. FinTech), lazerių pramonės pavyzdžiai rodo, kad nusitaikius aiškią kryptį, galime tapti lyderiais ir statybos inžinerijos srityje. Tai rodo ir mūsų kompanijos pavyzdys – projektuojame svarbiausius Šveicarijos projektus, prisidedame prie didelių Prancūzijos projektų.
Taip pat yra būtina mokytis ir užsienio kalbų. Anglų kalbos nepakanka, nes kai prasideda tikras projektavimas, reikia vykti į objekto vietą ir kalbėtis su bendradarbiais skandinavų, belgų, prancūzų ir kitomis kalbomis“, – teigė T. Strazdauskas.
Rytis Mušauskas
Vienos iš didžiausių Baltijos regiono konstrukcijų projektavimo įmonės „INHUS Engineering“ direktorius, inžinierius, BIM ir LEAN entuziastas Rytis Mušauskas savo pranešime pateikė lentelę, kurioje Lietuvos pramonės šakos buvo sugrupuotos pagal skaitmenizavimo lygį ir statybos sektorius toje lentelėje buvo pačiame dugne.
„Tai nėra vien Lietuvos, o viso pasaulio problema. Turime milžinišką iššūkį su produktyvumu ir šiuolaikinių technologijų taikymu. Dauguma galvoja, kad technologijos padės viską išspręsti, bet jos gali viską sužlugdyti, jeigu jos bus neteisingai taikomos. Technologijos nesprendžia problemų, jeigu jos yra netinkamai naudojamos. Jeigu procesai nesutvarkyti ir juos automatizuoji, gali sukurti daug kartų didesnė betvarkę. Vienas mažas klaidingas procesas tuomet gali lemti vieną didelį klaidingą procesą.
Mes – maža tauta, dėl to esame pakankamai progresyvūs ir lankstūs, gebame greitai reaguoti prisitaikyti, tad tokiais ir išlikime. Dirbkime naujais metodais – bandykime tai, ko dar nebandėme, o ne atkartokime metodus, kurie seniai neveikia“, – ragino R. Mušauskas.
Lietuvos statybos inžinierių sąjungos (LSIS) vadovas Saulius Bekampis savo pranešimo metu ragino stambiąsias Lietuvos inžinerijos įmones daugiau duoti Lietuvai. Anot jo, jeigu kiekviena įmonė projektuotų bent 10 procentų savo darbų Lietuvoje, šalis galėtų įsisavinti didesnį pelną. Jis taip pat teigė, jog LSIS ketina prisidėti prie statybų inžinieriaus specialybės prestižo kėlimo.
„Turime sėkmės istorijų, bet tai vienetai. Konfliktas tarp užsakovo, projektuotojo ir rangovo dažnai supriešina statybos inžinierius ir tai kenkia jų prestižui. Deja, tai nesibaigia už statybų aikštelių tvorų. Tie nesutarimai patenka į viešąją erdvę ir dar labiau mažina menką prestižą. Įmonės, norėdamos dalyvauti konkursuose neretai siūlo mažiausią kainą, o po to slepia mokesčius, dirba su nelegalia programine įrangą ir kitaip iškraipo rinką. Tai matydamas jaunimas neina studijuoti technikos specialybių, o universitetai nesurenka studentų“, – tvirtino S. Bekampis.
Marius Jablonskis
Apie 4 tūkst. specialistų turinčios ir per 20 tūkst. projektų per metus įgyvendinančios Norvegijos architektūros, inžinerijos ir dizaino konsultacijų bendrovės „Norconsult AS“ technologijų vadovas Marius Jablonskis sakė, jog savo darbe nemėgsta rutinos ir nuolat ieško būdų, kaip darbą padaryti kuo įdomesniu.
Pranešimo metu jis prisiminė iššūkius, su kuriais susidūrė projektuojant didžiausią Norvegijos hidroelektrinę „Vamma“. M. Jablonskis teigė darbe nevengiantis eksperimentuoti ir bandyti skirtingas statybos skaitmenizavimo technologijas. Jis taip pat pasakojo, jog susiduria su šiuolaikiniais inžinieriais ir projektuotojais, kuriems tradiciniai brėžiniai darbą tik apsunkina.
„Neturėtumėme pernelyg koncentruotis į technologijas, nes tai tik įrankis pasiekti tikslą. Yra labai svarbi mąstysena. Tai toks dalykas, kuris dažnai užmirštamas. Reikia nepasitikėti vienu sprendimu ir nebijoti eksperimentuoti.
Taip pat reikia mokėti pritraukti ir išlaikyti talentingus specialistus. Labai svarbu domėtis naujausiomis įžvalgomis apie tai, kas vyksta pasaulinėje industrijoje, kurti ilgalaikes strategijas ir nenustoti mokytis. Reikia padaryti taip, kad technologijos dirbtų žmogui. Nebėra klausimo ar skaitmenizacijos revoliucija statybos sektoriuje bus, tik klausimas, kada ir kaip“, – teigė M. Jablonskis.
Įmonės „Baltic Engineers“ BIM/VDC koordinatorius Liudas Galdikas kalbėjo apie tvarius pastatus ir BIM technologiją, kuri, anot pranešėjo atveria daug galimybių. Jis pateikė vieną iš pavyzdžių.
„Vilniaus Bendrajame plane numatoma, jog naujai statomi ar rekonstruojami pastatai, kurių bendrasis plotas yra didesnis nei 5000 kv. m., bus privalomai sertifikuojami pagal statytojo pasirinktą Lietuvoje ar kitoje Europos Sąjungos šalyje pripažįstamą pastatų sertifikavimo sistemą. Tai niša ir galimybės tiek inžinieriams, tiek architektams“, – teigė L. Galdikas.
Kauno technologijos universiteto (KTU) Statybos ir architektūros fakulteto studijų prodekanė Laura Stasiulienė savo pranešime kalbėjo apie dabartinę inžinerijos studijų aplinką, kokybę ir ateities inžinierius.
Laura Stasiulienė
„Akivaizdu, kad studijos turi būti pagrįstos BIM metodologija. Turime turėti stiprų, mokslo srityje dirbantį personalą ir žinoma – praktinių užduočių. Prieš tai buvo nuskambėjęs siūlymas studentams teoriją ir praktines užduotis pateikti po lygiai. Paskaičiavau, kad KTU inžinerijos studijose yra pateikiama praktinių užduočių ir šis skaičius siekia 30 procentų. Taip pat turime būti tarptautiški, dalyvauti ne tik Lietuvos, bet ir užsienio projektuose”, – sakė L. Stasiulienė.
KTU atstovė taip pat kvietė bendradarbiauti verslo atstovus, ateiti dėstyti į universitetus ir kitaip prisidėti prie jaunimo švietimo.
VGTU Statinių skaitmeninio ir informacinio modeliavimo technologijų centro direktorius, BIM pažangos centro steigėjas Vladimiras Popovas pabrėžė, jog viešasis sektorius šiuo metu yra mažiausiai pasiruošęs BIM taikymui.
„Viešasis sektorius stokoja edukacijos ir suvokimo. Tie patys viešieji pirkimai yra be galo skaudi tema, jeigu pažiūrėti, kaip ten vertinamas BIM. Norime padėti sukurti ekosistemą, kuri pasitarnautų efektyviam pinigų išnaudojimui, kad būtų perkamos kokybiškos paslaugos. Tikiu, kad Lietuvoje bus sukurtas nacionalinis BIM klasifikatorius, tačiau tam reikia laiko ir kantrybės“, – teigė V. Popovas.
IT inžinerinius sprendimus kuriančios UAB „InfoEra“ technologijų direktorius Leonas Jasevičius pasakojo apie tai, kaip technologijos keičia inžinerijos specialybę. Jis pristatė virtualią ir sutapdintą realybę, 5G ryšį, daiktų internetą, debesų technologijas, bepilotes skraidykles ir kita.
Anot L. Jasevičiaus, ateities inžinieriams reikia platesnio proceso supratimo, bendravimo su kitų sričių specialistais ir jungtinių projektų.
Po visų pranešimų prasidėjo diskusija apie inžinierių švietimo iššūkius ir galimybes, taip pat buvo kalbėta apie viešuosius pirkimus, inžinierių atestaciją ir konkurencijos klausimus.
Lietuvos projektavimo įmonių asociacijos vadovas Artūras Abromavičius, kaip pagrindines problemas įvardino tai, jog Lietuvos rinkos dalyviai dar nėra nusiteikę tinkamai investuoti į jaunus specialistus ir, anot jo, dalis rinkos dalyvių vis dar naudoja nelegalią programinę įrangą, kas iškreipia sąžiningos konkurencijos dėsnius.
„Kad iš universiteto į verslą ateitų žmonės ir galėtų iš karto pradėti darbuotis, pirma reikia suvokti, kaip veikia verslo procesai ir žaidimo taisyklės. Universitetai gali paruošti puikius specialistus, tik lieka klausimas ar jie reikalingi rinkai. Matome, kad ir kiek šiuo metu besistengsi, rinkai nelabai reikia kvalifikuotų specialistų. Deja, bet viešajame sektoriuje yra liūdna situacija.
Patinka mums ar ne, bet pasaulis juda technologijų revoliucijos linkme. Tai yra neišvengiama. Tik keista, kodėl mūsų rinka elgiasi neadekvačiai. Ji kol kas nesupranta tos pridėtinės vertės ir pastangų investuoti į specialistus. Matyt, dar yra likęs tas „viešojo pirkimo“ jausmas, neva „vis tiek, ne sau statau“.
Bėda tame, kad perkančiosios organizacijos nenori prisiimti atsakomybės, tik kaip velnias kryžiaus vengia ekonominio naudingumo pirkimo. Kol bus tokia situacija, tol studentai žvalgysis į užsienį, nes ten moka gerus atlyginimus“, – teigė A. Abromavičius.
Lietuvos statybininkų asociacijos vadovas Dalius Gedvilas teigė, jog optimistiškai nuteikia paskutiniai duomenys – Lietuvos statybos eksportas kasmet auga stabiliai.
„Dabar Lietuvos statybos paslaugų eksportas sudaro 11,4 procento. Pernai sudarė 10,8 proc., užpernai 9 proc. Tai reiškia, kad pasitikėjimas ženkliai auga. Lietuvos bendrovėms rekomenduoju eksportuoti nors 10 procentų.
Prieš ketverius metus jau siūlėme pradėti taikyti BIM projektuose nuo 5 mln. eurų, visuotinai taikyti elektroninės statybos žurnalą, grąžinti projektavimo įmonių atestavimą, privalomai į institucijas priimti dirbti specialistus ne tik tikrinant jų kompiuterinį raštingumą, bet ir anglų kalbos žinias.
Šiandien yra didelis neraštingumas ir Statybos inspekcijoje reikia nedelsiant priimti dirbti jaunus specialistus, kad jie mokėtų dirbti su šiuolaikinėmis technologijomis. Skaitmeniniai veiksniai, kurie įtakoja statybą, suteikia greičio pranašumą prieš konkurentus, kurie to netaiko“, – kalbėjo D. Gedvilas.
VGTU Statybos fakulteto dekanas Algirdas Juozapaitis teigė, jog inžinieriaus profesija yra prestižinė, nepaisant to, kad specialistai Lietuvoje, palyginus su kolegomis užsienyje, nedaug uždirba. Jis teigė, jog vis glaudžiau bendradarbiauja su KTU ir tikino, jog situacija pamažu gerėja, tačiau siekiant spartesnių rezultatų, ragino daugiau prisidėti ir verslo atstovus.
Diskusijos dalyviai sutarė, jog norint pasiekti akivaizdžias permainas statybos sektoriuje, reikia imtis nuoseklių priemonių ir glaudžiai bendradarbiauti.
Taip pat skaitykite:
Marius Jablonskis. Ieškant statybų skaitmenizacijos naudos – laikas ne konkuruoti, o vienytis
Pasaulis pasitinka inžinerijos proveržį: ar Lietuva pasinaudos proga išsiveržti tarp lyderių?
2020-02-27, 13:54
Puikiai, nepamirškite žadamo „MANIFESTO”