Blog

Pasaulis pasitinka inžinerijos proveržį: ar Lietuva pasinaudos proga išsiveržti tarp lyderių?

statybų skaitmenizacija
„nLink AS“ nuotr.

Inžinerijos disciplina visuomet atliko bene svarbiausią vaidmenį rašant naujausius civilizacijos istorijos puslapius. Tai mokslas, žmogaus idėjas padedantis paversti realybe. Inžinerijos pasaulyje vyksta didelis proveržis, kurį lėmė prasidėjusi ketvirtoji pramonės revoliucija. Ji atnešė stulbinančius išradimus ir idėjas, kaip jie galėtų evoliucionuoti bei jungtis tarpusavyje. 

Kad kurtų vis tobulesnius produktus, kurių nekantriai laukia visuomenė, tikras inžinerijos profesionalas turi būti pasirengęs pritaikyti naujausias įvairių sričių mokslo žinias. Šiandien inžinieriai naudoja daug kompiuterinės technikos programų, ypač kompiuterinio modeliavimo, programavimo ir projektavimo, kurios ženkliai padidina darbo efektyvumą ir suteikia dar neregėtų galimybių.

Kalbant apie statybų inžineriją, Lietuva turi potencialą tapti viena pirmaujančių valstybių pasaulyje kuriant inžinerijos produktus. Tam jau yra padėti pamatai, tačiau šioje, velnišku greičiu tobulėjančioje srityje, itin svarbus dinamiškas švietimas.

Ateities inžinieriaus portretas 

Intelektinį produktą eksportuojančios įmonės „CSD Inžinieriai“ vadovas Simonas Barsteiga, svarstydamas apie ateities inžinieriaus portretą, teigia, jog mąstymas ir kūryba taps vienu iš pagrindinių dalykų ir neišvengiamai mažės žmogaus fizinės jėgos poreikis.

„Ateityje inžinieriaus darbe bus dar daugiau galvojimo, programavimo, jis taps atsakingu už didesnį sprendimų priėmimo kiekį, o jo darbo rezultatas bus racionalumo darinys. Dabar atliekame labai daug techninio darbo ir jo ateityje tik mažės. Jis bus automatizuotas, teks pasitelkti dirbtinio intelekto analizes. Ateities inžinierius turės būti pasiruošęs ne tik vykdyti funkcijas, bet pagal tuos duomenis priimti arba pateikti sprendimą.

Šiandien inžinierius dar daro daug paprastam žmogui neįmanomo padaryti techninio darbo, kuris reikalauja inžinerinių žinių, bet nereikalauja kūrybos. Inžinerija su laiku tik sudėtingės ir reikalaus kūrybingų protų. Tobulėjant technologijoms, žmonės statys dar sudėtingesnius pastatus, ieškos kaip optimizuoti kainą, atsiras naujų medžiagų – inžinieriams teks derinti naujausią informaciją, naujausius skonius ir technologijas“, – teigė S. Barsteiga.

Žmonių kasdienį gyvenimą vis labiau įtakoja technologijos. Nuogąstaujama, jog įsibėgėjus ketvirtajai pramonės revoliucijai, statybų ir kituose sektoriuose žymiai sumažės žmonių darbo jėgos poreikis. S. Barsteiga sutinka, jog tokia grėsmė yra, tačiau jis ragina į tai pažvelgti kitu kampu.

Žmonės neturės darbo, jeigu mes nenustosime ruošti praeities specialistų, bet jeigu šiandien ruošime ateities specialistus, darbo bus.S. Barsteiga

Namo statyba 3D spausdintuvu („Contour Crafting“ vizual.)

„Galbūt greitai to dar nebus. Dar toli iki pilno technologijų ir žmogaus susiliejimo. Pirmasis etapas vis tiek bus technologijų ir žmogaus mišinys. Jau dabar yra išrastos liemenės, kurios padeda žmogui kelti didelius svorius, atsiranda virtualios realybės šalmai, su galimybe dirbti nuotoliniu būdu.

Galima įsivaizduoti, kai Lietuvoje sėdintis inžinierius valdo kraną, kuris yra Vokietijoje: ant jo pritaisyta apie trisdešimt kamerų, jų pilna ir visoje statybų aikštelėje, veikia veido atpažinimo funkcijos, o duomenis apdoroja kompiuteris. Aikštelėje bus daug technikos ir ją valdančių operatorių, o žmogaus fizinio darbo vis mažės.

Technologijos naikina sienas ir suteikia galimybę vienam asmeniui padaryti daugiau darbų, nei iki šiol buvo įmanoma. Galbūt visa tai yra šiek tiek pavojinga, nes tai didina individualumą. Žmonės neturės darbo, jeigu mes nenustosime ruošti praeities specialistų, bet jeigu šiandien ruošime ateities specialistus, darbo bus“, – tvirtino S. Barsteiga.

Spartūs švietimo metodikų pokyčiai

Nors Lietuvoje netrūksta sėkmingų statybos inžinerijos pavyzdžių, šios srities bendruomenėje sklinda kalbos dėl nekokybiško naujų specialistų parengimo, esą Lietuvos aukštosios mokyklos ne visuomet spėja prisitaikyti prie technologinių pokyčių spartos. Apie tai kalba ir skaičiai – nuo 2011 iki 2019 m. inžinerinių mokslų krypties pirmakursių studentų skaičius Lietuvoje sumažėjo 37 proc.

„Pokyčiai yra velniškai greiti ir ruošiant inžinierius, mes nespėjame su pokyčiais švietimo sistemoje, dėl ko nukenčia mokslų kokybė. Jeigu mes neturėsime tinkamos krypties, tuomet tapsime vidutinybėmis, kurias pakeis automatizuoti robotai.

Universitetai šiuo metu rimtai nežiūri į technologijų ir inžinerijų susijungimą. Mes jau dabar galbūt turėtumėme tobulesnes statybų aikšteles, bet neturime žmonių, kurie pasiūlytų naujausius sprendinius, jiems kartais trūksta kompetencijos arba jų yra labai nedaug“, – teigė S. Barsteiga.

Kauno technologijos universiteto (KTU) Statybos ir architektūros fakulteto studijų prodekanė Dr. Laura Stasiulienė pastebi, jog inžinierių kompetencijų stygiaus problema jaučiama visame pasaulyje ir, anot mokslininkės, universitetai nuolat susiduria su iššūkiu ir rinkos lūkesčiais.

„Šiandieninių technologijų pokyčių greitis kelia iššūkių ne tik universitetams, bet ir verslui. Manau, kad tik kartu bendradarbiaudami galime neatsilikti nuo technologijų. Tiek universitetai, tiek verslas turi dirbti išvien, kad statybos inžineriją rinktųsi talentingi jaunuoliai, kad studentai universitetuose spręstų verslui aktualias problemas, su juo bendradarbiaudami, arba turėdami verslo konsultantus. Tik tokiu būdu, besimokydami vieni iš kitų, išliksime technologijų priešakyje.

statybų robotizacija

Norvegų bendrovės „nLink AS“ robotas statybų aikštelėje.

Savo ruožtu mes šioje srityje dirbame aktyviai. Pernai KTU buvo įkurtas Išmaniųjų miestų ir infrastruktūros centras (IMIC), vienijantis universiteto bendruomenę ir verslo partnerius. Centras padeda mokslininkams, studentams ir esamiems inžinieriams tobulintis ir perprasti skaitmeninės statybos, išmaniųjų miestų bei infrastruktūros sritis ir aktyviai dirba šių sričių sėkmingu diegimu Lietuvos rinkoje. KTU įsijungęs į Inovatyviųjų Europos Universitetų konsorciumo (ECIU) projektą, kurio eigoje mūsų studentai dirbs tarptautinėse tarpdisciplininėse komandose.

Architektūros ir Statybos inžinerijos studijų programose daugiau nei 6 metus turime Jungtinio projekto modulį, kurio metu studentai iš įvairių specializacijų dirba komandose ir projektuoja pastatus taikydami BIM metodologiją. Nuo 2019 m. studijų programose integruojamos ir dirbtinio intelekto tematikos“, – kalbėjo L. Stasiulienė.

Inžinierius S. Barsteiga pridūrė, jog Lietuvos universitetuose daromi tik kosmetiniai pakeitimai, bet ne reikiami dideli pokyčiai.

„Reikia suprasti, kad pokyčiai skauda ir juos daryti sunku. Tai reiškia etatų, biudžetų pokyčius universitetuose, kas yra labai skausminga. Tam turi atsirasti lyderystė.

Universitetas, kuris ruošia specialistus rinkai, turi suteikti 50 proc. teorijos ir 50 proc. praktikos, kurią vykdo geriausi tos srities profesionalai iš Lietuvos arba užsienio šalių. Dabar turime situaciją, kai 100 proc. paskaitų yra dėstoma vien universitetuose dirbančių žmonių, neįgijančių naujausios praktikos. Taip, inžinerinė teorija turi savo pagrindus, ji visada ta pati, bet praktika, jos taikymas ir technologijos, visada yra nauja, nes rinkos plečiasi, sienos nyksta ir poreikiai keičiasi kas dieną“, – kalbėjo S. Barsteiga.

Ieškodama būdų, kaip švietimo srityje išnaudoti turimus resursus, L. Stasiulienė siūlo atkreipti dėmesį į vyrų ir moterų, dirbančių inžinerijos srityje, santykį. Taip pat ji aiškino, jog ruošiant inžinierius Lietuvoje nėra atsisakoma praktinių užduočių.

„Mūsų fakultete suskaičiuojame bent 30 proc. dėstytojų, kurie užsiima ir praktine veikla, dirba įvairiose įmonėse ir dalyvauja studijų procese kaip nuolatiniai arba kviestiniai dėstytojai. Vien anksčiau minėto Jungtinio projekto modulio partneriai yra dvi kompanijos aktyviai įsitraukusios į studijų medžiagos parengimą, konsultacijas ir grįžtamojo ryšio teikimą studentams. Aktyvios ir lyderiaujančios Lietuvos įmonės prisideda prie šio proceso dalyvaudamos KTU statybos studijų programų komitetų ir fakultetų tarybų veikloje.

Nors paskutiniais metais inžinerijos studijas renkasi vis daugiau merginų, visgi dar turime kur pasistengti ir išnaudoti merginų kūrybingą potencialą. „The Women’s Engineering Society“ (liet. Moterų inžinierių bendruomenė) ir „World Economic Forum“ (liet. Pasaulio ekonomikos forumas) duomenimis, inžinerijoje dirba apie 11 proc. moterų. Tikimės, kad augantis tarptautiškumas ir skaitmeninių technologijų naudojimas didins statybos inžinerijos patrauklumą ir paskatins merginas rinktis šią specialybę.

Lietuvos statybininkų asociacijos duomenimis, pernai statybos eksportas augo apie 16 proc. ir tai patvirtina mūsų šalies potencialą. Profesionalų poreikis yra didelis ir jie turi gebėti dirbti tarptautinėje, multikultūrinėje rinkoje“, – tvirtino L. Stasiulienė.

Švietimo spragos gali turėti skaudžių pasekmių

Užsienio investicijų pritraukimu besirūpinančios VšĮ „Investuok Lietuvoje“ generalinis direktorius Mantas Katinas pastebi, jog švietimo problemos prasideda kur kas anksčiau nei jaunuoliai įstoja į aukštąsias mokyklas.

„Mums yra žinoma tiek kompetencijos stygiaus problema, tiek ir studentų kiekio problema. Abi jos ypatingai pasireiškia regioninėje dimensijoje. Dažnai iš darbdavių girdime, kad inžinieriai stokoja anglų kalbos žinių ir praktinių įgūdžių, kuriuos dažnai tenka kelis metus tobulinti darbo vietoje.

statybų inžinerija

„CSD Engineers“ nuotr.

Ruošdamos absolventus, aukštosios mokyklos jiems suteikia stiprų teorinį pagrindą ir minkštųjų kompetencijų bagažą, tačiau yra labai svarbus praktinių užduočių įgyvendinimas ir kuo dažnesnis realių darbo situacijų sprendimas.

Svarbu atkreipti dėmesį ir į moksleivius. Kiekvienais metais vis mažiau jų laiko fizikos, chemijos, informatikos egzaminus ir tiksliuosius mokslus „deda“ į šalį. Moksleivių švietimas ir profesinis orientavimas, kurio pagalba jie galėtų būti supažindinami su inžinerijos sritimi ir jos suteikiamomis galimybėmis, padėtų laužyti stereotipus ir pažinti profesijas“, – kalbėjo M. Katinas

Anot jo, šios švietimo sistemos spragos gali skaudžiai atsiliepti ne tik didžiųjų miestų, bet ir regionų vystymuisi.

„Mažas moksleivių skaičius laikantis tiksliuosius egzaminus įtakoja skaičių, kiek šiuo metu paruošiama inžinierių Šiauliuose, Panevėžyje ar Klaipėdoje. Pažvelgus į skaičius, kyla egzistencinė grėsmė niekada ten nepritraukti stambaus investuotojo.

Valstybės mastu būtina imtis priemonių, kad tuose miestuose kurtųsi kompetencijų centrai inžinerijos srityje, visoje Lietuvoje būtų aktyviai įgyvendinamas profesinis orientavimas, o aukštosiose mokyklose vis dažniau galima būtų sutikti verslo atstovų, kurie veda seminarus ar kitu būdu prisideda prie studentų paruošimo“, – tvirtino „Investuok Lietuvoje“ vadovas.

Parašykite komentarą


Atsiliepimų nėra.