Blog

Lietuvių inžinieriais pasitiki ir pasaulio verslo gigantai

Latvijos „Ikea“. Projekto vizual.

Šalia Latvijos sostinės Rygos statomame Švedijos baldų giganto „Ikea“ prekybos centre bus paliktas ir žymus lietuviškas spaudas – parengti techninį projektą pasirinkta bendrovė BALTIC ENGINEERS. Šiai lietuvių įmonei jau teko dirbti su „Ikea“ statant prekybos centrą Vilniuje.

Įdiegs daug technologinių naujovių

Latvijos „Ikea“ prekybos centras užims 34,5 tūkst. kvadratinių metrų plotą. Investicijos į šio prekybos centro ir infrastruktūros statybą sieks bemaž 80 mln. eurų. BALTIC ENGINEERS yra vienintelė Lietuvos įmonė, dirbanti šiame projekte. Baigti statybas numatoma iki 2018 m. rugpjūčio.

Architektūrinį projektą ir latvių, ir lietuviškai „Ikea“ sukūrė ta pati islandų architektų kompanija „ARKIS arkitektar“. Islandų architektus projekto vystytojai pasirinko dėl ypatingo jų gebėjimo derinti šiuolaikines technologijas ir modernią architektūrinę raišką. Rengiant projektą pasikliauta Vilniaus patirtimi – kaip ir pas mus, Latvijos „Ikea“ automobilių stovėjimo aikštelė talpins 1300 automobilių, čia bus įrengtos keturios vidutinio greičio elektromobilių krovimo stotelės, o viduje lankytojų lauks 450 vietų restoranas.

Naujajame „Ikea“ prekybos centre Latvijoje BALTIC ENGINEERS specialistai ketina įdiegti daug techninių bei technologinių naujovių: pastato šildymui ir vėsinimui bus naudojama aplinkos oro šilumos energija, ant pastato stogo ketinama sumontuoti saulės kolektorius šiltam vandeniui ruošti. Visos pastato sistemos bus darniai valdomos pasitelkus skaitmeninę pastato valdymo sistemą, kuri efektyviausiai leis naudoti energijos išteklius neprarandant komforto.

Projektuojant prekybos centrą, buvo pasitelktas dinaminis modeliavimas – tai itin tikslus skaitmeninis metodas, skirtas iš anksto nustatyti kiekvieną dieną pastato sunaudojamai energijai per visus metus. Pastato modelis „apgyvendinamas“ virtualioje erdvėje tikrovei identiškose meteorologinėse sąlygose. Skaitmeninio statinio elgsena ir jo sunaudojama energija nuolat fiksuojama pastate ir įvairiose jo vietose. Technologijos leidžia visą procesą pagreitinti kelis kartus ir metus trunkantį procesą atlikti per savaitę. Projekto vystytojams dinaminis modeliavimas leidžia sutaupyti labai daug lėšų statant realų pastatą.

Dėmesys tvarumui

Projektuojant „Ikea“ prekybos centrą buvo vadovaujamasi BREEAM tvaraus projektavimo principais, kurie dera su BIM filosofija. Projektas buvo parengtas naudojant darbo centriniame faile ir vienoje duomenų bazėje principu. Duomenų mainai vyko IFC standarto ir .RVT failais. Projekto rengimo metu buvo sukurtas detalus pastato modelis, kurį galima naudoti statybos fazėje. Projektavimo metu didžiausias dėmesys buvo skirtas sprendinių kokybei. Modelis buvo naudojamas atliekant pastato dinaminį modeliavimą, vandentiekio sistemos slėgio ir diametrų parinkimo skaičiavimus, vėdinimo sistemos skaičiavimams (sistemos balansavimui, ortakių dydžiams parinkti), generuojant detalius kiekių žiniaraščius, skirtus gamintojams.

Projekto metu buvo atliekamas nuolatinis sankirtų auditas. Papildomai modelio peržiūrai buvo panaudoti virtualios realybės akiniai OCULUS RIFT ir PROJECT SCOPE programa.

Tai leido projekto komandai ir užsakovui geriau suprasti pastato sprendinius, pasijusti tarsi vaikščiotum po pastatą.

Darius Kvedaras.

Darius Kvedaras.

Bendrovės BALTIC ENGINEERS generalinio direktoriaus Dariaus Kvedaro teigimu, vienas pagrindinių Latvijos „Ikea“ išskirtinumų yra tas, kad jį projektavo bendra Lietuvos, Islandijos ir Latvijos komanda. Todėl darniam darbui BIM modelis buvo tiesiog būtinas.

Projektuotojams BIM aplinka suteikė unikalias galimybes ypatingai tiksliai suprojektuoti pastatą, atsižvelgiant į konkrečios vietovės meteorologines, geologines sąlygas bei statinio eksploataciją. Buvo išbandyta, kaip pastatas veikia virtualiame gyvenime, kad būtų išvengta realybėje pasitaikančių klaidų, dėl kurių reikėtų stabdyti statybas arba didinti eksploatacijos kaštus.

Prekybos centro projektas vertinamas pagal tarptautinę poveikio aplinkai vertinimo sistemą BREEAM, kas irgi neatsiejama nuo tvarumo. O jam užtikrinti pasitelkta nemažai sprendimų, pavyzdžiui, didžiulėje automobilių stovėjimo aikštelėje bus pasodinti medžiai ir krūmai, kurių laistymui ketinama naudoti nuo pastato stogo ir teritorijos paviršiaus surinktą lietaus vandenį.

Dėl išskirtinio pastato dydžio sklandžiam darbui užtikrinti buvo sukurti keturi centriniai modeliai: architektūros, konstruktyvo, inžinerinių sistemų, gaisrinės saugos. Šių modelių dalyviai reguliariai atnaujindavo savo modelius, juos įkeldami į centrinę duomenų bazę.

Padėjo išvengti netikslumų

Projektavimo etapai iki rangovo pasirinkimo buvo detaliai suplanuoti: užduoties pateikimas, projektuotojų parinkimas, pateikiami projektiniai pasiūlymai, energinio modeliavimo pirmasis etapas, BREEAM vertinimas, BIM planas, techninio projekto rengimas, BIM modelio auditas, projekto auditas, energinio modeliavimo antrasis etapas ir galiausiai – ekspertizė.

Projektiniai pasiūlymai buvo parengti „Revit“ ir „Civil“ 3D aplinkoje. Konstrukcinių sprendinių ir inžinerinių sistemų nesuderinamumui buvo atlikti keturi BIM modelio sankirtų testai. Buvo suformuotos ataskaitos, skirtos projekto komandai. Koregavimams parengti „Naviswork“ failai, kuriuos naudojant buvo galima identifikuoti konstrukcijų bei inžinerinių sistemų susikirtimus ir žymėti kurie iš jų reikalauja korekcijų ir kaip bus ištaisyti. Taip pat buvo panaudotas koordinacinis modelis, sujungtas TEKLA BIMSIGHT programa, kuris buvo atnaujinimas kas savaitę.

Buvo atliktas dinaminis energinis modeliavimas pagal pateiktas atitvaras ir konkrečias jų vertes. Tai leido atlikti projekto sprendinių ir medžiagų parinkimo korekcijas.

Bendrovės BALTIC ENGINEERS vadovo D. Kvedaro teigimu, darbas BIM aplinkoje projekto modeliavimo stadijoje suteikė galimybę išvengti konstrukcijų ir inžinerinių sistemų neteisingų sankirtų, kas garantavo inžinerinių sistemų išbaigtumą, leido tiksliai suskaičiuoti reikiamus kiekius. Sukurta nuotolinė dokumentų valdymo sistema bei užduočių sistema sudarė galimybę projekto dalyviams bendrauti realiuoju laiku ir keistis reikiama informacija centrinėje duomenų bazėje.

Apie projektą

Pastatų bendras plotas – 34,5 tūkst. kv. metrai.
Projekto apimtis – 80 mln. EUR.
Projekto vieta – Stopini, Latvija.
Užsakovas – SIA VERUS PRAEDIUM.
Architektūrinė projekto dalis – SIA „ARKIS arkitektar“.
Inžinerinė projekto dalis – BALTIC ENGINEERS.

Parašykite komentarą

Atsiliepimų nėra.