Kultūros ministras Simonas Kairys valstybės saugomais kultūros paveldo objektais paskelbė Kražių koloniją Vilniuje. Šis statusas suteiktas iš viso 22 namų kompleksams.
Pagal ministro įsakymą, šie kultūros paveldo objektai saugomi viešajam pažinimui ir naudojimui. Jie vertingi archeologiniu, architektūriniu ir urbanistiniu požiūriais.
Lukiškių aikštės pašonėje, greta Užsienio reikalų ministerijos, esanti Kražių arba Montvilos kolonija – vienas pirmųjų Vilniaus mikrorajonų.
Beveik trikampio formos kvartalą sudaro 22 moderno (secesijos) stiliaus dviaukščiai ir triaukščiai namai. Anksčiau vienas namas buvo skirtas vienai šeimai, o sovietmečiu namai buvo padalyti į butus.
Namų fasadai – skirtingi, bet tuo pačiu dera tarpusavyje, yra asimetriški, žaismingi: įvairaus dydžio ir formų langai, durys, balkonai išdėstyti nevienodais atstumais, skirtingame aukštyje. Anot specialistų, šių namų architektai idėjų sėmėsi iš angliškų kotedžų.
Šis nedidelis gyvenamųjų namų kvartalas 1911–1913 metais pastatytas finansininko Juozapo Montvilos užsakymu. Namai turėjo bendrą vandentiekio siurblinę su vandens biologinio valymo įranga.
Tiek miesto svečiai, tiek ilgamečiai gyventojai atkreipia dėmesį į šį moderno stiliaus perlą slypintį pačioje miesto širdyje. Tačiau tikriausiai ne kiekvienas žino, kad tai yra vienas unikaliausių XX amžiaus pradžios architektūros paminklų.
Sublokuotų kotedžų – vadinamų kolonijomis – statybos koncepcija Lietuvoje buvo laiką lenkiantis ir nematytas reiškinys, kurio atsiradimą paskatino žymus visuomenininkas, Žemės banko direktorius bei filantropas, Juozapas Montvila.
Perimetrinio užstatymo kvartalą sublokuotą trimis korpusais sudaro 22 pastatai. Šiuo projektu J. Montvila siekė dar labiau paskatinti sumanytą gyvenamosios aplinkos reformavimą – vientisai projektuojant bei statant uždarą kotedžų bendriją su vidiniu sodu – užuovėją nuo pasaulio sumaišties. Taip buvo įgyvendinamas siekis propaguoti ekonomiškus statybos būdus nepaminant būsto komforto bei estetikos.
Stebuklingai išgyvenęs net du Pasaulinius karus, užmaršties nepaveiktas ir taurią istorijos atmintį savyje sukaupęs objektas iki šių dienų išlieka vienu įdomiausių gyvenamojo būsto idėjos atnaujinimo pavyzdžių.
BNS ir „Open House Vilnius“ inf.
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.
