Top Baneris

Betono danga keliuose – bėda ar alternatyva?

2013 balandžio 15 d.
Pasidalykite straipsniu

Ekonomistai įrodė, kad susisiekimo komunikacijų infrastruktūra yra visos šalies ekonomikos atspindys. Išsivysčiusios šalys šio sektoriaus priežiūrai ir plėtrai skiria ženklią valstybės biudžeto dalį. Gerai išplėtota ir prižiūrima susisiekimo komunikacijų infrastruktūra ne tik garantuoja saugias, patogias, greitas keliones, bet ir reprezentuoja valstybę svečiams.

Būtina rinktis tvarią dangą

Norint užtikrinti gerą šios infrastruktūros būklę bei tvarų naudojimą, reikia daugelio priemonių ir procedūrų. Kalbant konkrečiai apie vieną susisiekimo komunikacijų statinių grupę – Lietuvos automobilių kelius – išskirtina keletas pagrindinių problemų.

Spartus automobilizacijos augimas, nuolat didėjantis automobilių transporto eismo intensyvumas, krovinių pervežimo apimtys, nepakankamas kelių priežiūros bei plėtros finansavimas kelia naujų iššūkių. Vos prieš 10–15 metų projektuoti ir nutiesti ar rekonstruoti keliai šiandien jau laikomi nepakankamai funkcionaliais: ne tokie pralaidūs, tvarūs, saugūs, informatyvūs. Todėl plėtojant ir atnaujinant valstybės turtą – automobilių kelius – būtina taikyti novatoriškus principus. Vienas tokių – tvarios automobilių kelių dangos naudojimas.

Kelio dangos konstrukcija – tai daugiasluoksnė sistema, susidedanti iš dangos ir pagrindo sluoksnių, įrengtų ant sutankinto žemės sankasos paviršiaus. Šios sistemos funkcionavimas ypač priklauso nuo viršutinio konstrukcinio sluoksnio (dangos) medžiagos rūšies ir ypatybių. Automobilių kelių ir gatvių danga pagal rūšis skirstoma į tris pagrindines grupes:

• nestandžioji – vienasluoksnė arba daugiasluoksnė asfalto danga, įrengta ant surištojo ar nesurištojo mineralinių medžiagų pagrindo sluoksnio;
• pusiau standžioji – asfalto danga, įrengta ant standaus dangos (pagrindo) sluoksnio;
• standžioji – betono dangos sluoksnis, įrengtas ant nestandaus pagrindo sluoksnio.

Asfalto dangos alternatyva

Ir Lietuvos, ir kitų šalių automobilių keliuose bei gatvėse dažniausiai klojama nestandžioji, t. y. asfalto, danga. Svarbu paminėti, kad ji projektuojama 15–20 metų laikotarpiui, tačiau jau pirmaisiais eksploatavimo metais susidaro pažaidų, ir jų nuolatos daugėja. Asfalto danga remontuojama 8–10 eksploatavimo metais: pažaidos užtaisomos, paviršius apdorojamas, nusidėvėjęs sluoksnis pakeičiamas nauju. Tiesa, nusidėvėjęs sluoksnis dažniausiai keičiamas nauju 15–17 dangos eksploatavimo metais. Priklausomai nuo eksploatavimo sąlygų dažnai tenka keisti apatinį, o kartais – net pagrindo sluoksnį.

Eksploatacinis tinkamai įrengtos standžiosios, t. y. betono, dangos laikotarpis yra 40 metų. Deramai prižiūrima ji gali būti eksploatuojama ir ilgiau. Betono dangos priežiūra iki 20–25 eksploatavimo metų paprastai apsiriboja tik siūlių remontu, o tolesnė priklauso nuo dangos būklės. Atliekami siūlių tvirtinimo, įdėklų keitimo, plokščių perbetonavimo darbai, atnaujinamos eksploatacinės dangos paviršiaus charakteristikos.

Europos betono dangos asociacijos EUPAVE teigimu, neigiamas betono dangos gamybos, įrengimo ir priežiūros poveikis aplinkai yra 9,6 karto mažesnis nei asfalto. Betono danga yra šviesi, todėl tamsiuoju paros metu gerėja matomumas – keliams su betono danga apšviesti reikia iki 31 proc. mažiau elektros energijos. Šviesi kelio ar gatvės danga mažiau įkaista negu tamsi – betono paviršiaus temperatūra yra iki 12°C žemesnė nei asfalto dangos. Betono dangos stiprumas nuo temperatūros poveikio nesikeičia arba keičiasi labai nežymiai, o asfalto dangos stiprumas esant aukštai aplinkos temperatūrai mažėja, dėl to susidaro plastinių deformacijų.

Nuomonės prieštaringos

Dėl nuolat didėjančio sunkiojo transporto intensyvumo, pervežamų krovinių kiekio ir svorio asfalto danga degraduoja greičiau. Nuolat augančios išlaidos kelių priežiūrai verčia susimąstyti apie betono dangos naudojimą Lietuvos automobilių kelių ir gatvių tiesyboje.

Tačiau šiuo klausimu nuomonės prieštaringos. Yra nuostata, kad betono danga nepasiteisins, nes sunkiojo transporto srautai yra per maži, betono dangos eksploatavimas sudėtingas ir brangus, ja važiuoti nepatogu ir nesaugu. Vis dėlto ar šios abejonės pagrįstos? Ar tikrai šiandienos betono dangos įrengimo technologijos neužtikrina gerų važiavimo sąlygų? Ar išties betono danga ekonomiškai neefektyvi? O gal kaip tik tai yra šiuolaikinių technologijų produktas, skatinantis naudoti vietines medžiagas: smėlį, žvyrą, portlandcementį?


Pasidalykite straipsniu
    Komentarai

    Rekomenduojami video