Top Baneris

Kviečia į paskaitą apie miesto tankumo sampratą, urbanistinę raišką ir socialinius poveikius

2024 kovo 26 d.
paskaita
Dalios Čiupailaitės-Višnevskos paskaitos „Miesto tankumo sampratos, jų urbanistinė raiška ir socialiniai poveikiai“ plakatas (autorė Paulina Kazlauskienė | Third Sister)
Pasidalykite straipsniu

Paminėjus „miesto tankinimas“, dažnai išgirsti: „Jie per amžius tankėjo. Tai – natūralus procesas“. Sunku būtų užginčyti, bet natūralus procesas nuo planuojamo skiriasi. Kaip ir mastai. Nuo XIX a. vidurio tankumas tapo instrumentu analizuojant urbanistinę aplinką ar ją planuojant. Su laiku augo žinios ir suvokimas, kad tankumas lemia miestų, atskirų jų dalių gyvybingumą. Miesto tankinimą imta sieti su ekonominiais, infrastruktūros, socialiniais, gamtinės aplinkos ir kt. faktoriais. Faktoriais, per kuriuos veikiamas mūsų gyvenimas, mūsų potyriai. Visa tai veikia žmogaus gyvenimo kokybę.

Įvairius urbanistinės aplinkos tankinimo aspektus apžvelgia įvairūs specialistai, skaitantys nuotolines paskaitas cikle „Subalansuotas miestų tankinimas“, kurį organizuoja Architektūros kokybės vystymo asociacija kartu su su partneriu – portalu SA.lt („Statyba ir architektūra“). Ciklą finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir UAB „ACO Nordic“. 

Ketvirtą paskaitą balandžio 11 d. skaitys Vilniaus universiteto sociologė, miesto tyrėja, soc. m. dr. Dalia Čiupailaitė-Višnevska. „Miesto tankumas, dar 1938 m. miesto sociologijos klasiko Louiso Wirtho, įvardytas kaip vienas miestą apibrėžiančių bruožų, – pastebi ji, – miesto planavimo istorijoje patyrė ne vieną virsmą.“ Anot lektorės, XIX a. pab.–XXa. I. p. miestų planavimo teorijos siūlė sykiu mažinti miestų tankumą planuojant priemiesčius ir didinti įgyvendinant funkcionalistinio miesto vizijas. Abiem būdais siekta keisti istorinį miestų audinį ir su juo siejamą miesto tankumą, kaip pagrindinį miestų problemų šaltinį. Šiandien miestų tankinimas, sumani plėtra, kompaktiškas miestas tampa populiaria miesto planavimo vizija. 

D. Čiupailaitė-Višnevska akcentuoja, kad šiame kontekste svarbu kelti klausimus, kaip suprantamas ir įgyvendinamas tankumas, ar tai priemonė ar tikslas savaime, kokie jo socialiniai poveikiai ir kas juos lemia. Paskaitos tikslas – atsakant į šiuos klausimus, atskleisti ryšius tarp tankumo matavimų, urbanistinės raiškos ir jos medijuojamų socialinių poveikių.

Programa:

10.00–11.00 Registracija ZOOM platformoje

11.00–12.30 „Miesto tankumo sampratos, jų urbanistinė raiška ir socialiniai poveikiai“ (lekt. sociologė, miesto tyrėja, soc. m. dr. Dalia Čiupailaitė-Višnevska)

12.30–12.45  klausimai/atsakymai

Paskaita (nemokama) vyks nuotoliniu būdu ZOOM konferencinėje platformoje (užsiregistravusieji pakvietimą gaus el. paštu). Paskaitą moderuos architektas-urbanistas Donatas Baltrušaitis.

Registruotis BŪTINA čia.

Visos ciklo paskaitos.

Organizatorius: Architektūros kokybės vystymo asociacija

Partneris: portalas SA.lt („Statyba ir architektūra“)

Ciklą finansuoja Lietuvos kultūros taryba, UAB „ACO Nordic“


Pasidalykite straipsniu
Komentarai

Rekomenduojami video