• tikkurila
  • ruukki
  • ruukki
  • tikkurila

Paaiškėjo, kaip Klaipėdoje atrodys Baltijos šalyse analogų neturėsiantis holistinis centras (14)

2021 gegužės 29 d.
dnr24 klaipeda holaxy tau projektai
Projektas „DNR24“ (Architektų studija „TAU projektai“).

Paaiškėjo Socialinių mokslų kolegijos (SMK) organizuoto Holistinio žmogaus tobulėjimo centro „Holaxy“ architektūrinio konkurso nugalėtojas. Iš keturių konkursui pateiktų projektų geriausiu pripažintas klaipėdiečių architektų biuro „TAU projektai“ darbas „DNR24“.

II vieta skirta studijos „Neue architektūra“ darbui „Holaxy Klaipėda“, III vieta – studijos „Architektūros linija“ darbui „Pynė“ ir IV vieta – studijos „Konceptas“ darbui „Baltų slėnis“.

I-os vietos laimėtojui skirta 10 tūkst. eurų premija, II vietos – 7 tūkst. eurų, III vietos – 5 tūkst. eurų.

Gamtos, žmonių ir technologijų sąveikai sukurta „Holaxy“ erdvė bus pirmoji tokio integralumo mastą kurianti erdvinė aplinka Baltijos šalyse. Pastatas kuriamas orientuojantis į žmogaus sąmoningumo poreikius užtikrinančių veiklų funkcinę grandinę.

Čia susipins visi svarbiausi šiuolaikinio žmogaus poreikiai – nuo bazinių bendravimo ir socialinių įgūdžių formavimo iki subtilių savęs ir Visatos pažinimo funkcijų. Formuojamos keturios tobulėjimo erdvės, išsidėsčiusios skirtinguose pastato aukštuose ir tūriuose. Integralia komplekso dalimi taps greta esantis vandens telkinys ir kuriamas Monumentas žmonijai.

konkursas

I vieta – DNR24

Architektų studija: „TAU projektai“

Autoriai: Tomas Segalis, Mindaugas Savickas, Alanas Segalis, Sergejus Volikovas.

DNR24 1

DNR24 koncepcijos pagrindas – kuriama žmogaus holistinės kelionės trajektorija Gamta-Žmogus-Pasaulis. Pradžių pradžia – Gamta (Žemė), esama teritorijos ypatybė, želdynas-pelkė su savo flora ir fauna. Pelkės centre formuojama sala, kurioje siūlomas holistinis paminklas „Motinai Žemei“. Sekantis kelionės etapas – Žmogaus terpė (Pastatas). Tai žmogaus gyvenimo kelių sankirta – Kryžkelė. Čia žmogaus kokybiškiausia savybė – Kultūra, pozicionuojama viso ko centre. Taip sudaromos sąlygos žmogaus Kultūrą ugdyti (edukacija), puoselėti (gerovė) ir tobulinti (socialinė). Tolesnis kelionės etapas – Pasaulio terpė, egzistuojanti už pastato ir teritorijos ribų. Ši terpė neaprėpiama, nenuspėjama, viliojanti savo iššūkiais ir tobūlumo viršūnėmis.

Pastato tūris vientisas, formuojamas atsižvelgus į konteksto urbanistines ašis, miesto ryšius bei jungtis. Tūrinėmis ir erdvinėmis priemonėmis kuriamas tėkmės, begalybės įspūdis, sąryšis su gamtiniais ir urbanistiniais elementais.

DNR24 2
image 2021 05 08 163844
DNR24 4
DNR24 5

Pastato vidinės jungtys dėstomos organiškai, DNR sekos principu – nuolat jungiant, prakeičiant, vidinėms erdvėms persipinant, prasišviečiant viena su kita. Skatinami netikėti ryšiai ir komunikacija tarp skirtingų erdvių naudotojų. Jungčių sankirtose formuojamos atviros erdvės, atriumai, vertikaliosios jungtys, natūralus saulės spindulių žaismas interjere. Pastate nėra vienos baigtinės erdvės, siūlomos viešosios erdvės konceptualiai neturi nei pradžios, nei pabaigos, kuriamas begalinio tekėjimo, judėjimo įspūdis – gyvastis.

II vieta – Holaxy Klaipėda

Architektų studija: „Neue architektūra“

Autoriai: Gediminas Aismontas, Domantas Baltrūnas

3 1

Pasirinktas pastato tūrio kontūras atkartoja vyraujantį pelkės charakterį. Pastatas laiptuojasi formuodamas atskirus skirtingo dydžio tūrius. Kiekvienas tūris įkūnija unikalią funkciją, kurias apjungia pirmo aukšto galerija – susibūrimų ir pokalbių vieta.

Pasirinktas komplekso aukštingumas leidžia maksimaliai sumažinti užstatomą paviršiaus plotą, formuoti skaidrius, iš visų pusių natūralų apšvietimą gaunančius tūrius, kurių dydžiai paremti jų vidine funkcine programa.

Pirmas aukštas tai ne tik pastato funkcijas apjungianti dalis, tai savotiškas pelkės tęsinys apjungiantis pastatą su pažintiniu taku aplink pelkę, tiltais, krantine. Takas virsta tiltu, susilieja su pastato pirmo aukšto erdvėmis, krantine, vėl tampa tiltu į kitą pelkės pusę – tai vientisa kintanti erdvė formuojanti ir apjungianti įvairias funkcijas.

Takai, tiltai ar krantinė skirti ne tik žmonėms, tačiau ir greta reziduojantiems gamtinės ekosistemos gyventojams – florai ir faunai.Vertindami esamą gamtinę aplinką siekėme surasti optimaliausią sklypo dalies užstatymo variantą – tokį, kuris kuo organiškiau įsilietų į esamą aplinką, turėtų kuo mažesnį užstatymo plotą ir išsaugotų daugiau esamos gamtos.

image 2021 05 08 164846
image 2021 05 08 164933

Pastato vidaus struktūra formuojama iš atsikartojančių konstrukcinių elementų. Tai visus tūrius apjungiantis sprendinys. Šie elementai kuria atriumus, galerijas, ryšius su žemiau esančiais aukštais. Kiekvienoje pastato vietoje esantis žmogus jaučia vientisą visus tūrius jungiančią idėją.

Aiški konstrukcinė struktūra suteikia pastatui racionalumo ir lankstumo formuojant vidines erdves – tai universalus ląstelių tinklas, kurį labai lengva pritaikyti pagal poreikius, tuo pačiu išsaugant vientisą vidaus erdvių estetiką.

Nors pagrindinės funkcijos išskaidomos per tūrius, patekimai į visas pastato erdves organizuojami pirmame aukšte. Pirmame aukšte numatomos socialinės ir darbo funkcijos, vandens zona, žaidimų zona.

image 2021 05 08 165140
image 2021 05 08 165050

Siekiant užtikrinti artimą santykį su pelke pirmas aukštas numatomas kiek įmanoma skaidrus. Tarp atskirų tūrių kuriami praėjimai pro kuriuos atsiveria vaizdas į pelkę, tiltą ar krantinę.

Visa tūrių programa įvelkama į lengvą, banguojančią dvigubo fasado struktūrą, kuria norima sukurti skaidraus, šiuolaikiško, kontekstualaus su pajūriu, ir aplinka komplekso įspūdį, tuo pačiu užtikrinant komfortišką ir šviesų vidinių erdvių klimatą.

III vieta – Pynė

Architektų studija: „Architektūros linija“

Autoriai: Gintaras Čaikauskas, Faustas Lasys, Gabrielė Rinkevičiūtė, Simonas Čaikauskas

image 2021 05 08 165603
pyne 1

Konceptualūs projekto siūlymai parengti esmingai ir kruopščiai laikantis konkurso sąlygų, suvokiant didelius statytojo lūkesčius, siekiant aiškiai materializuoti keliamus labai aukštus, nekasdieniškus tikslus. Sukurti architektūros sprendiniai yra motyvuoti ir giliai pagrįsti užduotyje pateiktos pirminės koncepcijos naratyvais, profesionaliai reflektuojant kiekvieną mintį ir sprendinį. Įtaigus, įsimintinas objekto erdvinis – tūrinis modelis, nuosekliai išaugintas iš aplinkos konteksto, betarpiškai susietas su sklypo ir vietovės ypatybėmis, demonstruojant harmoniją ir išskirtinę pagarbą gamtai, racionaliai, pilnakraujiškai panaudojant erdvės teikiamas galimybes.

Atrasta unikali, itin taki forma – tai supertvarių konstrukcijų dėka sudaryta dvi priešpriešinių sinusoidžių begalinės bangos (aliuzija in/jang). Kompozicija turi pradžią, kilimą link kulminacijos ir atomazgą. Reguliarioje struktūroje suformuoti netolygiai, aritmetinės progresijos seka transformuoti elementai. Taip sukurta įspūdinga, nepertraukiama erdvė, kurioje susieta komplekso išorė ir begalinę (lengvai transformuojamą) funkciją turintis vidus, sukuriantis tėkmės įspūdį. 

pyne2
image 2021 05 08 165924
image 2021 05 08 170044
image 2021 05 08 165747

Sukurta forma aiškiai atitinka naratyvą, bei keliamus funkcinius reikalavimus, atskleistas žmogaus ir aplinkos organiškas ryšys. Tūrinė kompozicija labai patraukli, įsimintina ir daugiaprasmė. Paviršiai gali kisti, priklausomai nuo metų laiko ir saulės padėties sukuriamų šešėlių, išmaniųjų fasadų, etc. Pastate nėra pasikartojančių detalių. Panaudoti bioniniai, fraktaliniai, parametriniai komponavimo principai, baziniai elementai kinta erdvėje ir laike. Visi elementai skirtingi, tačiau sudaro nuoseklią, vieningą sistemą.

Projekto kompozicijoje užkoduotos ypatybės: chaosmosas, kilpa, banga, centras, dinaminė kartotė, skirtingi dydžiai. Integruotieji simboliai (axis mundi, pažinimo medis, pasaulio ratas, baltiškieji ženklai, žmogiškasis faktorius, begalybė) vizualiai suvokiami, juntami emociškai, sensoriškai paveikūs ir aiškiai perskaitomi architek-tūros kompozicijoje. 

IV vieta – Baltų slėnis

Architektų studija: „Konceptas“

Autoriai: Artūras Žuravliovas, Vytautas Oželis, Andrej Pleškov, Gvidas Nienius, Ieva Vitkevičienė, Viktoras Gricius, Alius Pažiera

holaxy1

Pagrindinė žmonijos ašis – bendravimas. Kurdami holistinį kompleksą vadovavomės šia ašimi, nes pastatas turi išspręsti ne tik funkcinius poreikius, bet ir sukurti erdvę bendruomenei, kur gera bendrauti. Ten, kur persipina skirtingų krypčių žmonės bei sritys visada kils inovacijų ir naujų idėjų. 

Tūriai projektuojami formuojant įtraukiančius praėjimu link pastato centro – pagrindinės komplekso erdvės – šerdies, kur suformuota bendra, visiems prieinama erdvė. Tai pastato vidinis kiemas, kuris jungia visas skirtingas komplekso funkcines atšakas ir kviečia burtis, leisti laiką žmones kartu intymioje aplinkoje. Šiame kieme formuojamas vandens telkinys, simbolizuojantis ramybę ir laiko tėkmę. Parko želdiniai pratęsiami į komplekso kiemą, taip apjungiant parką su kompleksu. 

image 2021 05 08 160439

Siekiant suformuoti aplinkai bei žmogiškam masteliui tinkantį kompleksą, jo tūris skaidomas į skirtingus korpusus, su skirtingoms dominuojančioms funkcijoms. Tūriai skaidomi tarsi juos būtų padalijusi vandens tėkmė.

Pagrindinis fasado rėmas formuojamas atspindint baltų genčių tautinę ornamentinę simboliką, kuriems yra būdingas rombų raštas, o pagrindinio tinklo viduje numatomas antras, parametriškai sukurtas, smulkesnis tinklas. 

Komentarai
  • Komentatorius

    2021-06-10, 9:08  

    Būtent. Reikia ir apie gulbes pagalvoti 🙂 Aš manau, kad tokie gamtos lopinėliai esantys mieste patys iš savęs jau kuria vertę gyventojams, kad ir netiesioginę. Neveltui NT kainos šiaurinėje miesto dalyje yra aukštesnės nei pietinėje, kur viskas seniai jau yra apstatyta. O tokios paskirties pastatas gali būti pastatytas betkurioje miesto vietoje su analogišku susisiekimu.

  • Bjornas

    2021-06-05, 3:23  

    Iš kur tie žliumbikai vis išlenda su tipiškom “ plauna pinigus“ frazėm. Arba šiuo atvėju “ viso gero gulbėm“ . Vis skundžiasi , bet nieko nekuria.
    Geras projektas! Tikiuosi taps realybe. Aišku, galima ginčytis ar geriausias laimėjo ( nes Pynė ir Baltu Slėnis labai stiprūs projektai .

  • Komentatoriui

    2021-05-31, 9:11  

    Tai pagal tave reik nieko nestatyti, nes ten gulbės plaukioje tam prūde? 😀 😀 Tai gal išvis niekur nieko nestatykim, kad vabaliukų, skruzdelaičių ir sliekų ramybė nebūtų sudrumsta.

  • Komentatorius

    2021-05-31, 8:58  

    Viso gero ten gyvenančioms gulbėms. Gaila, kad tokioje vietoje sugalvojo kažką tokio statyti.

  • Įdomu

    2021-05-30, 13:50  

    O už plagijavimą neturėtų trečios vietos atimt? Pažiūrėkit visiem puikiai žinomą Singapūro Nanyang technological university, gryna kopija… ar čia tik toks akivaizdus sutapimas..

  • Komentaras

    2021-05-30, 12:24  

    Laimėjo tas, kuris turėjo būti ketvirtoje vietoje. Labai gaila ir apmaudu… 😕 Gėda. Pynė ir Baltų slėnis R.I.P. ⚰️🥲

  • Burner

    2021-05-30, 8:43  

    Tai čia komisija šitaip susidirbo taip išeina? Kaip architektūrinį konkursą laimi silpnesnę architektūrinę išraišką turintis projektas? Čia geras klausimas komisijai, gal jie tegul pasisako, kad išsklaidytų nepasiteninimus.

statyba ir architektura
archicad