Liepos pabaigoje pirmiesiems lankytojams duris atveria Pagramančio regioninio parko Akmenos ir Jūros upių santakos apžvalgos bokštas, nuo kurio regyklos atsiveria vaizdinga panorama į dviejų upių vingius ir slėnius. Prie Pagramančio regioninio parko lankytojų centro pastatyto apžvalgos bokšto tilto ilgis siekia beveik 65 metrus. Statinyje integruoti tvarūs sprendimai, tikimasi, kad naujasis apžvalgos bokštas taps svarbiu lankomu objektu vietiniams bei atvykstantiems.
Akmenos ir Jūros upių santakos apžvalgos bokšto statybą inicijavo Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba ir įgyvendino kartu su Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcijos Pagramančio regioninio parko grupe. Pagramančio apžvalgos bokštą suprojektavo – VŠĮ „Studija 501“. Generalinis projekto rangovas UAB „Kvėdarsta“.
Akmenos ir Jūros upių santakos apžvalgos bokštas pastatytas įgyvendinant projektą „Kraštovaizdžio vertybių apsauga ir pritaikymas pažinti (II)“, finansuojamą Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos lėšomis. Projektavimas ir įrengimas užtruko 3 metus.
Tikimasi, kad Pagramančio apžvalgos bokštas taps regiono traukos centru
Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos Viešųjų ryšių specialistė Diana Rakauskaitė pasakoja, kad gamtinis kraštovaizdis padiktavo ir statinio stilistiką: „Architektai projektą turėjo parengti atsižvelgdami į gamtinius kraštovaizdžio savitumus, sukurti palankias sąlygas lankytojams susipažinti su pagrindinėmis Pagramančio regioninio parko vertybėmis: vaizdinga Akmenos ir Jūros upių santaka, slėniu Akmenos kraštovaizdžio draustinyje pastatant unikalią regyklą.“
D. Rakauskaitė išskiria, kad dar iki atidarymo lankytojų skaičius buvo išaugęs net kelis kartus: „Apžvalgos bokštas dar buvo neatidarytas, o turėjome daugiau nei 5 kartus išaugusį lankytojų skaičių. Atidarius bokštą tikimasi daug didesnio turistų skaičiaus Pagramančio regioniniame parke nei ankstesniais metais. Tikimasi, kad bokštas bus turistų traukos centras šiame krašte ir padės iš arčiau susipažinti su Pagramančio regioninio parko vertybėmis“, – dalijasi D. Rakauskaitė.
Akmenos ir Jūros upių santakos apžvalgos bokštas pastatytas greta Pagramančio regioninio parko lankytojų centro. Lankytojai, apsilankę lankytojų centre, bus nukreipti į kitus Pagramančio regioninio parko lankomus objektus.
Anot Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos atstovės, sutvarkyta ir visa infrastruktūra greta apžvalgos bokšto: išasfaltuoti keliai, įrengtos informacinės rodyklės ir stendai bei automobilių sustojimo vietos. Artimiausiu metu bus įrengtas viešasis tualetas.
Iššūkiai lėmė technologinius sprendinius
Kaip teigia projekto generalinio rangovo UAB „Kvėdarsta“ direktoriaus pavaduotojas gamybai Mindaugas Toliušis, apžvalgos bokšto statybų metu susidurta su ne vienu iššūkiu: „Naujasis objektas buvo statomas šlaite ir tai sukėlė iššūkių. Ieškojome, kaip technologiškai sukurti ir sumontuoti metalines, į kūgio formą sulenktas kolonas. Sudėtingas buvo polių gręžimas šlaite bei žaibolaidžio pritvirtinimas. Buvo ieškoma modernių inžinerinių sprendimų, leisiančių įgyvendinti visus uždavinius. Be to, šioje teritorijoje buvo sunku privažiuoti technikai, o tai irgi kėlė keblumų.“
Akmenos ir Jūros upių santakos apžvalgos bokšte integruotos tvarios ir natūralios medienos medžiagos – ilgaamžė apdailinė medienos danga sumontuota ant metalo konstrukcijų. Specialiai šiam statiniui pagaminti rūdinto plieno turėklai.
M. Toliušis atskleidė, kad medžiagų tiekimą buvo kiek pristabdęs Rusijos pradėtas karas Ukrainoje: „Geopolitinė situacija, kilusi dėl Rusijos karinės agresijos Ukrainos atžvilgiu, lėmė neapibrėžtumą regiono statybos rinkoje. Trūko medžiagų, ypač metalo lakštų. Tačiau visgi projektą pavyko sėkmingai įgyvendinti.“
Ilgaamžiai natūralaus medžio apdailos sprendimai
Statant Pagramančio apžvalgos bokštą ieškota kuo patvaresnių apdailos sprendimų, kurie natūraliai įsilietų į landšaftą ir subtiliai pabrėžtų atsiveriančią panoramą. Architektų numatytą viziją padėjo įgyvendinti medienos tiekėjas UAB „Wood line“, apdailai buvo pasirinkta braziliška „Ipe“ ir „Cumaru“ medienos rūšys.
Projekte iš viso panaudota 320 kv. m „Ipe“ medienos lentų, kurios integruotos apžvalgos aikštelėje, laiptuose, take. Įrengiant laiptus taip pat integruota 15 m³ kiek stambesnių matmenų medienos lentų „Cumaru“.
Braziliška mediena vertinama dėl savo patvarumo. „Ipe“ – septynlapis balamedis – išskiria natūraliu atsparumu trinčiai, puvimui, oro sąlygų pokyčiams, tvirtumu ir ilgaamžiškumu. Brazilišku tikmedžiu dar vadinama „Cumaru“ mediena yra vientisos spalvos, šviesiai rusvo, gelsvo atspalvio. Ši mediena pagal savo savybes beveik atitinka „Ipe“ medieną ir dar pasižymi spalvos ilgaamžiškumu. „Ipe“ ir „Cumaru“ medienos yra didelio tankio (950–1200 kg/m3) ir ši savybė joms suteikia didžiausią atsparumą ir išskirtinį tarnavimo laiką – ilgesnį nei 25 metai.
Rinkoje lyderiaujanti UAB „Wood line“ jau daugiau nei 20 metų tiekia kokybišką medieną ir kitas natūralias medžiagas bei siekia aprūpinti Lietuvos ir Baltijos šalių baldų ir statybos pramonę aukštos kokybės ekologiškais produktais. Bendrovė bendradarbiauja su žinomais Europos, Šiaurės ir Pietų Amerikos, Azijos bei Afrikos gamintojais. UAB „Wood line“ skirtas FSC® sertifikatas, suteikiantis garantiją, kad atitinkamai pažymėti tiekiami produktai kilę tik iš miškų, kurie tvarkomi atsakingai ir laikantis tvarumo principų.
