Top Baneris

Siūlo sprendimą, kaip atgaivinti dvimiesčio idėją

2018 kovo 16 d.
„Metro sąjūdžio“
Pasidalykite straipsniu

Atstumas tarp miestų ar tarp objektų tame pačiame mieste vis dažniau skaičiuojamas ne kilometrais, o minutėmis, valandomis. Šiais laikais posakis, kad laikas yra pinigai, kaip niekada taiklus. Plėtojant susisiekimo infrastruktūros projektus reikia labai gerai viską pasverti, įvertinti, išanalizuoti ir tik tuomet priimti sprendimą.

Greitojo susisiekimo galimybė

Prieš pusantro šimto metų buvo įgyvendintas vienas reikšmingiausių projektų – Europą ir Aziją sujungęs geležinkelis. Jo atšaka nuo Sankt Peterburgo į Varšuvą neaplenkė ir Vilniaus bei Kauno.

Analogiška padėtis susidarė ir dabar, nusprendus nutiesti geležinkelio magistralę „Rail Baltica“, kertančią Europą iš pietų į šiaurę. Ir vėl, mūsų laimei, šis projektas neaplenkė Lietuvos – buvo nutarta geležinkelio trasą tiesti per geografinį Lietuvos centrą – Kauną. Tik kiek vėliau susizgribta, kad prie magistralės reikia prijungti ir sostinę Vilnių. Lietuva gavo ES komisijos patikinimą, kad Vilniaus prijungimas prie magistralės „Rail Baltica“ bus dalinai finansuojamas.

Taigi, Lietuvos gyventojai netolimoje ateityje turės galimybę didesniu nei 200 km/val. greičiu keliauti į Varšuvą, Berlyną, Rygą, Taliną, Helsinkį ar į Sankt Peterburgą, kaip anksčiau. Bet tik iš Kauno. O ką padaryti, kad kelionė iš Vilniaus iki Kauno, kurių pakraščius skiria tik 75 km, neprailgtų? Tokį atstumą šiuolaikiniai traukiniai įveikia greičiau nei per 20 minučių.

Konkuruoja dvi idėjos

Kaip greitai ir efektyviai tai bus padaryta, priklauso nuo mūsų visuomenės. „Metro sąjūdžio“ valdybos pirmininko Juozo Zykaus teigimu, diskusija šiuo klausimu jau prasidėjo ir tęsiasi racionaliausio sprendimo paieška. Konkuruoja dvi idėjos: valdiška, kurią pristato „Lietuvos geležinkeliai“, ir visuomenininkų, susibūrusių į asociaciją „Metro sąjūdis“.

Pagal valdišką idėją siūloma rekonstruoti seną 102 km ilgio geležinkelio trasą tarp Vilniaus ir Kauno, šitaip sujungiant Vilniaus ir Karmėlavos oro uostus. Trasai rekonstruoti reikėtų maždaug milijardo eurų, o traukinys Karmėlavos oro uostą iš Vilniaus pasiektų per valandą.

„Metro sąjūdžio“ specialistai siūlo geležinkelio trasą į Karmėlavos oro uostą tiesti nuo vakarinio Vilniaus pakraščio, pirmąją stotį įrengiant šalia Pilaitės rajono. Tokia trasa būtų 25 km trumpesnė, ja išvystomas greitis dvigubai didesnis, kelionės trukmė triskart trumpesnė, o įrengimo kaina du kartus mažesnė.

„Šias idėjas palaikančių pusių motyvai labai skirtingi. Visuomenininkų tikslas greitai ir pigiai pasiekti magistralę „Rail Baltica“ ir Karmėlavos oro uostą. O „Lietuvos geležinkeliai“ nori už ES pinigus rekonstruoti savo geležinkelio trasą, išplėsti logistikos centrus ir padidinti krovinių srautą į Palemoną“, – sakė J. Zykus.

greitojo gelezinkelio trasa 2

Pasak jo, keleivių vežimas sudaro vos kelis procentus „Lietuvos geležinkelių“ veikloje, be to, kaip deklaruojama, jis yra nuostolingas įmonei. Kita vertus, „Lietuvos geležinkeliai“ keleivių, palyginti su kitomis ES valstybėmis, veža bene mažiausiai. Lietuvoje geležinkelių tinklas yra toks pats kaip, pavyzdžiui, latvių, kaimynų geležinkelių bendrovė perveža šešis kartus daugiau keleivių nei „Lietuvos geležinkeliai“, nors keleivių vežimo geležinkeliu savikaina yra kelis kartus mažesnė nei automobiliu.

„Metro sąjūdžio“ valdybos pirmininko J. Zykaus manymu, keleivių vežimą geležinkeliu žymiai padidintų sprendimas Vilniuje įgyvendinti miesto geležinkelio – metropoliteno projektą. Nutiesus 8 km metro trasą iš sostinės centro į Pilaitę ir sujungus geležinkelio atšaką iš Vilniaus su „Rail Baltica“, Kauno rytinis pakraštys iš Vilniaus centro būtų pasiekiamas per 30 minučių, tuo tarpu kelionė iš centro, vykstant autotransportu į oro uostą ir iš ten traukiniu į Karmėlavą, kelionė truktų pusantros valandos.

„Jeigu pirmuoju atveju kelionė būtų du kartus trumpesnė, tada dėl saugumo, komforto, punktualumo ir ekonominio efektyvumo ją rinktųsi daug daugiau keleivių. Praktika rodo, kad atstumą iki 300 km geležinkeliu galima įveikti greičiau nei automobiliu, net greičiau nei oro transportu“, – pasakojo J. Zykus.

Tačiau, anot jo, esant dabartinei ekonominei ir politinei situacijai, valdžios valdomos įmonės pasiūlymas turi daugiau šansų būti įgyvendintas. Pirmiausia dėl to, kad valdiškos įmonės valdytojai turi lemiamą žodį priimant sprendimus, todėl tikėtina, jog palankiau vertins savus pasiūlymus nei visuomenininkų.

Antra, Susisiekimo ministerija ir jos valdoma įmonė turi daugiau finansinių išteklių ir su žiniasklaidos pagalba gali labiau paveikti visuomenės nuomonę.

„Žvelgiant iš laiko perspektyvos, visuomenininkų šansai didėja. Tikėtina, kad po kelerius metus vykusių diskusijų Seimas šių metų pavasario sesijoje priims Metropoliteno įgyvendinimo įstatymą. O dabartinė Vilniaus miesto taryba, baigdama savo kadenciją ar kitais metais naujai išrinkta, Bendrajame plane patvirtins metropoliteno trasų išdėstymą. Tada galėsime duoti žinią pasauliui, kad Lietuvos visuomenė priėmė politinį sprendimą vystyti pažangiausias tiek miesto, tiek tarpmiestines geležinkelio sistemas privačių finansinių ir verslo struktūrų pinigais. Tai daryti mus skatina ir ES direktyvos“, – sakė J. Zykus.

Negalima miestuose gaišti laiko automobilių spūstyse, o susisiekimo magistralėse judėti tik 100 kilometrų per valandą greičiu, kai pasaulis juda kelis kartus greičiau.Juozas Zykus

Laikas – pinigai

„Metro sąjūdžio“ vadovo įsitikinimu, esant galimybei vilniečiams Kauną pasiekti per 20 min., Karmėlava taptų Lietuvos vartais į pasaulį, nes vakarinės mūsų šalies gyventojams nebereikėtų vykti į Vilnių, norint skristi į užsienį. Vadinasi, jie kelionei sutaupytų mažiausiai valandą.

„Liaudies išmintis sako, kad laikas – pinigai, laikas – gyvenimas. Laikas – tai Dievo dovana, kurios nei sukursi, nei sunaikinsi, gali tik protingai panaudoti. Todėl kas pirmesnis tuo pasinaudos, tas bus gudresnis. Visas pasaulis kovoja už laiką, trumpinamas pasiekiamumas“, – kalbėjo J. Zykus.

Jis pateikė keletą pavyzdžių, kaip buvo siekiama trumpinti susisiekimo laiką: buvo iškasti Sueco ir Panamos kanalai, o dabar vandenynai bus sujungti dar didesniu Nikaragvos kanalu. Greituoju geležinkeliu sujungti Paryžius su Londonu, Maskva su Sankt Peterburgu. Dabar kuriamas Talino ir Helsinkio dvimiestis, nutiesiant tunelį po Baltijos jūra ir sutrumpinant kelionę nuo 2,5 val. iki 30 minučių. Kinai sujungė 1300 km ilgio geležinkelio trasa Pekiną ir Šanchajų. Nors trasoje yra 24 stotys, traukinys ją įveikia per 4,5 val., maždaug per tiek, kiek mes įveikiame 330 km atstumą iš Vilniaus iki Klaipėdos.

„Mes visą laiką rūpinomės, kad kuo greičiau būtų pristatomos mūsų prekės. Todėl pastatėme Mukrano perkėlą, Būtingės terminalą, ruošiamės statyti išorinį jūrų uostą. Kad greičiau ir didesnis krovinių srautas pasiektų Klaipėdą, rekonstruojami ir geležinkeliai. Bet gal jau laikas pasirūpinti ir žmonėmis. Negalima miestuose gaišti laiko automobilių spūstyse, o susisiekimo magistralėse judėti tik 100 km/val. greičiu, kai pasaulis juda kelis kartus greičiau“, – sakė J. Zykus.

Pastatę greitojo geležinkelio Vilnius–Kaunas trasą, skirtą tik žmonėms susisiekti, sutrumpinsime ir krovinių pervežimo laiką, nes šiuo metu krovininiai traukiniai turi derinti laiką prie keleivinių.

„Tam, kad neatsiliktume nuo pasaulio, būtina ne tik svarstyti, diskutuoti, bet ir veikti. Labai svarbu kaip įmanoma sutrumpinti protingo sprendimo priėmimo laiką“, – tvirtino „Metro sąjūdžio“ vadovas.

Straipsnis paskelbtas žurnale „Statyba ir architektūra“, 2018 / 1.


Pasidalykite straipsniu
Komentarai

Rekomenduojami video