Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos (VSTT) iniciatyva saugomose teritorijose jau iškilo 15 naujų apžvalgos bokštų. Pirmieji nesudėtingų konstrukcijų statiniai pastatyti dar 2006 metais. Nuo 2010-ųjų saugomose teritorijose pradėti statyti savitos architektūros apžvalgos bokštai, tapę turistų traukos objektais.
Tinka ne tik jautriausioms teritorijoms
Pastaruoju metu apžvalgos bokštai kyla saugomose teritorijose, bet, VSTT direktoriaus pavaduotojos Rūtos Baškytės teigimu, yra ir tokių, kurių iniciatoriais tapo ryšių bendrovės, savivaldybės ar žemės savininkai. Keliasdešimties metrų aukščio statiniai suteikia galimybę lankytojams pažinti saugomas ar kitas vaizdingas teritorijas nedarant šioms žalos. Be to, suvokti kai kurių teritorijų, pavyzdžiui, Nemuno kilpų kraštovaizdžio, struktūrą be žvilgsnio iš viršaus sunkiai įmanoma. Tad nenuostabu, kad apžvalgos bokštai masina keliaujančiuosius po Lietuvą.
Nors projektuojant apžvalgos bokštus vis daugiau dėmesio skiriama ir jų architektūrinei išraiškai, svarbiausiu kriterijumi lieka objektų derėjimas su aplinka. Apžvalgos bokštų konstrukcijoms įprastai naudojamas metalas, apdailai – medis.
„Pagrindiniai reikalavimai, keliami apžvalgos bokštams – estetikos ir saugumo. Abu yra lygiaverčiai. O vieta turi būti parenkama taip, kad būtų pasiektas tikslas – suvokti saugomo
kraštovaizdžio struktūrą, grožį“, – aiškino R. Baškytė. Bendrovės „Rekreacinė statyba“ kolektyvas yra sukaupęs bene daugiausia patirties projektuojant apžvalgos bokštus. Įmonės direktorius Algimantas Šiukšta antrino, kad šių objektų statybai naudojamos medžiagos pasirenkamos atsižvelgiant į idėją. Kai kuriais atvejais, pripažino pašnekovas, projektuotojai įsivelia į ilgas diskusijas. Tiesa, jų norus neretai pakoreguoja turimos lėšos.
Siūlo sutelkti dėmesį į funkciją
Lietuvos kraštovaizdžio architektų sąjungos (LKAS) pirmininkas, daugelio įmonės „Rekreacinė statyba“ suprojektuotų kompleksų projektavimo ir statybos kūrybinių kolektyvų vadovas Alvydas Mituzas, kalbėdamas apie apžvalgos bokštus, išskyrė šiuo metu Anykščių regioniniame parke baigiamą statyti medžių lajų tako kompleksą, kurį sudarys apžvalgos bokštas, takai ir informacijos centras.
LKAS pirmininkas pasidžiaugė ir Dzūkijos nacionaliniame parke šalia istorinės Merkinės gyvenvietės iškilusiu apžvalgos bokštu, kuris dėl savo formos ir ryšio su aplinka vadinamas „Pušų gojeliu“. A. Mituzo vertinimu, saviti ir kraštovaizdyje dera Krekenavos, Veisiejų, Ventos, Sirvėtos regioninių parkų apžvalgos bokštai.
A. Mituzas atkreipė dėmesį, kad anksčiau buvo statomi nesudėtingų konstrukcijų apžvalgos bokštai. Vienas tokių – VSTT iniciatyva iškilęs Rubikių apžvalgos bokštas Anykščių regioniniame parke, aukščiausioje Lietuvos vietoje, ant Aukštojo kalvos. Tai sargybos bokštą primenantis medinis 10 metrų aukščio apžvalgos bokštas. Vėliau panašus pastatytas Rambyno regioniniame parke.
LKAS pirmininko teigimu, svarbiausias dalykas yra apžvalgos bokštų funkcionalumas, tad renkant vietą šiems rekreaciniams objektams statyti pasitelkiama moderni filmavimo technika, modeliuojama bokšto vieta ir aukštis.
„Investuoti į statinį, kuris neatliks savo funkcijos, nėra tikslo. Juolab kad tai – brangūs statiniai. Apžvalgos bokštai neturi virsti bažnyčiomis, jie visų pirma yra priemonė atsidurti žmogui tam tikrame aukštyje, pajusti erdvę, todėl pirmenybę teikčiau funkcijai, harmoningam ryšiui su aplinka. Žinoma, yra ir manančiųjų priešingai“, – sakė A. Mituzas.
Pašnekovas įsitikinęs, kad saugomose teritorijose galėtų atsirasti vietos ir verslui. Štai vienas žmogus, savo žemėje leidęs statyti Merkinės apžvalgos bokštą, su Dzūkijos nacionalinio parko direkcija jau kuria planus greta įkurti kavinę, įrengti prieplauką, pažintinius takus, lankymui paruošti gretimus miškus. VSTT laikosi panašios pozicijos: lankytojams svarbu pasiūlyti kuo įvairesnių paslaugų.
Planus pakoreguoja turimos lėšos
Apžvalgos bokštų vietą ir aukštį lemia du kriterijai – turimos lėšos ir filmuojant bepiločiais orlaiviais gauta informacija, kas iš kokio aukščio yra matoma, atkreipė dėmesį bendrovės „Rekreacinė statyba“ direktorius A. Šiukšta. VSTT direktoriaus pavaduotojos R. Baškytės teigimu, apžvalgos bokšto vietos parinkimas yra labai atsakinga užduotis, jai skiriama ypač daug dėmesio. Kai kuriais atvejais, neradus racionalaus sprendimo, nutariama apžvalgos bokšto apskritai nestatyti.
A. Šiukšta pasidžiaugė Lietuvoje susiformavusia rekreacine kultūra: ne tik apžvalgos bokštais, bet ir saugomose teritorijose įrengtais pažintiniais takais, regyklomis, informaciniais stendais. Vis dėlto visa to neatsirastų, jei nebūtų užsakovų.
„Jei ne VSTT, sugebėjusi parengti projektus ir gauti Europos Sąjungos paramą, daugumos apžvalgos bokštų, ko gero, nebūtų, – sakė A. Šiukšta. – Šiandien Lietuva gali didžiuotis, kad turi puikiai išplėtotą saugomų teritorijų lankymo infrastruktūrą. O Merkinės apžvalgos bokštas – europinio lygio.“
Penkiasdešimtmetį švenčiančios statybų bendrovės „Raseinių statyba“ generalinis direktorius Saulius Bekampis pasakojo, kad įmonė, prieš pradėdama statyti tris apžvalgos bokštus, patirties sukaupė statydama aukštuminius pastatus – siloso bokštus ar grūdų elevatorius.
S. Bekampio įsitikinimu, apžvalgos bokštai turėtų išsiskirti architektūra: „Tai svetimi gamtai statiniai, tačiau sukurti žmogaus proto ir rankų. Manau, idėja, kad tai turėtų būti neeiliniai objektai – teisinga.“
SIŪLOME APSILANKYTI
Aplinkinių vietovių panoramai stebėti – keliolika apžvalgos bokštų
Veisiejų regioninio parko apžvalgos bokštas Kailinių kaime Veisiejų regioniniame parke prie Snaigyno ežero praėjusiais metais pastatytas 15 metrų aukščio apžvalgos bokštas. Jam pasirinktos vizualiai lengvos metalo konstrukcijos: apžvalgos aikštelę laiko pagrindinė laikomoji kolona ir 32 plonesnės 5 laipsnių kampu pasvirusios kolonos. Likusios konstrukcijos minimalios, nedidelio svorio. Toks sprendimas suteikė statiniui grakštumo, lengvumo. Statinys forma primena taurę ar vėjo sūkurį. Metalinė bokšto konstrukcija nudažyta gelsva spalva.
Aukštis: 15 metrų.
Medžiagiškumas: metalo konstrukcijos (gamintojas – bendrovė „Butina“).
Vieta: Veisiejų regioninis parkas, Kailinių kaimas.
Užsakovas: Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba.
Rangovas: bendrovė „Raseinių statyba“ (darbo projektas – bendrovės „Structures“ konstruktoriai Mindaugas Petkevičius ir Robertas Jauniškis).
Projektuotojas: bendrovė „Rekreacinė statyba“ (Alvydas Mituzas, Andrius Dirsė).
Statybos metai: 2014-ieji.
Ventos regioninio parko apžvalgos bokštas Papilėje ant Jurakalnio
Nuo Ventos regioninio parko apžvalgos bokšto atsiveria vaizdas į Ventos kraštovaizdžio draustinį, Papilės miestelį, Daubiškio kaimą, Ventos upės vingius, Jurakalnio geologinę atodangą ir atragį bei Papilės piliakalnius.
Bokšto statybai panaudotas metalas ir medis. Architektūrinę bokšto išraišką padiktavo gamtinė aplinka – bokštas primena besiskleidžiantį pumpurą, vieną iš daugelio, kuriais pasipuošia aplink esantys lapuočiai. Statiniui panaudotos vizualiai lengvos konstrukcijos: apžvalgos aikštelė laikosi ant pagrindinės kolonos ir 8 klijuotos medienos statramsčių, formuojančių architektūrinę bokšto išraišką.
Aukštis: 15 metrų.
Medžiagiškumas: metalo konstrukcijos (gamintojas – bendrovė „Butina“), klijuota mediena (bendrovė „Jūrės medis“)
Vieta: Ventos regioninis parkas.
Užsakovas: Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba.
Rangovas: bendrovė „Raseinių statyba“ (darbo projektas – bendrovės „Structures“ konstruktoriai Mindaugas Petkevičius ir Robertas Jauniškis).
Projektuotojas: bendrovė „Rekreacinė statyba“ (Alvydas Mituzas, Andrius Dirsė, Arvydas Gudelis).
Statybos metai: 2015-ieji.
Krekenavos regioninio parko apžvalgos bokštas
Panevėžio rajone, Krekenavos regioniniame parke, praėjusiais metais pastatytas Krekenavos apžvalgos bokštas. Lankytojai gali pakilti į 25 metrų aukštyje esančią apžvalgos aikštelę ir pasigrožėti parko panorama.
Aukštis: 25 metrai.
Medžiagiškumas: cinkuotas metalas.
Vieta: Krekenavos regioninis parkas.
Užsakovas: Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba.
Rangovas: įmonė Panevėžio statybos trestas.
Projektuotojas: bendrovė „Rekreacinė statyba“ (Alvydas Mituzas, Arvydas Gudelis).
Statybos metai: 2014-ieji.
Metelių regioninio parko apžvalgos bokštas
Metelių regioniniame parke pastatytas 15 metrų aukščio apžvalgos bokštas, anot projekto autorių, savo forma primena nendrių pėdą. Architektūrinę apžvalgos bokšto idėją pasufleravo bokšto vieta – ežero pakrantė, apaugusi nendrėmis. Pasirinktas architektūrinis sprendimas nedisonuoja savo tūriu ar vizualiniu svoriu, todėl bokštas puikiai dera prie aplinkos. Iš čia galima matyti Metelių gyvenvietę ir Metelio ežerą.
Apžvalgos bokšto statybai panaudotas metalas ir medis. Statant šį objektą, anot įmonės „Raseinių stayba“ direktoriaus Sauliaus Bekampio, reikėjo daug išminties: Metelių apžvalgos bokštas iškilo ant sankasos, todėl prireikė labai gilių pamatų. Bokštui pasirinkta paprasta konstrukcija: apžvalgos aikštelė laikosi ant pagrindinės laikomosios kolonos, o išorinės kolonos („nendrės“) atlieka ne tik estetinį, bet ir pagalbinių kolonų vaidmenį. Toks sprendimas suteikia visam statiniui grakštumo, lengvumo, ažūriškumo, jo neapkrauna nereikalingomis masyviomis konstrukcijomis.
Aukštis: 15 metrų.
Medžiagiškumas: metalo konstrukcijos (gamintojas – bendrovė „Butina“), klijuota mediena (bendrovė „Jūrės medis“).
Vieta: Metelių regioninis parkas.
Užsakovas: Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba.
Rangovas: bendrovė „Raseinių statyba“ (darbo projektas – bendrovės „Structures“ konstruktoriai Mindaugas Petkevičius ir Robertas Jauniškis).
Projektuotojas: bendrovė „Rekreacinė statyba“ (Arvydas Gudelis, Alvydas Mituzas).
Statybos metai: 2014-ieji.
Tytuvėnų regioninio parko apžvalgos bokštas
Tytuvėnų regioniniame parke, Gomertos kraštovaizdžio draustinyje, iškilusiam apžvalgos bokštui parinkta aplinkai būdinga lenkta forma. Statinys ažūriškas, permatomas, jo statybai naudotos natūralios, lengvai montuojamos, ilgaamžės, aplinkos poveikiui atsparios medžiagos. Laikomąją konstrukciją sudaro metalinės kolonos ir metalinės cinkuotos plieno sijos. Tarpusavyje kolonos sutvirtintos standumo diafragmomis, kurios užtikrina stabilumą. Ant laikomosios konstrukcijos atremtos sijos, ant kurių sumontuotas grindų paklotas.
Bokšto apdailai panaudotos medinės vertikaliai prie karkaso pritvirtintos lentelės, tankinamos kylant į viršų. Apžvalgos aikštelė lankytojams įrengta bokšto viršuje – 20 metrų aukštyje. Į ją pakylama sraigtiniais laiptais. Bokšto aukštis parinktas atsižvelgiant į greta esančių medžių dydį.
Aukštis: 20 metrų.
Medžiagiškumas: metalas ir medis.
Vieta: Tytuvėnų regioninis parkas, Radviliškio rajonas, Kalnų kaimas.
Užsakovas: Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba.
Rangovas: įmonė Panevėžio statybos trestas.
Projektuotojas: įmonė Projektų rengimo centras.
Statybos metai: 2015-ieji.
Biržų regioninio parko apžvalgos bokštas
Biržų regioniniame parke apžvalgos bokštas suprojektuotas greta karstinių ežerėlių – tai aukščiausias objektas aplinkoje. Bokštas forma primena karstinės įgriuvos šlaitą, valtį, jo apdailai parinktos medinės lentelės. Jos – tinkamas sprendimas skulptūriškai apžvalgos bokšto formai sukurti. Pirmame bokšto aukšte, priešais laiptinę į viršų, įrengta amfiteatrinė poilsio erdvė. Čia planuojama organizuoti nedidelius renginius. Lipant į viršų vaizdas atvažiavimo kryptimi slepiamas, o karstinių įgriuvų – atveriamas. Bokštas turi metalinį karkasą. Metalas pasirinktas dėl nedidelio skerspjūvio ploto, svorio ir gerų stiprumo parametrų.
Aukštis: 32 metrai.
Medžiagiškumas: metalas ir medis.
Vieta: Biržų regioninis parkas.
Užsakovas: Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba.
Rangovas: įmonė Panevėžio statybos trestas.
Projektuotojas: įmonė Projektų rengimo centras.
Statybos metai: 2015-ieji.
Sirvėtos regioninio parko apžvalgos bokštas
Aukštis: 12,5 metro.
Medžiagiškumas: metalas.
Užsakovas: Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba.
Rangovas: bendrovė „Rekreacinė statyba“.
Projektuotojas: bendrovė „Rekreacinė statyba“ (Alvydas Mituzas, Arvydas Gudelis, Eglė Letukaitė).
Statybos metai: 2014-ieji.
