Rūta Anusevičienė
Gegužės 17 d. „Statyba ir architektūra“ organizavo vebinarą „Triname ribą tarp vidaus ir lauko“, kuriame pranešėjai analizavo, kaip sukurti dermę tarp interjero erdvių ir pastatą supančios aplinkos. Prasidėjus vasaros sezonui, kai daugelis veiklų persikelia už keturių sienų ribų, ši tematika – ypač aktuali. Architektai ir vystytojai pastebi, kad riba tarp vidaus ir lauko erdvių po truputį nyksta, o tam įtakos turi vis labiau populiarėjantys balkonai ir terasos, taip pat į eksterjerą darniai įsiliejančios papildomos erdvės. Individualiuose namuose jie jau tapo nebe privalumu, bet būtinybe, o komercinės paskirties pastatams balkonas ar terasa sukuria pridėtinę vertę. Tiesa, būtina žinoti tam tikras subtilybes, ką daryti, kad tos papildomos erdvės džiugintų ir mums tarnautų kuo ilgiau, būtų kuo funkcionalesnės.
Terasos tapo universalia vieta poilsiui, pietums, susibūrimams, šventėms ir net darbui. Todėl pirmasis žingsnis – gerai apgalvoti, kaip sujungti lauko ir interjero erdves: tai padaryti padeda natūralūs elementai interjere, stiklinės pertvaros ir langai, leidžiantys skverbtis natūraliai šviesai, ir kt.
Vebinare „Triname ribą tarp lauko ir vidaus“ pranešimus skaitė:
- Architektai prof. Gintaras Čaikauskas („Architektūros linija“) bei Povilas Žakauskas („Heima architects“), pristatę savo įgyvendintus projektus, pasidaliję patarimais, ką reikėtų apsvarstyti norint terasose ir balkonuose išlaikyti vientisumą su interjero erdvėmis;
- Giedrius Mastavičius („GEALAN Baltic“ Architektų ir techninio palaikymo skyriaus vadovas), atskleidęs esminius didelių terasos langų ir durų sistemų įrengimo principus bei tinkamiausius sprendimus;
- Išskirtinio MAPEI atstovo Lietuvoje „VELVE M. S. T.“ projektų vadovas Artūras Kutka bei inžinierius Bronius Rupšas, pristatę efektyvius hidroizoliacijos sprendimus įvairioms situacijoms, nuo stogo terasų iki senų balkonų atnaujinimo.
Balkonai – išskirtinė ne tik privačių, komercinės paskirties pastatų detalė
Vystytojai teigia, kad butai be balkonų mūsų šalyje nėra paklausūs. Tačiau, projektuoti balkonus architektams – vis dar ganėtinai didelis iššūkis: „Suvaldyti jų kompoziciją sukuriant originalią ir nenusibodusią meninę išraišką tikrai nėra lengvas kūrybinis uždavinys“, – įsitikinęs architektas G. Čaikauskas, teigiantis, jog šiuolaikinės galimybės leidžia sukurti ne tik skaidrias pertvaras ar stogus, bet ir tvirtas stiklines grindis. Vienas iš naujausių objektų, kur buvo panaudota balkono koncepcija – Viršuliškių rajone pastatytas biurų pastatas „Sky office“. Jis turi išskirtinį fasado akcentą – visiškai skaidrų balkonėlį.
Šis balkonėlis įrengtas greta didelės stogo terasos: „Aukštybiniuose pasatuose tokios erdvės taip pat populiarėja. Jos turi daug privalumų – tai grynas oras, galimybė pailsėti ilgai dirbus prie kompiuterio. Nuo jų atsiveria ir įspūdingos panoramos“, – sako G. Čaikauskas.
Kur projektuoti terasą ir kaip užtikrinti ilgą jos tarnavimo laiką?
Pirmasis žingsnis terasos link – nuspręsti, kur ją įrengti. Projektavimo metodikose nurodoma, kad geriausia terasą orientuoti pietų ar pietvakarių kryptimis, tačiau ir kiti variantai turi tam tikrų privalumų. Pasak G. Čaikausko, pasirinkimą gali nulemti ir žmonių gyvenimo būdas: pavyzdžiui, vieni terasoje mėgsta pusryčiausi šviečiant rytinei saulei, kiti čia ruošia pietus ar ateina tik vakare. Tačiau reikia turėti omenyje, kad pietinė saulė vasarą būna gana kaitri, taigi, aktualu sukurti šešėlį. Architekto siūloma išeitis – rinktis terasą su stogu arba ją nusukti nuo saulės judėjimo rato. Galima rinktis ir transformuojamus sprendimus.
„Žmonės pageidauja stogelių virš terasos, tačiau bene pagrindinė dilema – kokią dangą – stiklinę ar pagamintą iš kitų medžiagų – pasirinkti? Stiklą reikia labiau prižiūrėti, dažniau valyti. Tačiau į gretimus kambarius patenka daugiau natūralios šviesos. <…> Terasų stogai gali tapti įdomia architektūrinės raiškos priemone: dažniausiai ieškoma įvairių kompromisų, kuriamos transformuojamos, netradicinės plokštumos. O jeigu nėra tokių galimybių, tiesiog pastatomi laikini skėčiai“, – apie variantų įvairovę pasakojo G. Čaikauskas.
Architektas pastebi, kad vis labiau populiarėja lauko virtuvėlės su visa įranga: jose komponuojami židiniai, stalai su plautuvėmis, įvairi maistui ruošti reikalinga įranga. Taigi, tendencijos krypsta link technologinių naujovių: „Ryšį su aplinka geriausiai išreiškia gausiai įstiklintos angos. Pasirinkti sprendimai labai priklauso nuo inovacijų: slankiųjų durų ir langų sistemos nuolat tobulėja, suteikdamos vis naujų galimybių. Berėmės sulankstomosios konstrukcijos suteikia estetikos“, – įsitikinęs ekspertas.
Verta pagalvoti ir apie tai, kad terasa turėtų tarnauti bent keliolika metų, o jos konstrukcija – panašiai kaip ir pats pastatas: „Terasų ilgaamžiškumą gali užtikrinti konstrukciniai sumanymai, būdingi ir viso pastato sprendimams, kokybiškų statybinių medžiagų pasirinkimas – stabili stogo sistema, kokybiškos impregnuotos grindys ir pan. O pastaruoju metu atsirandančių kompozitinių medžiagų, rekomenduojamų naudoti lauko sąlygomis, patikimumą parodys tik laikas“, – reziumuoja G. Čaikauskas.
Kaip sukurti visiškai su gamta susiliejančias poilsio ir pramogų erdves?
„Heima architects“ atstovas P. Žakauskas pirmiausia paminėjo, jog per koronaviruso pandemiją labai suintensyvėjo gamtos aspektas – visi veržėsi į gamtą, pirko, statėsi, renovavo sodybas ir kt.
Vienas iš tuo metu kurtų etaloninių pavyzdžių pristatant, kaip poilsio erdvę integruoti į natūralią aplinką – „Pool House“ pavadinta lauko svetainė Molėtų apylinkėse. Pagrindinis tikslas buvo sukurti erdvę su baseinu, kurioje visi galėtų susirinkti ir leisti laiką. Ji – funkcionali ir žiemą: pastato grindys yra šildomos. 60 kv. m dydžio pastatas stovi ant 4 kolonų. Fasadas yra skaidrus, gali būti visiškai atveriamas: visi langai sustumiami ties kolonomis. Virtuvės stalviršis ir baseino zona suformuoti viename lygyje. Iliustruojant kaimo aplinką, atkartojant kitų pastatų stogų dangą, pasirinktas šiaudinis stogas.
Kitas dėmesį prikaustantis pavyzdys, padedantis pasisemti idėjų kuriantiems terasas ir poilsio erdves kiemuose – 140 kv. m šeimos poilsio namas „Vasara“. Pastatas – trikampio formos, dvi statinio kraštinės visiškai atveriamos, trečioji yra stacionari, visur panaudotos berėmio stiklo konstrukcijos: „Medžiagiškumas – natūralus, kurtas tais pačiais gontais, visas konstruktyvas – medienos. Pastatą laiko 3 kolonos, pasvirusios tam tikru kampu, kad stabilizuotų stogą ir jis nesiūbuotų. Po stogeliu sukurta zona kepsninei“, – apie objektą pasakoja P. Žakauskas.
Pasak architekto, statinio terasa ir vidus yra viename lygmenyje, tad nebelieka ribos tarp lauko ir interjero. Langai atsiveria po 12–13 metrų, o be pertvarų galima jaustis tarsi lauke. Konstrukcijos yra masyvios, natūralios medienos. Iš jų tarsi išgaunami tam tikri skulptūriniai elementai.
4 svarbiausi elementai renkantis slankiąsias terasų ir balkonų sistemas
„GEALAN Baltic“ Architektų ir techninio palaikymo skyriaus vadovas Giedrius Mastavičius taip pat pastebi, kad šiuolaikinis interjeras vis labiau orientuojamas į erdvių atvėrimą, natūralios šviesos panaudojimą, gamtos įtraukimą į kasdienybę ir pan. Pirmasis tai rodantis elementas – stambios terasos durys, suteikiančios galimybę mėgautis nuostabiu vaizdu, lauko erdve, padedančios sukurti šviesų, jaukų interjerą. Šiuolaikinėje statyboje akivaizdžiai vyrauja dideli langai ir stumdomosios konstrukcijos.
„Renkantis didelius langus ir konstrukcijas, ypač mūsų klimato sąlygomis, reikėtų atkreipti dėmesį į kelis aspektus. Pirma, į šilumos izoliaciją: dideli stiklai gali nulemti šilumos nuostolius, todėl būtina naudoti geromis izoliacinėmis savybėmis pasižyminčius stiklo paketus. Kitas aspektas, ypač svarbus triukšmingose, miesto teritorijose – garso izoliacija. Dar vienas aspektas – saugumas, tvirtumas. Galiausiai, saulės kontrolė. Labai svarbu apsvarstyti ir įsirengti žaliuzes, užuolaidas, specialias plėveles, saugančias patalpą nuo perkaitimo ar kitus sprendimus“, – sako G. Mastavičius.
Vienas iš optimalių paminėtų sprendimų – pakeliamos ir nustumiamos (HST) durys, kurios yra lengvai varstomos, gali būti bet kokių reikiamų matmenų, puikiai izoliuoja šilumą, jų slenkstis paslepiamas grindyse, o konstrukcija – lengva ir elegantiška. Kitas sprendimas – „Gealan-Smoovio“. Tai sandarios, lengvai valdomos konstrukcijos, sklandžiai slysta, taupo vietą, saugo nuo vėjo, lietaus, triukšmo, pasižymi diskretišku dizainu.
G. Mastavičius teigia, kad kuo anksčiau projektuose pradedama bendradarbiauti su terasų durų, slankiųjų sistemų ir kt. gamintojais bei projektuotojais, tuo greičiau ir efektyviau surandami optimalūs sprendimai.
Restauruoti senus balkonus, terasas – tik gerai perpratus visą renovacijos procesą ir veiksmų eigą
„VELVE M.S.T.“, atstovaujančio MAPEI gamintoją Lietuvoje, projektų vadovas Arturas Kutka patarė, kaip išsaugoti balkonus, terasas bei juos restauruoti. Gamintojas, sukaupęs daugiau nei 30 m. patirtį, siūlo standartinius sprendimus, pritaikomus pagal kiekvieną situaciją.
Pasak A. Kutkos, didelė klaida renovuojant balkonus – kai taupant parenkamos netinkamos medžiagos: „Ne visada galima kaltinti architektą ar konstruktorių: dažnai klaidas daro darbus atliekantys statybininkai“ įsitikinęs vebinaro dalyvis. Taigi, viena iš svarbiausių užduočių – pasirinkti kokybiškas medžiagas ir tokiu būdu prailginti balkonų ir terasų gyvavimo laiką.
Betoniniams balkonams, jų apsaugoms specialistas pirmiausia siūlo suformuoti tinkamus nuolydžius: „Čia matome 2 problemas ir 2 jų įrengimo būdus: su kuo mes formuojame tą nuolydį. Dažniausiai pasirenkami remontiniai mišiniai. Juos galima dėti ant esamo pašiaušto, frezuoto betono, kai nelygus sluoksnis yra bent 5 mm storio, kad mišinys tinkamai sukibtų. Kitas sprendimas, jei nenorima kelti triukšmo, dulkių ir nėra galimybės betono pašiaušti – tepamas epoksidas, ant jo iškart įrengiamas remontinis mišinys, formuojamas nuolydis. Epoksidas yra nelaidus vandeniui, padeda sulipdyti seną ir naują betoną, suteikia tvirtumo. Ilgainiui produkto savybės nekinta“, – apie galimybes ir procesą pasakoja A. Kutka.
Kitas etapas suformavus nuolydžius – hidroizoliacijos, t. y. konstrukcijų apsauga nuo drėgmės. Papildoma hidroizoliacija būtina visais atvejais. Įrengiant nešildomus balkonus svarbus niuansas, pasak inžinieriaus B. Rupšo, – jog hidroizoliaciją reikia įrengti dar iki gelžbetonio ar mūro, o ne klojant termoizoliacinį sluoksnį. Jau tik po to klijuojamos lauko sąlygoms atsparios plytelės su atitinkamais klijais bei siūlių glaistais. Įrengiant šildomą balkoną, procesas panašus: ant suformuoto nuolydžio klijuojama termoizoliacija, ant kurios įrengiama garo izoliacija ir tik vėliau klojamas betono sluoksnis. „VELVE M. S. T.“ atstovai pristatė ir daug kitų sprendimų, pritaikomų įvairiais atvejais.
Vebinaro įrašą galite patogiu laiku peržiūrėti čia!
