Transeuropinis tinklas
Europos susisiekimo politiką reglamentuojančioje Baltojoje knygoje „Bendros Europos transporto erdvės kūrimo planas. Konkurencingos efektyviu išteklių naudojimu grindžiamos transporto sistemos kūrimas“ paminėta, kad nepaisant ES plėtros rytinėje ir vakarinėje jos dalyse išlieka didelių transporto infrastruktūros skirtumų ir juos reikia šalinti.
Tad kitas Lietuvai svarbus prioritetas – sukurti nacionalines sienas kertantį transeuropinį transporto tinklą (TEN-T). Tai Šiaurės–Pietų transporto ašies, formuojamos remiantis pirmuoju visos Europos transporto koridoriumi Talinas–Ryga–Kaunas–Varšuva ir jungiančios Baltijos šalis su Lenkija, sukūrimas. Ši idėja įgyvendinama nuo 1996 metų, pradėjus rekonstruoti ir modernizuoti automagistralę „Via Baltica“.
Iki 2010 metų Lietuvos nacionalinis interesas buvo siekti, kad būtų nutiesta moderni šio greitkelio atšaka, kuri jungtų Vilnių bei Varšuvą ir galėtų tenkinti didėjančius Lietuvos, Lenkijos, taip pat kitų ES valstybių prekybos ir turizmo poreikius. Kitas labai svarbus žingsnis plečiant minėtą transporto ašį – įgyvendinti projektą „Rail Baltica“ ir nutiesti modernią geležinkelio liniją Talinas–Varšuva per Kauną.
Būtinas atitinkamas statusas
Pasak LAKD atstovo A. Rutkos, minėtiems dviem koridoriams būtų galima suteikti ypatingos, valstybinės, svarbos statusą. Tai turėtų spręsti Seimas.
Transporto sistema sukuria apie
7 proc. bendrojo vidaus produkto. 1603 kilometrai Lietuvos kelių yra TEN-T tarptautiniai transporto koridoriai. Todėl dar vienas iš prioritetų – šalinti vadinamąsias siauras šių kelių vietas, gerinti būklę ir saugumą, o šis dar ne visuomet atitinka Vakarų Europos šalių keliams keliamus reikalavimus.
Susisiekimą su užsienio rinkomis garantuojanti transporto sistema tiesiogiai bus ypač svarbi norint užtikrinti tolesnį sėkmingą eksportu pagrįstą ekonominį ūkio augimą. Geresnis ir efektyvesnis transporto tinklas sumažėjus transporto sąnaudoms leis įmonėms mažinti produkcijos kainą ir sudarys geresnes sąlygas konkuruoti tarptautinėse rinkose.
Reikalingų techninių parametrų infrastruktūra ir efektyvios jos sąsajos su kaimyninių šalių transporto tinklais leis pačiam Lietuvos transporto paslaugų sektoriui didinti pridėtinę vertę ir sėkmingai konkuruoti globalinėje tranzito bei logistikos rinkoje, ypač plėtojant paslaugų eksportą susisiekimo tarp Europos ir Azijos srityje.
