Top Baneris

Iššūkis – tapti išplėtoto transporto šeimos nariu

2013 liepos 17 d.
Pasidalykite straipsniu

Pasaulinė praktika rodo, kad tik valstybės, kuriose yra gerai išplėtota transporto infrastruktūra ir naudojamas įvairių rūšių transportas, yra pasiekusios aukštą ekonomikos lygį ir savo piliečiams sukūrusios gerovę. Tam, kad transporto infrastruktūra būtų išplėtota, turime įgyvendinti valstybinius ir tarptautinius strateginius kelių transporto planus bei uždavinius, o jie nėra labai lengvi.

Išdėstyti svarbiausi tikslai

Visos Europos transporto sistemos plėtros tikslai nustatyti 2011 metais parengtoje transporto politikos Baltojoje knygoje „Bendros Europos transporto erdvės kūrimo planas. Konkurencingos efektyviu išteklių naudojimu grindžiamos transporto sistemos kūrimas“. Svarbiausi Baltosios knygos nuostatai – užtikrinti mobilumą apkrautuose kelių tinkluose, gerokai sumažinti eismo įvykių skaičių, mažinti CO2 ir kitų transporto teršalų kiekį, apsaugant aplinką ir mažinant klimato kaitą ateityje, iškastinio kuro naudojimą.

Baltojoje knygoje išdėstytus strateginius visos Europos susisiekimo sistemos plėtros tikslus detalizuoja Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas „Dėl Sąjungos
transeuropinio transporto tinklo plėtros gairių“ (TEN-T gairės). Gairėse atsižvelgiama į Baltojoje knygoje nustatytą strategiją, kuria siekiama pašalinti pagrindines kliūtis ir laidumo problemas svarbiausiose transporto infrastruktūros srityse. Taip siekiama sukurti bendrą Europos transporto erdvę, kurioje būtų teikiamos geresnės transporto paslaugos ir sukurtas visiškai integruotas transporto tinklas. Be to, būtina susieti skirtingų rūšių transporto sektorius ir pakeisti krovinių bei keleivių vežimo modelius.

Parengta nacionalinė programa

2010 metų „Eurostat“ tarnybos duomenimis, Lietuvoje 59 proc. krovinių buvo gabenama kelių transportu, 41 proc. – geležinkeliais. Palyginti su kitomis 27 Europos Sąjungos (ES) senbuvėmis, panašus pasiskirstymas yra tik naujose ES valstybėse: Estijoje, Latvijoje, Rumunijoje ir Austrijoje. Kitose ES šalyse vidutiniškai 83 proc. krovinių pervežama kelių transportu ir tik 17 proc. – geležinkeliais.

Vakarų Europos susisiekimo sistema orientuota į pervežimus krovininiais automobiliais, nes ten gerai išplėtotas kokybiškas automobilių kelių tinklas.

Mūsų šalyje automobilių kelių tinklas suformuotas pagal senus dar sovietinius standartus ir neatitinka Vakarų Europos šalių lygio, todėl būtina toliau jį plėtoti.

Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) Perspektyvinio planavimo skyriaus vedėjo pavaduotojas Arūnas Rutka priminė, kad Lietuvos transporto sistemos plėtra reglamentuojama ilgalaikėje (iki 2025 metų) Lietuvos transporto sistemos plėtros strategijoje, kuri buvo patvirtinta dar 2005 metų birželio 23 dieną Vyriausybės nutarimu. Derinant su besikeičiančia aplinka 2008 metais pradėtos rengti transporto, tai yra kelių, geležinkelių, civilinės aviacijos, jūrų ir vidaus vandenų, logistikos, elektroninių ryšių ir pašto, ilgalaikės plėtros strategijos gairės. Jų pagrindu vėliau parengta Nacionalinė susisiekimo plėtros programa. Kadangi keitėsi įvairūs reikalavimai, galutinis programos projektas parengtas tik 2011 metais. 2012-aisiais buvo atliekamos programos projekto strateginio padarinių aplinkai vertinimo procedūros, o metų pabaigoje Susisiekimo ministerija vertinimo ataskaitą patvirtino.

Vietos prioritetai

Šiandien pagrindiniai Lietuvos transporto infrastruktūros plėtros prioritetai yra transporto koridoriaus Šiaurė–Pietūs ir koridoriaus Rytai–Vakarai plėtotė. Pirmiausia numatytos investicijos į regioninę kelių infrastruktūrą, tikintis pagerinti eismo saugos priemones ir sumažinti neigiamą poveikį aplinkai. Vietose, kurias visi žinome kaip juodąsias dėmes, miestų ir gyvenviečių prieigose sankryžos pertvarkomos į žiedines ir reguliuojamos šviesoforais, statomos skirtingų lygių sankryžos ir pėsčiųjų perėjos, apšviečiami atskiri kelių ruožai, įrengiami pėsčiųjų ir dviračių takai, intensyvaus eismo keliuose diegiamos informacinės sistemos, efektyviau kontroliuojama techninė transporto priemonių būklė, įrengiamos kitos saugaus eismo priemonės.

Didžiąją regioninių ir vietos kelių tinklo dalį sudaro keliai su žvyro ar susidėvėjusia asfalto danga. Remiantis kelio dangos kokybinių parametrų tyrimų rezultatais galima teigti, kad krašto ir rajoninių kelių dangų būklė kasmet blogėja. Ypač ji prastėja didelio eismo intensyvumo krašto keliuose. Išasfaltavus žvyrkelius, rekonstravus kai kuriuos regioninio tinklo ruožus, gerės susisiekimo sąlygos su atokesniais šalies rajonais, bus sudaryta palankesnė aplinka investicijoms, verslo subjektams bendradarbiauti, darbo jėgos mobilumui.

Siekiant pašalinti problemas eismo saugos srityje ir priartinti informacinę mūsų šalies kelių transporto infrastruktūrą prie veikiančios ES šalyse, Lietuvoje bus ir jau diegiamos intelektinės transporto sistemos, kurias pasitelkiant kuriama moderni informacinė kelių transporto infrastruktūra.


Pasidalykite straipsniu
    Komentarai

    Rekomenduojami video