Pastaruoju metu pasaulyje vis didesnės paklausos susilaukia natūralios vietinės medžiagos (šiaudai, kanapės, bambukas…), kurios panaudojamos statybinių medžiagų gamyboje. Kokia praktika šiuo metu vyrauja Lietuvoje?
Atsakymo, kaip pritaikyti atsinaujinančius išteklius statybinių medžiagų gamybai, jau daugelį metų ieško Vilnius Tech mokslininkai. Universiteto tyrėjai jau yra sukūrę daugiau nei 30 statybos produktų iš vietinių atsinaujinančių išteklių, tačiau stebima praktika, kad statytojai vis dar pasyviai žvelgia į šias medžiagas. Visgi, šalyje jau vystomas ne vienas projektas iš vietinių medžiagų.
Anot Vilnius Tech Termoizoliacinių medžiagų ir akustikos laboratorijos vyriausiojo mokslo darbuotojo doc. dr. Sigito Vėjelio, net nekyla klausimų, kad vietiniai atsinaujinantys ištekliai bus intensyviai naudojami statybinių medžiagų gamybai ir anglies junginių konservavimui, tik kyla klausimas – kada?
Pasak tyrėjo, žemės ūkis – viena iš perspektyviausių šakų vystant statybinių medžiagų gamybą iš vietinių atsinaujinančių išteklių. Gamybai gali būti naudojami kultūrinių žemės ūkio augalų apdorojimo ir perdirbimo produktai – šiaudai ir pelai, specialiai auginamų kultūrinių ir nekultūrinių augalų stiebai, aliejinių augalų sėklos bei gyvūnų vilna.
„Iš kultūrinių augalų šiaudų dažniausiai daromi ryšuliai arba rulonai, iš kurių gaminamos skydinės konstrukcijos arba atskiri termoizoliaciniai elementai pastato atitvarų apšiltinimui. Kartais specialiai paruošti šiaudai naudojami pastatų stogų uždengimui ir šilumos izoliacijai. Yra daugybė faktų, kad pastatų konstrukcijose teisingai įmontuoti šiaudų elementai gali tarnauti daugiau nei 100 metų“, – dalinasi mokslininkas.
Taip pat kaip vietinė ir ekologiška žaliava dažnai yra naudojamas molis, kurio Lietuvoje yra itin daug. Doc. dr. Sigitas Vėjelis pabrėžia, kad norint molį tinkamai panaudoti, reikia pakankamai tiksliai žinoti jo sudėtį: „Ne visas molis yra tinkamas, nes gali turėti žalingų priemaišų. Molis pasižymi trūkinėjimu džiūstant, todėl reikia įdėti tam tikrų priedų. Be to, molis išsiskiria dideliu tankiu, todėl su moliu paruoštos konstrukcijos ne tik yra sunkios, bet ir ilgai džiūna.
Didelis molio tankis konstrukcijoje padidina šilumos perdavimą. Iš kitos pusės, didelis molio tankis turi ir pliusų. Iš jo įrengtos masyvios konstrukcijos (geriausia, vidinės pertvaros) veikia kaip šilumos/šalčio akumuliatorius. Žiemą patalpos dėl akumuliacinių savybių ne taip greit atvėsta, o vasarą – ne greitai perkaista. Be to, molis yra viena iš pagrindinių žaliavų ekologiško tinko gamyboje, tik reikia naudoti tinkamos sudėties molį ir priedus.“
Kokie projektai iš vietinių medžiagų (šiaudų, molio) Lietuvoje kuriami šiuo metu? Kaip šių medžiagų panaudojimą praktikoje mato šalies architektai? Skaitykite žurnalo „Statyba ir architektūra“ lapkričio-gruodžio mėn. numeryje.
