Nepriklausomai nuo šilumos kainos brangiausiai už šildymą moka tie gyventojai, kurių būstai energiškai neefektyvūs arba nerenovuoti. Tą parodė ir AB Vilniaus šilumos tinklų atliktas tyrimas, atskleidęs, kaip energiškai neefektyvūs daugiabučiai švaisto šilumą.
Orams gerokai atvėsus centralizuotos šilumos tiekėjo ekspertai termovizine kamera pažvelgė į skirtingo tipo daugiabučių namų išorines sienas. Visi objektai, kurių temperatūra yra aukštesnė už absoliutų nulį, išspinduliuoja įvairaus ilgio infraraudonųjų spindulių bangas, todėl jas termovizinė kamera geba vizualizuoti. Užfiksuoti vaizdai parodė, kad daugiausia šilumos prarandama per daugiabučių namų langus ir duris, tačiau blogiausia situacija yra nerenovuotuose senos statybos daugiabučiuose. Čia šiluma į lauką keliauja ir pro neapšiltintas sienas.
„Natūralu, kad tiek laiptinių durys, tiek butų langai yra tie šalčio tilteliai, kurie į lauką išleidžia šilumą, net jeigu daugiabučio namo sienos yra apšiltintos. Tačiau kur kas blogesnė situacija yra tuomet, kai šiluma į lauką skverbiasi pro kampines namų siūles, plyšius ir kitas pastato konstrukcijas, pavyzdžiui, rūsių sienas ar pamatus. Būtent termovizinė kamera ir leidžia vizualiai pamatyti pastato problematiką. Nuotraukos aiškiai rodo, kad nerenovuotų daugiabučių namų sienos ir kitos pastato konstrukcinės dalys į lauką išspinduliuoja daugiausiai šilumos“, – termovizine kamera užfiksuotus vaizdus komentuoja VŠT Energetinio efektyvumo vadovas Juozas Paulėkas.
Anot specialisto, tokių daugiabučių sienos yra neapšiltintos, todėl butams reikalingas didesnis šilumos kiekis, už kurį tenka sumokėti gyventojams, nors, akivaizdu, dalis šilumos tiesiog iškeliauja į lauką. Tokie daugiabučiai yra energiškai neefektyvūs, todėl gyventojai šildymui turi skirti didesnę dalį finansų.
„Faktą, kad seni daugiabučiai švaisto šilumą, patvirtina ir šilumos suvartojimo duomenys. Taigi atlikdami tyrimą pasižiūrėjome ir termovizine kamera fiksuotų daugiabučių šilumos suvartojimą. Skaičiai parodė akivaizdžius skirtumus: nerenovuoti daugiabučiai šalčiausiais mėnesiais suvartoja dukart daugiau šilumos nei tie, kurie buvo atnaujinti. Pavyzdžiui, Tuskulėnų g. sename daugiabutyje vienam kvadratiniam metrui apšildyti gruodžio mėnesį reikėjo 19,67 kWh, o greta esančiam tokio paties dydžio renovuotam daugiabučiui – 9,79 kWh/kv. m“, – teigia J. Paulėkas.
Centralizuotos šilumos tiekėjas primena, kad sąskaitos už šildymą apskaičiuojamos šilumos kainą dauginant iš suvartoto šilumos kiekio. Jį lemia lauko oro temperatūra ir konkretaus daugiabučio energinis efektyvumas. Taigi skirtumus tarp sąskaitų lemia pastato būklė.
„Kiekvieną mėnesį sulaukiame klientų klausimų dėl sąskaitų dydžių. Natūralu, kad gyventojai palygina savo sąskaitas už šildymą ir tuomet kyla klausimas: kodėl tokio paties ploto buto šildymo išlaidos sename daugiabutyje yra mažiausiai 40 proc. didesnės? Energiškai efektyviausių daugiabučių gyventojai moka mažiausiai. Pavyzdžiui, gruodžio mėnesį už 50 kv. m buto šildymą energiškai efektyviame daugiabutyje vidutinė sąskaita siekė 32 Eur, renovuotame – 55 Eur, o sename – 94 Eur“, – sako VŠT Klientų komandos vadovė Rūta Jasiulionienė.
Centralizuotos šilumos tiekėjas atkreipia dėmesį, kad tokios sąskaitų dydžių „žirklės“ išlieka net ir tuo atveju, jeigu šilumos kaina mažėja. Gyventojams, kurie yra nepatenkinti suvartojamu šilumos kiekiu, rekomenduojama su kaimynais apsvarstyti namo apšiltinimo, t. y. renovacijos, galimybę.
