Dulkėtų pievų ir nebaigtų statybų apsupty ilgus metus stūksojęs Lietuvos vaikų ir jaunimo centras šiandien iš dviejų pusių supamas bokštinių kranų. Akivaizdu, kad dulkių šioje Konstitucijos prospekto dalyje nesumažėjo, bet netrukus situacija kardinaliai pasikeis: kitų metų pavasarį įkurtuves planuoja švęsti verslo centras „k29“, 2015-aisiais pirmieji nuomininkai galės įsikurti ir verslo centre „Quadrum“.
Naujojo miesto centro piešinyje – dar daug baltų dėmių
Du pastatus – „Europos“ verslo centro ir banko „Swedbank“ – Konstitucijos prospekte suprojektavęs, taip pat konkurse verslo biurų pastatui „k29“ projektuoti su savo kolegomis dalyvavęs architektas Audrius Ambrasas šias permainas sveikina: „Faktas, kad naujasis miesto centras turi tankėti. Kai iškils tuodu pastatai, Konstitucijos prospekte atsiras daugiau miestiškų erdvių. To labai norisi…“
Verslo centro „k29“ vizualizacija.
Ambicingo aukštybinio naujojo miesto centro plėtra nėra tokia greita, kaip norėtųsi jau esamų pastatų naudotojams ir paprastiems vilniečiams. Besiformuojančios struktūros ydos – užstatymo skylės ir chaotiškumas – gali neatkreipti prospektu pralekiančių automobilių vairuotojų dėmesio, bet tikrai suerzins pėsčiuosius. Tiesa, platūs Konstitucijos prospekto šaligatviai šiandien galėtų tapti papildoma automobilių juosta – jais niekas nevaikšto.
70 tūkst. kvadratinių metrų ploto verslo centras „Quadrum“ suprojektuotas
kaip miestas mieste.
„Nevaikšto, nes čia nėra kur eiti, – replikavo kartu su norvegų architektais realizuojant „Quadrum“ verslo centro projektą dirbančios studijos „Arches“ architektas Edgaras Neniškis. – Galima pakartoti mūsų klasiko – architekto Vytauto Jurkšto – vadovėlių tiesas: kad žmogus būtų suinteresuotas eiti, jam prieš akis kas 15 sekundžių turi keistis kadras. 300 metrų – atstumas, kurį žmogus eina ramiai, nesidairydamas, kuo pavažiuoti. Kai Konstitucijos prospekte atsiras objektų, išsidėsčiusių miesto masteliui artimesniu dažniu, atsiras ir trauka. Šiandien prospektas kompoziciškai neišbaigtas.“
Ne vieną Konstitucijos prospekto ydą mato ir architektas Aleksandras Gvildys. „Naujausi įgyvendinti projektai – iškilęs „Swedbanko“ pastatas su kokybišku parteriu ir rekonstruota Nacionalinė dailės galerija – praturtino urbanistinį prospekto audinį, bet jo išklotinės dar tuštokos, o dalis statinių – nusidėvėję“, – sakė vienas projekto „k29“ komandos narių – projekto architektūrinės dalies vadovas. A. Gvildžio atstovaujama bendrovė „Archinova“ kartu su Danijos architektų studija „PLH arkitekter“ laimėjo architektūrinį konkursą.
Verslo centre „k29“ suprojektuotas atriumas leis patekti į pastato vidų
daugiau dienos šviesos.
Nagrinėdami teritorijos problemas architektai konstatavo, kad naujasis miesto centras turi tipišką problemą, būdingą netankiai apgyvendintuose rajonuose plėtojamiems administraciniams Europos miestų centrams: gyvybės juose ypač trūksta vakare – kai uždaromi administraciniai pastatai. Čia itin trūksta kraštovaizdžio architektūros elementų: grindinių, žaliųjų erdvių, mažosios architektūros. Teritorijos patrauklumą mažina ir tai, kad plėtra pagal miesto planus tankiai užstatyti planuojamose Šnipiškėse vyksta vangokai.
Prestižinėje miesto dalyje trūksta gyvybės
E. Neniškis neabejoja, kad verslo gatvės ar net rajono, simbolizuojančio miesto ir sykiu – ekonominę valstybės galią, Lietuvai reikia:
