Nuo A prie A+: ko pasimokė statytojai?

Reikalavimas statyti A energinio naudingumo klasės pastatus kone prieš metus pasitiktas karštomis nekilnojamojo turto plėtotojų ir statytojų diskusijomis bei kritika. Netrukus kartelė bus kilstelėta dar aukščiau – taps privalu projektuoti ir statyti A+ energinio naudingumo klasės pastatus. Tačiau prašymų būsimų reikalavimų pradžią atidėti ar palengvinti negirdėti. Specialistai paaiškino kodėl – skirtumas tarp A ir A+ energinio naudingumo klasių minimalus, o namų darbus prieš metus atlikę projektuotojai bei statytojai jau dabar palyginti nesunkiai užsideda „pliusą“.

Postūmį davė mokymai

Robertas Encius.

Iki pat įsigaliojant reikalavimui projektuoti ir statyti pastatus, kurie būtų ne žemesnės nei A energinio naudingumo klasės, nebuvo akcentuojamas poreikis projektuoti energiškai efektyvius pastatus. Statybos produkcijos sertifikavimo centro (SPSC) direktorius Robertas Encius teigė, kad tokią situaciją galimai sąlygojo dvi priežastys. Pirmiausia, patys architektai ir projektuotojai netikėjo, kad toks reglamentas įsigalios. Antra vertus, buvo pakankamai sudėtinga skaičiavimo metodika, vertusi projektuotojus abejoti, ar apskritai galima pastatyti pastatus A ir aukštesnės energinio efektyvumo klasės už priimtiną užsakovams kainą.

„Didžiausią postūmį šioje srityje suteikė energinio naudingumo skaičiavimo programos ir mokymai. Projektuotojams ir architektams buvo parengta 4 dienų mokymų programa, kurios metu išdėstyti energinio naudingumo principai, reglamento ypatumai, konstrukcinių sprendimų ypatybės, vadinamųjų šilumos tiltelių skaičiavimai. Mokymų dalyviai buvo apmokyti naudotis programomis. Tuomet jau imta tikėti, kad galima ir suprojektuoti, ir pastatyti energiškai efektyvius pastatus, o atlikti skaičiavimai būna pakankamai tikslūs, kuriuos matydami vystytojai sprendžia, ar verta investuoti, ar vis dar geriau pataupyti ir statyti žemesnės energinio naudingumo klasės pastatus“, – sakė R. Encius.

SPSC organizuojamų mokymų dalyviai dirba su programomis „NRGpro“, „Smeigė“, „Therm7“ ir įsisavina energinio naudingumo projektavimo žinias. R. Enciaus teigimu, projektuojant A ir aukštesnės energinio efektyvumo klasės pastatus jau tapo įprasta naudotis „NRGpro“ programa.

„Žiūrint į statistiką, A ir aukštesnės energinio efektyvumo klasės pastatų nėra daug, palyginti su bendru visų pastatų skaičiumi. Tad kol kas nėra labai kuo džiaugtis. Kita vertus, prieš įsigaliojant reikalavimui projektuoti ir statyti A+ klasės pastatus nebėra tokių prieštaravimų, kokių būta prieš įsigaliojant A energinio naudingumo klasės reikalavimams. Galima daryti prielaidą, kad projektuotojai, įgiję žinių, dirba, ruošia projektus ir greitai energiškai efektyvių pastatų skaičius išaugs“, – svarstė SPSC vadovas.

Nuo pastatų energinio naudingumo sertifikavimo proceso pradžios Lietuvoje, t. y. nuo 2007 metų iki šios dienos, yra užregistruota ir paskelbta 180400 pastatų energinio naudingumo sertifikatų. Iš jų tik 2 yra A++ klasės, 92 yra A+ klasės ir 205 yra A energinio naudingumo klasės pastatų sertifikatai.

R. Encius taip pat priminė, kad visiems, norintiems sužinoti apie energinio naudingumo skaičiavimus ar sprendžiant projektuojamo pastato problemas, yra teikiamos periodinės nemokamos konsultacijos. Į šias konsultacijas nuo metų pradžios registravosi jau keli šimtai specialistų: architektų, projektuotojų, darbų vadovų, statybinių medžiagų gamintojų, vystytojų. Vieniems rūpi bendri klausimai apie energinį efektyvumą, kiti ateina pasikonsultuoti apie programos naudojimą, dar kiti – kaip išspręsti konkretų sudėtingą konstrukcinį mazgą ir tinkamai suskaičiuoti vadinamuosius šilumos tiltelius.

„Kalbant apie mokymus, pastaruoju metu pasiūlėme naują jų formatą: be praktinių užsiėmimų. Jie trunka tik vieną dieną ir orientuoti į tuos, kurie nėra projektuotojai, bet kuriems reikia žinoti atsakymus į daugelį klausimų apie energinį efektyvumą. Vystytojai gali sužinoti, kaip efektyviau investuoti pinigus pasirenkant santykį tarp kainos ir galimo efekto. Statybos darbų vadovams naudinga, nes jie žinos kas turi didžiausią įtaką ir kur labiausiai kontroliuoti darbininkus, bus kompetentingi parenkant tinkamiausias medžiagas bei technologijas. Ypač rekomenduotume mokymuose dalyvauti ministerijų bei savivaldybių atstovams, kurie dalyvauja energijos taupymo projektų įgyvendinime“, – kalbėjo R. Encius.

Šiuo metu yra labai mažai alternatyvių mokymo programų ar konsultacijų, skaičiuojant energinio naudingumo pastato klases, todėl SPSC jaučia nemažą atsakomybę plėtojant specialistų kvalifikacijos tobulinimą šioje srityje.

Požiūrio keisti nebereikia

Remigijus Simanavičius.

„Perėjimas nuo B prie A energinio efektyvumo klasės buvo tam tikras kokybinis šuolis, kuomet reikėjo pakeisti požiūrį į projektavimą. Tuo tarpu tarp A ir A+ klasių – daugiau techninis skirtumas. Bendrieji reikalavimai, projektavimo procesas nesikeičia, todėl didesnio pasipriešinimo nejaučiama. Prieš metus rinka buvo mažiau pasiruošusi, NT plėtotojus gąsdino planuotas kainų kilimas, tačiau įsigaliojus A klasės reikalavimams baubas pasirodė ne toks baisus“, – komentavo Nacionalinės pasyvaus namo asociacijos valdybos pirmininkas Remigijus Simanavičius.

Vienas aspektų, nuo kurių priklausys, ar pastatas atitiks A+ klasei keliamus reikalavimus, yra tinkamas jo apšiltinimas. Jei pastate įrengtas rekuperatorius, jo techniniai parametrai turės atitikti A+ energinio efektyvumo klasei keliamus reikalavimus. Rekuperatoriaus naudingumo koeficientas turi būti ne mažesnis nei 0,80, o sunaudojamos elektros energijos kiekis ne didesnis kaip 0,55 Wh/m³.

Rekuperacinė sistema arba vėdinimo įrenginiai su šilumogrąža A ar A+ klasės pastatams nėra privalomi, nors dažnai viešojoje erdvėje teigiama priešingai. Viena vertus, gyvenamuosiuose ir biurų pastatuose oro kokybė yra viena esminių savybių, lemiančių žmogaus komfortą. Antra vertus, investavus į didesnę šilumogrąžą turinčius įrenginius, dažnai lengviau pasiekti aukštus energinio efektyvumo rezultatus.

Nustatant pastato energinio naudingumo klasę, išbandomas pastato sandarumas, skaičiuojamos ir energijos sąnaudos pastatui šildyti. Tarp A ir A+ klasės pastatų energijos sąnaudos, priklausomai nuo jų paskirties, skiriasi keliasdešimt procentų.

Galiausiai turi būti suskaičiuoti ilginių šiluminių tiltelių šilumos perdavimo koeficientai.

Dar vienas kriterijus – energijos vartojimo efektyvumo rodikliai (0,25 C1 < 0,375 ir C2 ≤ 0,80). C1 – teisės aktais nustatytas energijos vartojimo efektyvumo rodiklis šildymui, vėsinimui, apšvietimui. C2 – karšto vandens ruošimo sistemai.

R. Simanavičiaus žodžiais, nemenkas palengvinimas siekiant A+ klasės, statybinių medžiagų rinkos kokybinis šuolis: gamintojai pakankamai greitai reaguoja į kintančius energinio efektyvumo reikalavimus ir nuolat siūlo vis efektyvesnių medžiagų. Išaugus tokių medžiagų poreikiui, atitinkamai mažėja jų kaina.

„Sudėtingumo pasiekti A ar A+ energinio efektyvumo nematėme nei prieš metus, nei dabar. A klasė tapo kasdienybe, nes visi naujai projektuojami pastatai privalo atitikti A klasės reikalavimus. A+ klasei reikalingi šiek tiek griežtesni sandarumo parametrai. Tačiau jei kreipiamas dėmesys į sandarumą, tai pasiekti rodiklį 1 ar 0,6 – tik detalės. Dažniausiai nesandarumą lemia paliktos statybininkų klaidos. Jų, siekiant A+ klasės, leidžiama dar mažiau“, – reziumavo pašnekovas.

Prievolę pasiekti A+ energinio efektyvumo klasę palengvina ir efektyvūs energijos šaltiniai. Rinkoje, anot R. Simanavičiaus, nestinga efektyvių vėdinimo įrenginių, šilumos siurblių, noriai naudojami atsinaujinantys energijos šaltiniai.

Būti žingsniu priekyje

A+ klasės pastatams nebūtinas storesnis šiltinimo sluoksnis, pakaks geresnių savybių izoliacinių medžiagų. Langų ar fasadų sistemų gamintojai per metus rinkai pasiūlė geresnių termoizoliacinių savybių skaidrių atitvarų, leidžiančių pasiekti tuos pačius rezultatus termoizoliacinio sluoksnio nestorinant. A klasės pastatams irgi neprireikė metro storo termoizoliacijos sluoksnio, kuo buvo gąsdinami rinkos dalyviai.

R. Simanavičius neabejoja – šiandieną pradedant projektuoti pastatą reikia galvoti ne apie A+ klasę, o apie energijos beveik nevartojančius pastatus. Kad užbaigtas pastatas būtų konkurencingas rinkoje svarbu būti žingsniu priekyje.

„Kuomet kalbame apie energinio efektyvumo klases, negalime susitelkti į vieną pastato ypatybę ar charakteristiką, inžinerinį sprendimą. Tai yra visas priemonių kompleksas. Jei pastatui keliami atitinkami kokybės reikalavimai, pastatas bus energiškai efektyvus. Požiūris, jog statome statinį, kad jo energinio efektyvumo klasė būtų vienokia ar kitokia, trumparegiškas. Mes statome tam, jog statinys būtų komfortiškas, o energinio efektyvumo klasė padeda tą tikslą pasiekti“, – komentavo NPNA valdybos pirmininkas.

Energinis efektyvumas – prioritetų sąraše

Dr. Edmundas Monstvilas.

Kauno technologijos universiteto Architektūros ir statybos instituto Statybinės fizikos laboratorijos mokslo darbuotojas dr. Edmundas Monstvilas taip pat patvirtina – skirtumai tarp A ir A+ energinio efektyvumo klasės nedideli: kiek griežtesni energijos sąnaudų pastatui šildyti reikalavimai, didesnė šiluminė varža, efektyvesnės inžinerinės sistemos. Tačiau šiuos reikalavimus statytojai ir šiuo metu nesunkiai įgyvendina.

Statytojų dalią palengvina tai, jog A+ klasei, priešingai nei 2021-aisiais įsigaliosiančiai A++ klasei, atsinaujinantis energijos šaltinis nėra privalomas, tačiau jau po poros metų ne mažiau kaip pusė energijos turės būti pagaminama iš jo. Kadangi bus aktyviau naudojami saulės kolektoriai ir fotovoltiniai elementai, įprastu vaizdu taps kolektoriai ant sienų ir stogų.

Beje, esant per didelėms energijos sąnaudoms pastatui šildyti, šias sąnaudas leidžiama kompensuoti energija, išgaunama iš saulės kolektorių ir fotovoltinių elementų. Svarbus momentas pereinant prie A++ klasės pastatų statybos – energijos iš šilumos tinklų atsinaujinančios ir neatsinaujinančios pirminės energijos rodikliai. Apie 25 Lietuvos centralizuotai tiekiamos šilumos gamintojai jau šiandien naudoja daugiau atsinaujinančios negu neatsinaujinančios energijos. Todėl pastate naudojant jų tiekiamą šilumą, A++ klasę galima pasiekti be jokių papildomų investicijų į atsinaujinančią energiją gaminančius įrenginius.

Markas Grinevičius.

Architektų biuro „Noarchitects“ architektas Markas Grinevičius pastebi, kad energinis efektyvumas žmonėms kelia skirtingų asociacijų. Planuojantiems statyti gyvenamąjį namą – su šildymo kaštų taupymu, nekilnojamo turto vystytojams – su papildomais reikalavimais, sykiu ir papildomais rūpesčiais, ieškant šiuos reikalavimus atitinkančių partnerių projektavimo bei statybos darbams atlikti.

„Architektams energinis efektyvumas visuomet buvo, yra ir bus siekiamybė įgyvendinant bet kokį naują projektą, nepaisant tuo metu galiojančių reikalavimų. Visuomet siekiame pritaikyti aukščiausios kategorijos sprendimus, kurti energiškai pažangius pastatus ir siūlyti inovatyvias inžinerines sistemas, – kalbėjo pašnekovas. – Energinio efektyvumo reikalavimai skatina architektūros progresą, tačiau viskas, kas nauja, ne iš karto vyksta sklandžiai – atsiranda klausimų, kaip bus užtikrinama kontrolė, kokius įsipareigojimus prisiima skirtingų projekto vystymo etapų rangovai ir kas galiausiai lemia tam tikro statinio energinį efektyvumą. Ne visada A ar A+ standartus atitinkantis suprojektuotas statinys užbaigtas vis dar atitinka šiai klasei keliamus reikalavimus.“

Architektas patvirtina – projektavimo procesų pasikeitimai, lyginant A+ klasę su A, nebus reikšmingi. Esminiai pokyčiai projektavimo procesuose įvyko kartu su A klasės reglamentavimo įsitvirtinimu. Tuomet padidėjo reikalavimai atitvarų šiluminei varžai, vėdinimo sistemoms, ilginių šilumos tiltelių įvertinimui. Visa tai turi lemiamos įtakos sienų konstrukcijoms – šios neišvengiamai pasidarė sudėtingesnės, todėl atsirado papildomų iššūkių projektuojant ir tvirtinant apdailos sistemas.

Lyginant su reikalavimais A klasės statiniams, išorinių atitvarų šiltinamosios medžiagos storis A+ klasės statiniuose, priklausomai nuo konstrukcijos, didės nedaug: visuomeninių pastatų apie 15 proc., gyvenamųjų – iki 10 proc.

Siekiant, kad statinys atitiktų A ar A+ klasę, projektuojant reikia atsižvelgti ne tik į reglamentuojamą pastato atitvarų storį – svarbu įvertinti ir statinio formą, jo orientaciją pasaulio šalių atžvilgiu, langų dydį, jų skaičių. Šie aspektai svarbūs ne tik dėl estetinės statinio išraiškos – jie reikšmingai keičia pastato šilumos nuostolius ir pritekėjimą (nors skaičiavimo metodika gali gerokai skirtis).

M. Grinevičiaus siūlymas – projektuojant planuojamą bet kokios klasės statinį, pirminėse projektavimo darbų stadijose atlikti būsimų šilumos nuostolių modeliavimą (o ne vykdyti jau suprojektuoto statinio energetinį vertinimą), kuris padėtų iš anksto numatyti atitvarų konstrukciją, naudojamas medžiagas ir konstrukcinius mazgus.

Statistiką iškreipia tipiniai sertifikatai

SPSC vadovas R. Encius, žvelgdamas į statistiką, pastebi, kad energiškai efektyvių pastatų Lietuvoje daugėja. Tačiau kol kas neturima duomenų, kiek energinio naudingumo sertifikatų buvo išduota naujai užbaigtiems pastatams.

„Energiškai efektyvūs pastatai, kuriems buvo išduoti sertifikatai per pastaruosius aštuonis mėnesius, sudaro vos apie vieną procentą visų pastatų“, – sakė R. Encius.

Praėjusiais metais buvo užregistruoti ir paskelbti 34597 pastatų energinio naudingumo sertifikatai, iš kurių 15777 pastatams energinio naudingumo sertifikatai išduoti atliekant skaičiavimus, o kitiems 18820 išduoti tipiniai butų sertifikatai. Pastarieji, anot R. Enciaus, išduodami neatliekant skaičiavimų, priskiriant butui žemiausią energinio naudingumo klasę, todėl smarkiai iškraipo bendrą energinio naudingumo statistiką. Susidaro įspūdis, kad Lietuvoje labai daug žemiausios G klasės sertifikuotų pastatų dalių (butų). Sertifikavimo ekspertų asociacija jau daug kartų viešai yra pareiškusi nuomonę, kad tokių sertifikatų tiražavimas neskatina energijos taupymo. Sertifikavimo procesą prižiūrintis SPSC taip pat mano, kad tipinių sertifikatų idėją laikas pakeisti.

„Įsivaizduokime situaciją, kuomet butą parduoti norintis žmogus kreipiasi į notaro kontorą. Šios darbuotojai pagal reikalavimus užsako Registrų centre tipinį sertifikatą. Nors pats pastatas turi B energinio naudingumo sertifikatą, jame esančiam butui tipinis sertifikatas bus žemiausios G klasės. Ir tokių atvejų yra labai daug. Todėl kyla pagrįstas klausimas, ar tikslinga toliau reikalauti tipinių sertifikatų“, – svarstė R. Encius.

Tipiniai butų energinio naudingumo sertifikatai buvo įtvirtinti buvusio aplinkos ministro Valentino Mazuronio, siekiant sušvelninti ES direktyvos poveikį senus butus parduodantiems jokio efektyvumo iš butų nesitikintiems asmenims. Buvo tikėtasi, kad tai laikina priemonė ir išnyks kaip nebereikalinga, kai dauguma daugiabučių turės energinio naudingumo sertifikatus. Išduodamų tipinių butų sertifikatų skaičius mažėja, bet ne taip sparčiai, kaip tikėtasi.

Per 2017 metų aštuonis mėnesius buvo užregistruota ir paskelbta 21910 pastatų energinio naudingumo sertifikatų, iš kurių 10242 sertifikatai išduoti atliekant skaičiavimus, o 11668 yra tipiniai butų sertifikatai.

Pastatų energinio naudingumo sertifikatų dinamika

• Temos: A+ klasė, Edmundas Monstvilas, Energiškai efektyvi statyba, Markas Grinevičius, Pastatų energinio efektyvumo reikalavimai, Remigijus Simanavičius, Robertas Encius, Sandarumas