Šių metų pradžioje suintensyvėjusios kalbos apie galimybę gerinti susisiekimą su Neringa paskatino diskusiją dėl tilto per Kuršių marias statybų. Vieni šią idėją palaiko, kiti – kritikuoja dėl per didelių sąnaudų, tik dalinio problemos sprendimo. Bet pasaulyje egzistuoja ne vienas pavyzdys, kai panašūs susisiekimo klausimai išsprendžiami iškasant tunelius po vandeniu.
Žada keliskart mažesnę kainą
Tilto statyba per Kuršių marias – tik idėja. Todėl natūralu, kad oficialiai nesvarstyta galima jo vieta. Neaiškus nei užsakovas, nei statytojas. Preliminariais skaičiavimais, dabar toks tiltas galėtų kainuoti nuo 170 iki 230 mln. litų. Prieš dešimtmetį skaičiuota, kad lengvų konstrukcijų tiltas per Kuršių marias neįtraukiant projektavimo išlaidų ir infrastruktūros darbų sąmatos būtų kainavęs gerokai mažiau – 45–60 mln. litų.
„Tiltas tikrai nebūtų geriausias sprendimas. Viena vertus, pasaulyje daug kur tiesiami požeminiai tuneliai, kurių funkcionalumas – daug geresnis nei tiltų. Kita vertus, tunelio statybos irgi kur kas pigesnės ir paprastesnės nei tilto“, – aiškino viešosios įstaigos „Vilniaus metro“ valdybos pirmininkas Juozas Zykus.
Preliminariais jo skaičiavimais, tunelio projektavimo darbams prireiktų apie vieno milijono litų, statybinė dalis kainuotų maždaug 54 mln. litų. Dar apie pusė milijono būtų išleista elektrifikavimo darbams, tiek pat reikėtų ir tunelio valdymo įrangai. Maždaug 3 mln. litų kainuotų privažiavimo kelių tiesimas, dar milijoną atsieitų nenumatyti darbai. Iš viso reikėtų apie 60 mln. litų.
Mažesnę kainą pirmiausia lemia tai, kad tunelis būtų kur kas trumpesnis nei tiltas, juk šis nusidriektų ne tik virš vandens, bet ir sausumoje.
Įvažiavimas – su apribojimais
J. Zykaus vadovaujami specialistai šiuo metu analizuoja, kurioje vietoje po Kuršių mariomis galėtų būti kasamas tunelis. Manoma, kad uostamiesčio pusėje tinkamiausia tam vieta būtų išvažiuojant iš Kairių gatvės. Įvažiavę į tunelį automobiliai išvažiuotų ties Alksnynės kontrolės postu.
Taip pat analizuojami variantai, kokio pločio ir aukščio turėtų būti tunelis. J. Zykaus nuomone, sunkiasvoriai krovininiai automobiliai juo neturėtų važinėti, nebent būtų specialiosios paskirties.
„Diskusijose apie galimą tilto statybą būdavo nuogąstaujama, kad jis Kuršių neriją paverstų tranzitine sunkiasvorių krovininių automobilių zona, per kurią transporto priemonės krovinius gabentų į Kaliningrado sritį. Pritarčiau, kad to leisti nereikėtų. Tunelio parametrai apribotų galimybę važiuoti sunkiasvoriams krovininiams automobiliams“, – aiškino tunelio iniciatorius.
Pateikiami preliminarūs trys galimo tunelio variantai. Pagal pirmąjį tunelis būtų skirtas tik pėstiesiems ir dviratininkams, jo plotis siektų 3 metrus, aukštis – 3,5 metro. Pagal antrą variantą tai būtų lengvųjų ir specialiosios paskirties automobilių tunelis su atskiru dviračių taku. Tokio tunelio aukštis siektų irgi 3,5 metro, tik statinys būtų kur kas platesnis. Kaip trečias variantas siūlomas 4,5 metro aukščio tunelis visų tipų automobiliams.
J. Zykaus manymu, 4,5 m aukščio tunelio statyti neverta, nes kelias per Kuršių neriją taptų automagistrale į Kaliningradą. Turistai per tunelį galėtų važiuoti normalaus aukščio autobusais.
Gera vieta jachtų prieplaukai
Tunelio po Kuršių mariomis iniciatoriai svarsto, kad pats tunelis nebūtų labai ilgas.
