Ne vienų metų Neringos valdžios pastangos atgaivinti galimybę pasiekti Kuršių neriją ir oro keliu, regis, įgauna vis realesnių kontūrų. Neseniai po ilgos pertraukos buvusio Nidos oro uosto pakilimo ir nusileidimo taką oficialiai išbandė mažasis orlaivis, nuo sostinės savo kelionės tikslą pasiekęs vos per pusantros valandos. Nedideliems lėktuvams pritaikyto aerodromo idėją palaikantys specialistai teigia, kad toks objektas ne tik tenkintų alternatyvaus susisiekimo poreikius, bet ir pasitarnautų ekstremaliais atvejais.
Kalba apie užsakomuosius reisus
Neringos meras Darius Jasaitis teigė negalįs įvardyti nė vieno argumento, kodėl buvęs Nidos oro uostas negalėtų atgimti kaip kompaktiškas, modernus aerodromas. „Sveikintinas kiekvienas alternatyvus atvykimas, juo labiau kad automobiliai mus ir taip spaudžia į kampą. Galiausiai aerodromas jau yra, tik reikia jam leisti veikti“, – kalbėjo D. Jasaitis.
Pašnekovas vardijo, kad čia galėtų tūpti nedideli, iki 6 ar 12 vietų, „Cessna“ tipo lėktuvai, į Neringą būtų galima organizuoti užsakomuosius reisus iš Vilniaus, Druskininkų, Birštono ar Palangos.
„Teko šiuo klausimu kalbėti su Druskininkų meru. Jis neabejoja, kad per savaitę būtų galima surinkti ne vieną norinčiųjų kad ir 4–5 valandoms nuskristi į Nidą ir sugrįžti atgal grupę. Taip pat Vilniaus oro uoste nusileidusiai nedidelei kompanijai turistų nereikėtų daugiau nei tris valandas važiuoti autostrada, keltis keltu ir vėl vykti iki vietos. Kodėl nesuteikus šios galimybės tiems, kurie gali sau tai leisti? Galiausiai kodėl neskatinus tokios verslo šakos? – retoriškai klausė Neringos meras
D. Jasaitis. – Apie ekstremalius dalykus net nekalbu – jei nutiktų kokia avarija, įvyktų ekologinė nelaimė ar įsipliekstų gaisras, galiausiai tai būtų svarbu ir valstybinio lygio delegacijų vizitų atvejais, kai darbotvarkė suplanuota minučių tikslumu.“
Statusas – popierinis, kliūtys – realios
D. Jasaitis nemano, kad aerodromas galėtų tapti tilto į Kuršių neriją, dėl kurio galimybės pastaruoju metu irgi daug diskutuojama, alternatyva.
„Pirma, aerodromas nesudarytų nė 1 procento norinčiųjų vykti į Neringą dalies. Antra, esminė tokio tilto atsiradimo priežastis yra uosto plėtra – keltai vis labiau ateityje trukdys laivybai. Jei iš Neringos greitąja vežant žmogų tuo metu į Klaipėdą plauks tanklaivis, ligoniui teks laukti. Laikyti aerodrome budintį lėktuvą gal neracionalu, tačiau ypatingais atvejais, jeigu reikėtų pasiekti Vilniaus, Kauno gydymo įstaigas, tokia galimybe būtų galima pasinaudoti“, – dėstė Neringos meras.
D. Jasaičio teigimu, pagrindinis Nidos aerodromo veiklos trukdys – Kuršių nerijos nacionalinio parko (KNNP) tvarkymo planas. „Pakilimo ir nusileidimo takas – nuostabus, ant jo gali leistis faktiškai ką tik lėktuvą pilotuoti išmokę žmonės, tačiau KNNP tvarkymo plane jis įvardijamas kaip lauko nusileidimo aikštelė. Tai iš karto reiškia apribojimus pilotui – jis turi turėti labai aukštą kvalifikaciją ir specialią licenciją leistis tokiomis sąlygomis.
Kalbame apie turtingus privačių lėktuvų savininkus švedus, vokiečius, danus, lenkus, ši sritis sparčiai plėtojama, bet mes tokių žmonių nesulauksime, jų neatskris, nes jie tiesiog neturės licencijos leistis lauko nusileidimo aikštelėse. Mano žiniomis, toks profesionalas kaip Jurgis Kairys irgi neturi šios kvalifikacijos, nors neabejoju, kad ją nesunkiai gautų.
