Vonios kambarys – pati mažiausia ir intymiausia erdvė. Todėl kiekviena detalė joje yra reikšminga. Kad nepasiklystume skirtingų elementų gausoje, dažniausiai įvardijami populiariausi vonios kambario stiliai – minimalistinis, klasikinis, skandinaviškas. Tačiau kūrybinga asmenybė visuomet suras būdų net tokioje ribotoje erdvėje pabrėžti savo individualumą ar pomėgius.
Sąmoningas grubumas ir neišbaigtumas
„Gyvename tokiu laikmečiu, kai pradedame suvokti, kad moderni aplinka nebegali patenkinti visų žmogaus poreikių. Kuo tampame civilizuotesni, tuo labiau suprantame, kad mums reikia atsvaros – archaikos. Tokia yra rustika – stilius, siejamas su archajiškumu ir net grubumu, kurio sąmoningas neišbaigtumas geriausiai atsiskleidžia minimalistiniame kontekste.
Vieni svarbiausių rustikos elementų yra laiko paliestas ar natūraliai sendintas medis, su visais paviršiaus nelygumais ir įtrūkimais, kurie suteikia ypatingo žavesio ir kitos laiko dimensijos pojūtį“, – sako architektė Gitana Valavičiūtė. Ji sieja archajišką rustinį stilių ir su japoniška vabisabio (jap. wabi sabi – tobulumas netobulume) filosofija, skatinančia mėgautis natūraliu grožiu ir paprastais daiktais. Be laiko paliesto medžio, rustikai būdingi nelygūs, grublėti sienų paviršiai ar gruboki metalo dirbiniai. Ši stilistika tinka ir vonios kambariui – tiek užmiesčio sodybose, tiek minimalistiniam vonios interjerui pagyvinti. Ypač jeigu vonios interjerą papildo ir danų hiugė (dan. hygge) ar švedų Lagom gyvenimo būdą atspindintys tekstilės elementai: natūralus nuskalbtas linas, vilna ar rankomis pinti krepšiai.
Autentiškos detalės
„Man svarbu jaukumas ir stilių įvairovė. Vadovaujuosi taisykle, kad senoviniai baldai ar interjero detalės gali atrodyti šauniai ir puikiai būti derinami su kitų stilių baldais. Todėl šiai vonios patalpai buvo ieškomas specialus baldas, kuris sujungtų ispaniškas grindų plyteles ir skandinaviško stiliaus sienų dekorą. Mintis, kad tai tikrai tai, ko ieškau, kilo tik pamačius šią komodą antikvariate. Iškart supratau, kad ji gali virsti pagrindiniu vonios kambario akcentu, jo pažiba“, – sako interjero dizainerė Žaneta Smailienė. Ji tvirtina, kad labai svarbu iš anksto apmąstyti, ar autentiškas baldas tikrai derės toje patalpoje, ar jis bus proporcingas patalpos tūriui.
„Todėl mintis, kad spintelė bus tikrai netradicinė, buvo jau planuojant vonios kambario medžiagas, raštus ir faktūras, tačiau kol nerandi konkretaus baldo, visada išlieka intriga, kaip iki galo pavyks kūrybinis sumanymas. – sako dizainerė. –Juk ieškodamas senovinio, charakteringo baldo niekada nežinai, ką antikvariatuose pavyks surasti. Daug potencialių kandidatų būna netinkamos būklės – arba per prastos, kai baldas jau pradėjęs trūnyti, arba per geros – t. y. puikiai išsilaikęs autentiškas egzempliorius, kurį išties gaila perdaryti, juk reikia išgręžti skyles marmuro plokštėje, atitinkamai perdaryti ir komodos vidų, kad jame galima būtų paslėpti vandentiekio ir kanalizacijos sistemas.“
Išryškinamos pastato konstrukcijos ir techniniai elementai
Ypatingą nuotaiką vonios kambaryje padeda sukurti ir atidengtos bei atvirai eksponuojamos pastato konstrukcijos – medinės ar metalinės sijos, mūro sienos fragmentai, autentiškos pastato detalės. Tai architektai ir dizaineriai puikiai išnaudoja istoriniuose pastatuose ar loftuose.
Techninės ir įrangos detalės – varinis vamzdynas ir vario padengimo dušo sistema kartu su originalia sienų apdaila – vintažinei nuotaikai sukurti. Architektė Zanė Teterė-Šulcė (Latvija). Fot. Alvis Rozenbergs
Nelygūs, grublėti ir laiko paliesti paviršiai gali suteikti originalų foną ar kontrastą moderniems preciziškiems santechnikos gaminiams. Tačiau ne visuomet pavyksta šį sumanymą įgyvendinti, jeigu nėra galimybės atidengti autentiškų konstrukcijų arba naujas pastatas dar kvepia šviežiais dažais. Tuomet pastato istoriją atspindintį scenarijų galima sukurti pabrėžiant konstrukcijų ypatybes, pavyzdžiui, paliekant apdaila nedengtas gelžbetonines lubas natūraliai jų tekstūrai atskleisti. O latvių architektė Zanė Teterė-Šulcė viename iš vonios kambarių kaip vintažinę detalę panaudojo varinius vamzdynus, derančius prie tokio paties padengimo vandens maišytuvų, taip sukurdama praeito šimtmečio vonios interjero nuotaiką.
Funkcionalumas ir drėgmei atsparūs paviršiai
Neretai originali idėja aukojama dėl funkcionalumo, paprastesnės priežiūros. Prieš suteikiant laisvę fantazijai, reikėtų įvertinti, ar patikusi vintažinė detalė galės būti nesunkiai valoma ar pakeičiama, ar patalpoje yra pakankama ventiliacija. Kai kuriuos interjero elementus, ypač medinius, patartina padengti drėgmei atspariu laku ar kitaip impregnuoti, nekalbant jau apie hidroizoliaciją tų paviršių, ant kurių tiesiogiai patenka vanduo.
Viešbučio Antverpene (Belgija) minimalistinio vonios kambario pagrindinis elementas – autentiška medinė stogo konstrukcija. Architektas Vincentas Van Duysenas (Belgija)
Dizainerė Ž. Smailienė patikslina senovinės komodos, kaip spintelės praustuvui, pasirinkimo motyvus: „Galbūt ne kiekvienoje vonioje galimas toks variantas, bet konkrečiai šioje patalpoje yra langas, gera vėdinimo sistema, drėgmė neužsilaiko. Komodos viršus – marmuro plokštė, tad ji visiškai nebijo vandens. Komoda yra tvirta, lakas nepažeistas. Senovės meistrų dirbinys išlaikė du šimtus metų, išlaikys antra tiek, svarbu, kad praustuvė būtų tinkamai integruota į baldą ir jis perdarytas santechnikos įvadams uždengti. Šis konkretus baldas tiko puikiai, jame išliko net visas funkcionalumas – lengvai darinėjami erdvūs stalčiai.“
Mažiau yra daugiau
Ši taisyklė tinka visur, net ir kuriant individualų stilių savo namuose, o kartu ir vonios kambaryje. Svarbiausia yra išlaikyti stilistinį vientisumą ir neperkrauti detalėmis. Kartais ir vienos senovinės taburetės ar medinių kopėčių pakanka, kad vonios kambariui būtų suteikta norima nuotaika. Jeigu vonios patalpa nėra didelė, geriau rinktis daiktus, kurie turėtų ne tik dekoratyvią, bet ir praktinę paskirtį.
„Vonios kambarys, kaip ir bet kuris kitas kambarys – jeigu jam duosi daugiau, jis ir turės daugiau. Duok jam erdvės, ir jie neslėgs, duok jam langą ir jis bus užpildytas natūralios šviesos – sako architektas Aidas Barzda. – Vonios kambarys be jokios abejonės turi pirmiausia atlikti pagrindinę savo funkciją, visi kiti sprendimai jau atspindi užsakovą ir architektą. Jeigu vonios kambarys yra optimalaus dydžio, tada žinoma – jokių papildomų aksesuarų nereikėtų, tik logiškai, ergonomiškai ir funkciškai išdėlioti įrendinius ir judėjimo trajektorijas. Jeigu vonios kambarys primena tikrą kambarį, tada žinoma – visi papildomi, erdvę užpildantys elementai tik suteiks jai autentiškumo ir jaukumo. Net ir paveikslai, komodos, mini krėsliukai ar natūralios šviesos langas kvies ilgiau pabūti šioje erdvėje“.
