Tag Archives | Kauno modernizmo architektūra

Nerimstant aistroms dėl Kauno centrinio pašto rūmų, miestiečiai ėmėsi iniciatyvos pasirūpinti jo ateitimi. Kol vieni siekė, kad pastatas būtų paskelbtas valstybės saugomu kultūros paveldo objektu, kiti sprendžia klausimą, ką būtų galima jame įkurdinti ateityje. Kol kas kauniečiai pašto pastato ateities viziją sieja su kultūra, verslu ir bendruomeniškumu. Aktyvių kauniečių iniciatyvinės grupės „Paštininkai“ suburti profesionalai jau ėmėsi generuoti idėjas, kaip pasiekti, kad į Europos Paveldo ženklo… Skaityti daugiau
Visiems žinoma, jog Tarpukario Kaunas dėl sparčios pažangos ir bohemiško miestiečių gyvenimo būdo buvo pramintas Mažuoju Paryžiumi. Tačiau kas sieja šį miestą su Niujorku? Apie visa tai ir daugiau buvo galima išgirsti konferencijoje „Modernizmas ateičiai: neatrastas Kauno miesto paveldas iš arti“. Dizaino savaitės metu Namų idėjų centre NIC vyko konferencija „Modernizmas ateičiai: neatrastas Kauno miesto paveldas iš arti“. Renginio metu projekto „Kaunas 2022 – Europos… Skaityti daugiau
Kultūros ministro Mindaugo Kvietkausko įsakymu Kauno centrinio pašto rūmai paskelbti valstybės saugomu kultūros paveldo objektu. Šis pastatas nuo šiol turės galimybę įgyti kultūros paminklo statusą ir vėliau galės būti įrašomas į Valstybinės reikšmės istorijos, archeologijos ir kultūros objektų sąrašą. Tai reiškia, kad bus galima užtikrinti Kauno centrinio pašto rūmų prieinamumą visuomenei ir jų išsaugojimą. Pasak kultūros ministro M. Kvietkausko, reikėtų išlaikyti atviro visuomenei pastato idėją,… Skaityti daugiau
„50 metų – tiek reikia, kad atsirastų istorinė perspektyva ir galėtume pastatus nagrinėti istorišku požiūriu“, – įsitikinęs Kauno technologijos universiteto (KTU) Statybos ir architektūros fakulteto (SAF) dėstytojas, architektūrologas Vaidas Petrulis. Su aktyviu Kauno modernizmo stiliaus puoselėtoju pasikalbėjome apie modernizmo architektūrai tenkančius iššūkius, architektūros tyrimų svarbą siekiant suvokti laikmečio gyvenimą, šios profesijos vingrybes ir tai, apie ką kalbės mokslininkai bei istorikai po šimto metų. – Ar… Skaityti daugiau
Po metų dvejų kauniečius džiugins ne tik naujai išklota Laisvės alėja, atnaujinti Kauno centro ir senamiesčio pastatai. 2020-2021 m. visuomenei duris atversiančiame Kauno technologijos universiteto (KTU) Cheminės technologijos fakulteto A korpuso pastate, esančiame Žaliakalnyje, taip pat pradėti remonto darbai. Kauno tarpukario progresą menantį pastatą Radvilėnų plente architektūros žinovai neoficialiai pakrikštiję „Kauno modernizmo perlu“, kuris yra pripažintas ne tik Lietuvos, tačiau ir Europos mastu. KTU Infrastruktūros… Skaityti daugiau
Varšuvos Architektūros paviljone „Zodiak“, Krokuvos Tarptautiniame kultūros centre ir Vroclavo Architektūros muziejuje pristatytas lenkų kalba išleistas Kauno architektūros gidas „Kowno. XX-XXI wiek. Przewodnik architektoniczny“. Kauno architektūros gidą paruošė Almantas Bružas, Marija Drėmaitė, Giedrė Jankevičiūtė, Rūta Leitanaitė, Nijolė Lukšionytė, Jolita Kančienė, Vaidas Petrulis ir buvusi Lietuvos kultūros atašė Italijoje dr. Julija Reklaitė. Leidinį į lenkų kalbą vertė Kamilis Pecela, redagavo architektūros istorikas Grzegorzas Piątekas, išleido leidykla… Skaityti daugiau
Šiandien vis daugiau kalbama apie moderniąją tarpukario Kauno architektūrą ir apskritai apie to meto miesto kultūrą. Kilnojamoji paroda „Optimizmo architektūra – Kauno fenomenas, 1918–1940 m.“ taip pat pasakoja apie šį išskirtinį miesto gyvenimo laikotarpį. Mintimis apie tarpukario Kauno nuotaikas dalijasi vienas iš parodos architektų Matas Šiupšinskas. Kuratorių suformuluota tema diktavo siekį parodyti proveržį, suteikti ekspozicijai ryškumo ir pozityvumo.Matas ŠIUPŠINSKAS Apie ką yra ši paroda? Matas… Skaityti daugiau
2014 metais Ryga tapo Europos kultūros sostine. Vienas iš svarbių sostinės programos elementų – jugendo stiliaus architektūros kaip kultūrinio patirčių turizmo populiarinimas. Rygai puikiai pavyko įgyvendinti šią idėją. Miestas ne tik tapo viena sėkmingiausių Europos kultūros sostinių, bet šiandien, dėka įdėtų pastangų, sulaukia turistų skaičiaus augimo po daugiau kaip 5 procentus kasmet. Kai kas tai vadina „jugendo efektu“ – turistai iš visos Europos plūsta pasižiūrėti… Skaityti daugiau
2018 m. pabaigoje Kauno technologijos universiteto (KTU) bendruomenę pasiekė džiugi žinia – patvirtintas KTU investicijų projektas ir skirtas Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų finansavimas atnaujinti bei pritaikyti visuomenės reikmėms vieną ryškiausių Lietuvos XX a. pirmosios pusės modernizmo pavyzdžių, KTU Cheminės technologijos fakulteto A korpusą. Lietuvos valstybės Kultūros vertybių registre įregistruota apie 16400 nekilnojamojo kultūros paveldo objektų. Vienas tokių pastatų – KTU Cheminės technologijos fakulteto A… Skaityti daugiau
Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje (V. Putvinskio g. 55, Kaunas) gruodžio 13 d., ketvirtadienį, 18 val. įvyks knygos „Optimizmo architektūra: Kauno fenomenas 1918–1940“ pristatymas ir susitikimas su autoriais. Lietuvos valstybingumo atkūrimo šimtmečio proga meno ir architektūros istorikų Marijos Drėmaitės, Giedrės Jankevičiūtės ir Vaido Petrulio sumanytos parodos katalogas išaugo į analogų neturinčią knygą „Optimizmo architektūra: Kauno fenomenas 1918–1940“, kurios lietuviškas tiražas buvo žaibiškai išpirktas, o… Skaityti daugiau
Architektūros istorijos profesorius Birkbecko menų mokykloje, Londone, ir ten pat įsikūrusio Architektūros ir visuomenės centro (angl. Architecture Space and Society Centre) vadovas Markas Crinsonas įsitikinęs, kad kalbėti apie architektūrinį modernizmo paveldą būtina ir kad jis yra kur kas daugiau nei tik praeitis. Su vienu iš pirmosios Europos kultūros sostinės modernizmo architektūrai dedikuotos tarptautinės konferencijos Kaune (į ją „Kaunas 2022“ programa „Modernizmas ateičiai“ kviečia rugsėjo 12-13… Skaityti daugiau
2018-ieji Europos Sąjungoje paskelbti Europos kultūros paveldo metais, įprasminant Europos kultūros paveldą kaip atminties, tapatybės, dialogo, sanglaudos ir kūrybiškumo šaltinį. Ši iniciatyva sutampa su Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiu, tad Lietuvoje ypatingas dėmesys bus skiriamas modernizacijos ženklams, ypač modernizmo architektūrai – tuometinės Europos veržlumo ir optimizmo liudininkei. Kaunas yra svarbiausias Lietuvos miestas susijęs su architektūriniu modernizmo palikimu. 1918–1940 metais vykusių procesų materialūs ženklai yra itin svarbi… Skaityti daugiau