Tag Archives | Kauno modernizmo architektūra

Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje (V. Putvinskio g. 55, Kaunas) gruodžio 13 d., ketvirtadienį, 18 val. įvyks knygos „Optimizmo architektūra: Kauno fenomenas 1918–1940“ pristatymas ir susitikimas su autoriais. Lietuvos valstybingumo atkūrimo šimtmečio proga meno ir architektūros istorikų Marijos Drėmaitės, Giedrės Jankevičiūtės ir Vaido Petrulio sumanytos parodos katalogas išaugo į analogų neturinčią knygą „Optimizmo architektūra: Kauno fenomenas 1918–1940“, kurios lietuviškas tiražas buvo žaibiškai išpirktas, o… Skaityti daugiau
Architektūros istorijos profesorius Birkbecko menų mokykloje, Londone, ir ten pat įsikūrusio Architektūros ir visuomenės centro (angl. Architecture Space and Society Centre) vadovas Markas Crinsonas įsitikinęs, kad kalbėti apie architektūrinį modernizmo paveldą būtina ir kad jis yra kur kas daugiau nei tik praeitis. Su vienu iš pirmosios Europos kultūros sostinės modernizmo architektūrai dedikuotos tarptautinės konferencijos Kaune (į ją „Kaunas 2022“ programa „Modernizmas ateičiai“ kviečia rugsėjo 12-13… Skaityti daugiau
2018-ieji Europos Sąjungoje paskelbti Europos kultūros paveldo metais, įprasminant Europos kultūros paveldą kaip atminties, tapatybės, dialogo, sanglaudos ir kūrybiškumo šaltinį. Ši iniciatyva sutampa su Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiu, tad Lietuvoje ypatingas dėmesys bus skiriamas modernizacijos ženklams, ypač modernizmo architektūrai – tuometinės Europos veržlumo ir optimizmo liudininkei. Kaunas yra svarbiausias Lietuvos miestas susijęs su architektūriniu modernizmo palikimu. 1918–1940 metais vykusių procesų materialūs ženklai yra itin svarbi… Skaityti daugiau
www.laris.lt
Legendinis kino teatras „Romuva“ rekonstrukcijos lankytojus pasitiks gerokai pasikeitęs. Tarpukario autentika čia derės su naujomis funkcijomis. Be įprastų filmų seansų kino salėje planuojama rengti ir modernaus šokio bei kitų scenos menų pasirodymus. Šiuo metu intensyviai vykstantis „Romuvos“ pastato remontas turėtų būti baigtas dar šiemet, o kitų metų pradžioje planuojama atverti duris žiūrovams. „Tikslią atidarymo datą paskelbsime, kai darbai artės pabaigos link. „Romuva“ remontui uždaryta dar… Skaityti daugiau
Liepos 6-ąją, penktadienį nuo 10 val. iki 16 val. Kaune, Laisvės alėjos pabaigoje (ties 103 namu), vyksiančio festivalio „L6“ organizatoriai jau suplanavo 28 nemokamas ekskursijas, skirtas kauniečiams ir miesto svečiams. Organizatoriai patvirtino – iš anksto į jas registruotis nereikės – liepos 6-osios rytą rengiamas festivalis „L6“ vyks „gyvosios eilės“ principu. Jei visgi pritrūktų vietų, organizatoriai turi galimybę atvykusiems į „L6“ paviljoną (ties Laisvės alėjos, Vilniaus… Skaityti daugiau
Valstybinė kultūros paveldo komisija, susipažinusi su Kauno regioninės architektūros (RAT) komisijos išvada dėl Vienybės aikštės rekonstravimo projekto, prašo projekto vystytojų atsižvelgti į ekspertų rekomendacijas. Komisijos rašte Architektų rūmams teigiama, jog neatsakingai parengti Vienybės aikštės sprendiniai gali pakenkti Kauno modernizmo architektūros įtraukimui į Pasaulio paveldo sąrašą, todėl prašoma parengti sprendinius, kurie atitiktų vietos charakterį, būtų aukštos kokybės ir suderinti su visuomene. Balandžio mėnesį aikštės projektinius pasiūlymus… Skaityti daugiau
Birželio 19 dieną, antradienį, 17 val. Kauno menininkų namuose vyks vieša diskusija „Kaunas 1919–1939 m.: sostinė, įkvėpta modernizmo judėjimo“, kurios metu visuomenei bus pristatyti nominacinės bylos pildymo pirmojo etapo rezultatai. 2017 metais UNESCO Pasaulio paveldo centras priėmė valstybiniu lygmeniu teiktą paraišką „Kaunas 1919–1939 m.: sostinė, įkvėpta modernizmo judėjimo“. Šiuo žingsniu patvirtinta, kad Kauno modernizmo architektūra įrašyta į UNESCO Pasaulio kultūros ir gamtos paveldo apsaugos konvencijos… Skaityti daugiau
2018-ieji Europos Sąjungoje paskelbti Europos kultūros paveldo metais, įprasminant šį palikimą kaip atminties, tapatybės, dialogo, sanglaudos ir kūrybiškumo šaltinį. Ši iniciatyva sutampa su Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiu, tad Lietuvoje ypatingas dėmesys bus skiriamas modernizacijos ženklams, ypač modernizmo architektūrai – tuometinės Europos veržlumo ir optimizmo liudininkei. Kauno modernizmo architektūra Kaunas yra svarbiausias Lietuvos miestas, susijęs su architektūriniu modernizmo palikimu. 1918–1940 m. vykusių procesų materialūs ženklai yra… Skaityti daugiau
Marijos Drėmaitės sudarytos knygos „Optimizmo architektūra: Kauno fenomenas 1918–1940“ recenzija (tekstų autoriai – Giedrė Jankevičiūtė, Marija Drėmaitė, Vaidas Petrulis, Vilma Akmenytė-Ruzgienė, Norbertas Černiauskas, Paulius Tautvydas Laurinaitis, Arvydas Pakštalis, Viltė Migonytė-Petrulienė).  Moderniosios Lietuvos projektavimas pirmiausia įvyko tekstuose. Poetinės eilės, tokios kaip 1906-ųjų Maironio „Jaunoji Lietuva“, konstravo terpę jausmui, vedusiam į nepriklausomybę. Melodingi rimai braižė geografines jausmo trajektorijas ir vienijo tautiniam sąmoningumui: „Jau slaviai sukilo. Nuo Juodmario… Skaityti daugiau
Istorinio architektūros palikimo įprasminimas aktualioje kasdienybėje yra betarpiškai susijęs su reikšmės suteikimu. Pasirinkimas vertinti ir puoselėti autentiškumą arba pasyviai stebėti pokyčius yra kultūrinio pobūdžio praktika. Akivaizdu, kad Kaunas šio laikotarpio architektūrinį palikimą sąmoningai prisiima kaip vieną iš kertinių miesto identiteto elementų. Tačiau kokie šio sprendimo argumentai? Kaip jie kinta? Paskaitoje išgirsime vieną iš vertės interpretacijų, kuri bus pristatyta kaip septynios tezės apie Kauno modernizmo architektūros… Skaityti daugiau
Kauniečiai verslininkai, susižavėję tarpukario architektūra, įsigijo butą viename puošniausių to laikotarpio Kauno gyvenamųjų namų. Gedimino g. 48 esantį namą gydytojo Prano Gudavičiaus užsakymu suprojektavo vienas žymiausių tarpukario architektų Edmundas Alfonsas Frykas. Naujieji šeimininkai šiame name esantį butą žada prikelti naujam gyvenimui ir jo duris atverti visiems architektūros mylėtojams. Apie paveldą ir jo išsaugojimą, apie čia gyvenusius žmones ir įdomiausius radinius kalbamės su minėtą butą įsigijusiais… Skaityti daugiau
Škotų architektė Karen Forbes, „Creative Scotland“ narė dėstanti menus Edinburgo universitete ir dirbanti kartu su projektavimo studija „Luma 3D Interactive“, neseniai viešėjo ir Lietuvoje. Su K. Forbes šnekėjomės apie jos kelią nuo menininkės iki architektės, visapusiško balanso architektūroje paieškas ir apie greitai valstybės atkūrimo šimtmetį švęsiantį Kauną. Savo architektūrinėje praktikoje domitės meno ir architektūros, gamtos ir technologijų santykiu. Kaip manote, kaip galima pasiekti reikiamą balansą… Skaityti daugiau