Istorinio architektūros palikimo įprasminimas aktualioje kasdienybėje yra betarpiškai susijęs su reikšmės suteikimu. Pasirinkimas vertinti ir puoselėti autentiškumą arba pasyviai stebėti pokyčius yra kultūrinio pobūdžio praktika. Akivaizdu, kad Kaunas šio laikotarpio architektūrinį palikimą sąmoningai prisiima kaip vieną iš kertinių miesto identiteto elementų. Tačiau kokie šio sprendimo argumentai? Kaip jie kinta? Paskaitoje išgirsime vieną iš vertės interpretacijų, kuri bus pristatyta kaip septynios tezės apie Kauno modernizmo architektūros išskirtinumą.

Šiandien kovo 1-ąją 18 val. Nacionalinėje dailės galerijoje vyks dr. Vaido Petrulio paskaita „Kauno modernizmas kaip kultūrinis projektas. Tarpukariu, sovietmečiu, dabar.“

Ši paskaita yra parodos „Optimizmo architektūra: Kauno fenomenas, 1918–1940“ dalis.
Parodos strateginis partneris – Užsienio reikalų ministerija.
Partneris – LDM Nacionalinė dailės galerija.

Kuratoriai: Marija Drėmaitė, Giedrė Jankevičiūtė, Vaidas Petrulis.
Architektūros ir dizaino kūrėjai: Ieva Cicėnaitė, Matas Šiupšinskas, Linas Gliaudelis.

Projektą organizuoja Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija, finansuoja Lietuvos Respublikos Kultūros ministerija.

Renginys nemokamas, be registracijos.

Paskaita vyks lietuvių kalba.

NDG inf.