Tag Archives | Paveldo išsaugojimas

Paveldosaugininko profesija palyginti jauna, Lietuvoje ji skaičiuoja mažiau nei šimtmetį. Visgi to pakako susiformuoti nuomonei, kad paveldosaugininko misija yra kontroliuoti ir drausti. Kokia visgi tikroji šiandienos paveldo sargo funkcija? Paveldosaugininkas laiko kontekste Anot VĮ „Lietuvos paminklai“ vyresniosios architektės, Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto doktorantės, dėstytojos Viltės Janušauskaitės, paveldosaugininko profesija, kaip ir dauguma kitų, yra neatsiejama nuo visuomenės ir aplinkos, kurioje gyvename: jos normų, vertybių, ekonominių galimybių… Skaityti daugiau
XX a. 9 deš. iškilęs Kauno IX forto monumentas, skirtas genocido aukoms atminti, ne kartą yra patraukęs užsienio žinovų akį. Šįkart užsienio mokslininkų-tyrėjų žvilgsnis vėl nukrypo į prieš kelis dešimtmečius iš gelžbetonio kurtą garsų kūrinį. Monumento medžiagos būklei konstatuoti skirtas tyrimas atkreipė dėmesį ir į XX a. statinių reikšmingumą. Objektas – gelžbetonio kūriniai Šįmet sausį pradėto, Europos Sąjungos lėšomis finansuojamo projekto „Innovaconcrete“ tikslas – atlikti… Skaityti daugiau
Grupė mokslininkų iš Ispanijos drauge su Kauno technologijos universiteto (KTU) Statybos ir architektūros fakulteto (SAF) dėstytoju Vaidu Petruliu tiria Alfonso Vincento Ambraziūno kūrinio, Kauno IX forto skulptūrinio monumento būklę. „InnovaConcrete“ projekte dalyvaujantys mokslininkai ieško sprendimo, kaip pailginti tokių išskirtinių, gelžbetoninių paveldo statinių amžių bei apsaugoti nuo gamtos negandų. 1984 m. masinių žudynių vietoje iškilo 32 metrų aukščio trijų skulptūrinių grupių paminklas-monumentas nacizmo aukoms atminti. Šis… Skaityti daugiau
Apsisprendus atnaujinti istorinį, dar tarpukariu ar net anksčiau statytą pastatą ir jį pritaikyti šių dienų poreikiams, viena vertus, tenka susitaikyti su tuo, jog neretai nauja statyba kur kas pigesnė nei seno rekonstrukcija. Antra vertus, atnaujinant istorinius pastatus kyla nemažai iššūkių. Pasak Kauno technologijos universiteto Statybos ir architektūros fakulteto (KTU SAF) mokslininkų, didžiausius galvos skausmus kelia nesuvaldyti oro srautai, kurie gali ne tik sugadinti istorines vertybes,… Skaityti daugiau
Tik keli pokariu sukurti architektūros kompleksai ir objektai šiandien yra pripažinti kultūros paveldu. Neįvertinti ir netekę teisinės apsaugos, daugelis šio laikotarpio pastatų yra neatpažįstamai rekonstruojami ar net nugriaunami. Taip sunaikinama dalis mūsų kultūros istorijos. XX a. II pusės pastatų griovimas rodo, kad plačioji visuomenė nežino pokario architektūros vertės, o valdžios institucijos savo sprendimams paremti neturi profesionialių ir aiškių šios temos tyrimų. Visos dienos konferencija sieks… Skaityti daugiau
Balandžio 18-ąją Lietuva kartu su pasauliu mini Tarptautinę paminklų ir paminklinių vietovių apsaugos dieną, kuri ICOMOS iniciatyva švenčiama nuo 1982 m. Šių metų tema – Heritage for Generations. Anot ICOMOS, dalijimasis istorijomis ir žiniomis iš kartos į kartą yra esminis kultūros raidos etapas, apibūdinantis žmonijos patirtį nuo neatmenamų laikų. Nors kiekvienos tautos ar epochos istorija yra unikali ir nepakartojama, visuomenės tapatumo išlaikymas tampa išties svarbus… Skaityti daugiau
Nebaigta tvarkyti Kultūros vertybių registro informacija kelia sunkumų kultūros paveldo valdytojams, planuotojams, tyrėjams ir naudotojams, teigia Valstybinė kultūros paveldo komisija. Aiškūs ir išsamūs paveldo apskaitos duomenys yra esminis faktorius, lemiantis sėkmingą paveldo išsaugojimą ir naudojimą, todėl Valstybinė kultūros paveldo komisija Vyriausybei siūlo skirti papildomą tikslinį finansavimą Kultūros vertybių registro duomenų bazės paieškos sistemos tobulinimui. Pagal teisinį reglamentavimą dauguma kultūros vertybių, kurios pagal daiktinę prigimtį yra… Skaityti daugiau
Kurioms kultūros paveldo vertybėms Europoje gresia didžiausias pavojus sunykti? Paveldo apsaugos politiką siekianti formuoti ir įgyvendinti organizacija „Europa Nostra“ vakar paskelbė 7 šiuo metu greičiausiai nykstančius kultūros paveldo objektus, kompleksus ir vietoves. Kai kurios iš šių vertybių pavojuje atsidūrė dėl neatsargumo, netinkamos plėtros bei dėl išteklių ar reikiamų žinių trūkumo. Pirmosios sąraše postbizantinio stiliaus architektūros šedevrai – gyvenvietėse Voskopoja ir Vithkuqi esančios XVII–XVIII a. bažnyčios… Skaityti daugiau
Netrukus Neringoje bus pradėti evangelikų liuteronų bažnyčios Nidoje tvarkybos darbai. Neogotikinio stiliaus bažnyčia statyta 1887–1888 metais, kuomet sunykus senajam pastatui, naujų statybų ėmėsi liuteronų kunigas Gustav Echtenrach. Nidos evangelikų liuteronų bažnyčia pašventinta 1888 m. spalio 10-ąją, tad rudenį jai sukaks 130 metų. Per šį laikotarpį pastatas ne visuomet veikė kaip maldos namai. Kai kurie neringiškiai dar mena čia buvus Kuršių nerijos istorijos muziejų, bažnyčios patalpose… Skaityti daugiau
Gyvenimas etnografiniame kaime įpareigoja: vietiniai tampa ambasadoriais to, kokius – prastus ar prižiūrimo paveldo – pavyzdžius matys lankytojai ar tiesiog besidomintieji kultūros paveldu. Kaip įrodė Zervynų ir Musteikos etnografinių kaimų bendruomenės, tvarkytis visos progos geros – kad ir gelbėjant iš paveldo žemėlapio nykstančias medines sodybas. Dzūkijos nacionaliniame parke esančiuose Zervynų ir Musteikos etnografiniuose kaimuose buvo sutvarkyti 26 savininkų gyvenamųjų ir ūkinių pastatų stogai, langai, durys,… Skaityti daugiau
Kultūros paveldo apsauga neatsiejama nuo darnios visuomenės vystymosi, nes be žmonių nėra visuomenės, o be atminties darni plėtra nėra įmanoma. 2012 m. patvirtintos Nacionalinės kultūros paveldo apsaugos politikos gairės ypatingą dėmesį skyrė visuomenės dalyvavimui kultūros paveldo apsaugos procesuose, komunikacijai, viešumui, bet iki šiol dokumentas nėra įgyvendintas. Siekiant pažangios paveldosaugos sistemos, komunikacija turėtų būti būtina sąlyga, jeigu norime sprendimų, kurie užtikrintų visuomenės gerovę, būtų paremti tvarumo… Skaityti daugiau
Valstybinė kultūros paveldo komisija iki spalio 1 dienos kviečia teikti nominantus 2018-ųjų „Europa Nostra“ apdovanojimams. Iškiliausi kultūros paveldo apsaugos pasiekimai bus vertinami paveldo išsaugojimo, tyrimų, privačių asmenų ar organizacijų indėlio ir edukacijos, mokymų bei informacijos sklaidos kategorijose. Ypatingas dėmesys bus skiriamas projektams, kurie simbolizuoja kultūrų dialogą, indėlį į Europos identiteto plėtotę ir socialinę sanglaudą bei praturtina vertybes, atsiradusias iš europinės kultūros. Šie aspektai yra vieni… Skaityti daugiau