Blog

Atgijęs dėmesys Kauno IX fortui

Kauno IX forto monumentas
Kauno IX forto skulptūrinis monumentas, žymintis masinių žudynių vietą, dedikuotas nacizmo aukoms atminti. Tai reikšmingas skulptoriaus Alfonso Vincento Ambraziūno kūrinys, baigtas kurti 1984-aisiais. Vaido Petrulio nuotr.

XX a. 9 deš. iškilęs Kauno IX forto monumentas, skirtas genocido aukoms atminti, ne kartą yra patraukęs užsienio žinovų akį. Šįkart užsienio mokslininkų-tyrėjų žvilgsnis vėl nukrypo į prieš kelis dešimtmečius iš gelžbetonio kurtą garsų kūrinį. Monumento medžiagos būklei konstatuoti skirtas tyrimas atkreipė dėmesį ir į XX a. statinių reikšmingumą.

Objektas – gelžbetonio kūriniai

Šįmet sausį pradėto, Europos Sąjungos lėšomis finansuojamo projekto „Innovaconcrete“ tikslas – atlikti gelžbetoninių paveldo objektų tyrimus ir išsiaiškinti, kaip šie objektai yra paveikti laiko tėkmės. Projekte dalyvauja 29 partneriai iš 11 šalių, o tyrimus skirtingose klimato zonose esančiose Europos šalyse atlieka tarptautinė mokslininkų grupė. Pagrindinis trejų metų trukmės projekto koordinatorius – Kadiso universitetas Ispanijoje. Pateikę rezultatus, mokslininkai pasiūlo ir galimus problemos sprendimus, padedančius užkirsti kelią būsimam statinio irimui.

Tyrimams atlikti iki šiol buvo atrinkti septyni objektai iš skirtingų Europos šalių, šešiems jų jau atliktos detalios studijos. Vieni objektai atrinkti, atsižvelgiant į lankytojų skaičių per metus, pavyzdžiui, taip buvo išsirinkti lankytojų dėmesio nestokojantys „Centennial Hall“ pastatas Lenkijoje, „Pallazetto dello Sport“ arena Italijoje ir garsaus ispanų skulptoriaus Eduardo Chillidos skulptūros.

Kita statinių kategorija žmonių nėra vertinama kaip reikšmingas valstybinis paveldas, tačiau liudija svarbius pokario modernistinio judėjimo pasiekimus. Tai ir karo memorialinės tvirtovės, laikomos europiečių kolektyvinės tapatybės simboliu. Būtent šis kriterijus nulėmė Kauno IX forto, laikomo vienu pirmųjų XX a. gelžbetonio monumentų, pasirinkimą.

Kauno IX forto skulptūrinis monumentas, žymintis masinių žudynių vietą, dedikuotas nacizmo aukoms atminti. Tai reikšmingas skulptoriaus Alfonso Vincento Ambraziūno kūrinys, baigtas kurti 1984-aisiais. Laimėjęs konkursą, iš trijų tūrių suformuotą 32 m aukščio monumentą autorius kūrė 13 metų.

Vaidas Petrulis. Asmeninio archyvo nuotr.

Vaidas Petrulis. Asmeninio archyvo nuotr.

Reabilituotas brutalizmo stilius

Kartu su tyrėjais bendradarbiavęs ir tyrimų procesą stebėjęs KTU Architektūros istorijos ir paveldo tyrimų centro vadovas dr. Vaidas Petrulis pasakoja, kad į Kauną atvykusi ispanų mokslininkų grupė monumentą tyrė tris dienas. KTU specialistai tyrėjus konsultavo istoriniais klausimais, informavo apie pokario laikotarpio statybos procesą ir kitas, tyrimo eigai aktualias sąsajas. Paėmę mėginį mokslininkai detalius rezultatus atskleis maždaug po trijų mėnesių.

Dr. V. Petrulis pabrėžia reikšmingą faktą, kad projektas atkreipė dėmesį į patį gelžbetonį: nors daugelis jį laiko viena atspariausių, ilgaamžiškiausių medžiagų, vis dėlto jis yra paveikus laikui, oro sąlygoms. Ne mažiau svarbus esąs ir kitas tyrimo aspektas – projektą nuspręsta paskirti būtent gelžbetoninių objektų tyrimams dėl egzistuojančios gajos nuostatos, kad paveldo objektais dažniausiai laikomi tradiciškai puošnūs dirbiniai. O štai brutalizmo stiliaus gelžbetonio struktūros žmonėms paprastai yra estetiškai nepatrauklios, jų vietos nėra itin lankomos. „Kartais net sakoma, kad brutalizmas yra nekenčiamiausias architektūrinis stilius, todėl toks sumanymas buvo jį savotiškai reabilituoti, parodyti, kad ir XX a. buvo sukurta įspūdingų objektų iš gelžbetonio“, – tvirtino architektūros istorikas. Projekto rengėjai akcentuoja ir tai, kad gelžbetonio monumentų tyrimai padės stiprinti XX a. Europos paveldo sąmoningumą.

Dr. V. Petrulis teigia, kad projektas esąs įdomus ir savo tarpdiscipliniškumu, sujungęs inžinierių ir technologų, paveldosaugininkų bei architektūros istorikų patirtis. Būtent pastarieji projekto vystymui padeda atrinkti vertingiausius gelžbetonio paveldo objektus Europoje. Šiuo metu norima iš viso atrinkti 100 objektų. Pašnekovas pabrėžia ir simbolinę atrankos reikšmę – nors akivaizdu, kad Kauno IX fortas yra vienas įspūdingiausių Europoje, vis tik džiugina, kad Lietuva su savo gelžbetonio paminklu papuolė tarp kelių pirmųjų įdomiausių Europos objektų.

Straipsnis paskelbtas žurnale „SA.lt“ (Statyba. Architektūra) | 2018 rugpjūtis.

Parašykite komentarą

Atsiliepimų nėra.