Vaidas Petrulis
Žaliojo tilto skulptūros Vilniuje, pašto pastatai Kaune, Klaipėdoje ir sostinėje, buvusių kino teatrų dalybos Lietuvos didmiesčiuose – tai tik keli atvejai, įskėlę aršius ginčus dėl šių objektų likimo. Atskiros piliečių grupės, valdžia, verslas ar netgi politikai siūlo atsakymus, kaip vertintinas šis palikimas ir ką toliau su tokiais objektais daryti. Ar gali būti, kad vieną dieną dėl paveldosaugos Lietuvoje pagaliau nebesipyksime ir visi turėsime vienodą nuomonę?… Skaityti daugiau
Architektūros [pokalbių] fondas kviečia į paskutinę 25-tojo paskaitų ciklo „GRAŽU/NEGRAŽU“, skirto architektūros kritikai, paskaitą. Šį trečiadienį, spalio 30 d., paskaitą „Lietuvos architektūros kritika: istorinis pjūvis“ MO muziejuje skaitys architektūros istorikas, Lietuvos XX a. architektūros istorijos tyrėjas Vaidas Petrulis. Architektūros kritiką galima suvokti plačiai. Tai viešosios nuomonės formavimo galimybių aibė. Aktyvizmo iniciatyvos, meninės interpretacijos ar, galų gale, spontaniškai besirutuliojantis diskursas socialinėse medijose, – visi šie procesai… Skaityti daugiau
„50 metų – tiek reikia, kad atsirastų istorinė perspektyva ir galėtume pastatus nagrinėti istorišku požiūriu“, – įsitikinęs Kauno technologijos universiteto (KTU) Statybos ir architektūros fakulteto (SAF) dėstytojas, architektūrologas Vaidas Petrulis. Su aktyviu Kauno modernizmo stiliaus puoselėtoju pasikalbėjome apie modernizmo architektūrai tenkančius iššūkius, architektūros tyrimų svarbą siekiant suvokti laikmečio gyvenimą, šios profesijos vingrybes ir tai, apie ką kalbės mokslininkai bei istorikai po šimto metų. – Ar… Skaityti daugiau
Vasario 16-oji pažymėta ne tik Lietuvos Nepriklausomybės atgavimu, tačiau ir kita reikšminga sukaktimi. Lygiai prieš 100 metų lietuvišką tapatybę įgavo Kauno simbolis – Laisvės alėja. Kaip ši gatvė keitėsi metams bėgant? Kokius svarbius įvykius liudijo? Ir kokie pokyčiai nustebintų iš 1919 metų nužengusius miestiečius, jei laiko mašina juos atskraidintų į šiandieną? Apie tai sutikę pasikalbėti Kauno technologijos universiteto (KTU) istorikai sako, kad gatvės istorija –… Skaityti daugiau
Šalies istorinėse vietose vis dažniau dygsta nauji daugiabučiai. Be abejonių, juose įrengtų butų kvadratinis metras kainuoja nepalyginti daugiau nei labiau nutolusiuose rajonuose. Specialistai įspėja – šie daugiabučiai, priešingai nei investuotojams, neturi jokios naudos visuomenei, juolab jei naujoji architektūra prastai vertinama. Tad kaip suderinti verslininkų ir miestiečių interesus? Statybos nesyk sutiktos su abejone Lukas Rekevičius. Architektų biuro „Aketuri architektai“ vadovo, architekto Luko Rekevičiaus manymu, nauja architektūra… Skaityti daugiau
XX a. 9 deš. iškilęs Kauno IX forto monumentas, skirtas genocido aukoms atminti, ne kartą yra patraukęs užsienio žinovų akį. Šįkart užsienio mokslininkų-tyrėjų žvilgsnis vėl nukrypo į prieš kelis dešimtmečius iš gelžbetonio kurtą garsų kūrinį. Monumento medžiagos būklei konstatuoti skirtas tyrimas atkreipė dėmesį ir į XX a. statinių reikšmingumą. Objektas – gelžbetonio kūriniai Šįmet sausį pradėto, Europos Sąjungos lėšomis finansuojamo projekto „Innovaconcrete“ tikslas – atlikti… Skaityti daugiau
Kauno tarpukario architektūra, šiandien vėl atkreipusi į save visuomenės dėmesį, tapo dažna diskusijų tema. O kalbėti išties yra apie ką – Kaunas pradeda ruoštis gauti pasaulinį paveldo pripažinimą. Į UNESCO pasaulio paveldo vardą pretenduoja beveik visa Naujamiesčio teritorija su tarpukario laikotarpio statiniais. Kaunas turi galimybę iš naujo permąstyti beveik prieš šimtmetį išnaudotą istorinį šansą ir numatyti istorijos saugojimo tęsinius. Žanro negrynumas tapo šansu Gintaras Balčytis.… Skaityti daugiau
„Naujos erdvės neabejotinai turi savo privalumų, bet miesto unikalumas, kuris gali būti panaudotas konkurencinėje kovoje stengiantis parodyti, kuo mes įdomesni, stipresni, slypi būtent pavelde. Sterilias XXI amžiaus erdves galima sukurti visur. O kiekvienas originalus, net ir nedideliame Lietuvos miestelyje esantis traukos taškas gali tapti priežastimi pakviesti apsilankyti“, – sako architektūros ir kultūros paveldo specialistas Vaidas Petrulis, dirbantis projekto „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ komandoje.… Skaityti daugiau
Kaip šmaikštus paradoksas suformuluota 2015 metų Europos paveldo dienų tema – „paveldėkime savo ateitį“ – neabejotinai atkreips plačiosios visuomenės dėmesį. Visgi šiame žodžių žaisme galima įžvelgti ir kur kas gilesnę problematiką. Kyla klausimas, kokia gi pačios paveldosaugos ateitis? Ar sąvoka, kurioje telpa žodis „saugoti“, nėra pernelyg susijusi su perspėjimais apie grėsmes bei pavojus, nuo kurių reikia gintis? Ieškant atsakymo, pravartu pradėti nuo pamatinio paveldo prasmės… Skaityti daugiau
Įtakingas pasaulio kelionių žurnalas „Lonely Planet“ Lietuvą paskelbė viena iš trijų 2015 metais būtinų aplankyti šalių. Vienu įdomiausių objektų užsienio ir vietiniams turistams galėtų tapti neseniai Europos paveldo ženklu įvertinta Kauno tarpukario modernizmo architektūra. Kauno technologijos universiteto (KTU) Architektūros ir urbanistikos tyrimų centro (AUTC) vadovas dr. Vaidas Petrulis Europos Komisijos Kaunui suteiktą Europos paveldo ženklą (EPŽ) vertina visų pirma kaip žingsnį populiarinant miestą tarptautiniame lygmenyje.… Skaityti daugiau
