Vadinamoji dešimtmečio liūtis tapo pretekstu, nelaukiant galutinės datos – liepos 24-osios, skelbti ekstremalią situaciją dėl slenkančių Gedimino kalno šlaitų. Su tokiu prašymu Kultūros ministerija kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę.
Paskelbti ekstremalią situaciją dėl Gedimino kalno Kultūros ministeriją įpareigojo Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Ekstremalios situacijos paskelbimas leis Gedimino kalno tvarkybai naudoti lėšas iš Valstybės rezervo.
Kultūros ministerija primena, jog Gedimino kalno šiaurės vakarų šlaite avarinė situacija buvo stabilizuota vasarį, o per pastaruosius tris mėnesius buvo parengtas projektas, atrinkti rangovai ir šį mėnesį pradėti tvarkybos darbai.
Pietrytinio šlaito ir kalno aikštelės laikinųjų priemonių projektą tikimasi parengti iki rugsėjo mėnesio. Skaičiuojama, jog šiaurės vakarų šlaito sutvarkymui reikia 2,9 mln. eurų, o pietrytinio šlaito ir aikštelės tvarkymui prireiks ne mažiau kaip 5 mln. eurų.
Primename, kad prieš prasidedant Gedimino kalno šiaurės vakarų šlaito tvarkybos darbams, esamą situaciją ir galimus sprendimus aptarė Lietuvos geologijos tarnybos ir Lenkijos specialistų – geologų, hidrogeologų, geotechnikų, geofizikų – delegacija.
Anot Lietuvos specialistų, pagrindinė Gedimino kalno problema – vanduo, kuris patenka ant kalno paviršiaus, susigeria į gruntą ir, pasiekęs nelaidų grunto sluoksnį, išteka šaltiniais kalno šlaituose. Kita bėda – supiltinis gruntas, kurį reikės pašalinti tvarkant Gedimino kalno šiaurės vakarų šlaitą.
Po susitikimo lenkų specialistai įvardijo tas pačias problemas, kaip ir kovo mėnesį susirinkę Lietuvos specialistai. Dviejų šalių specialistai atkreipė dėmesį, kad, nors šiaurės vakarų šlaitas yra labiausiai pažeistas ir jo sutvarkymui teikiamas didžiausias prioritetas, tačiau būtinas kompleksinis visų Gedimino kalno nestabilių vietų, kurias fiksuoja įrengta poslinkių ir posvyrių daviklių sistema, tvarkymas.
Sostinės meras Remigijus Šimašius nesyk kalbėjo apie kai kurių atsakingų instancijų neveiksnumą gelbėjant Gedimino kalną. Vilniaus vadovas kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, prašydamas ginti viešąjį interesą ir nustatyti priežastis bei asmenis, kaltus dėl tragiškos dabartinės Gedimino kalno būklės. Miesto vadovas įsitikinęs, kad būtina reikalauti atsakomybės iš asmenų, kurie sudarė sąlygas susiklostyti esamai situacijai.
Taip pat kyla įtarimų, ar dabartinei kalno būklei susidaryti įtakos neturėjo 2003 m. Gedimino kalne įrengtas funikulierius, taip pat pačioje Gedimino kalno papėdėje 2002 m.–2009 m. vykdyti stambūs statybos darbai, t. y. atstatinėti istoriniai Valdovų rūmai.
„Daugelį metų Gedimino kalnas neturėjo vieno šeimininko, taip pat nebuvo tartasi su atitinkamos srities nepriklausomais specialistais dėl šio objekto ilgalaikės priežiūros bei trūko atsakomybės. Vis dėlto, nepaisant priemonių, kurių šiuo metu imamasi situacijai suvaldyti, būtina nustatyti ir šios situacijos priežastis bei asmenis, savo veiksmais prisidėjusius prie milijoninių išlaidų siekiant išsaugoti Gedimino kalną“, – sako sostinės meras Remigijus Šimašius.
Sostinės laiške prokuratūrai prašoma ištirti visas nurodytas aplinkybes, kurios galimai galėjo turėti įtakos dabartinei kalno būklei ir nustatyti, ar įvairiais laikotarpiais šalia kalno vykdyta ūkinė veikla neprisidėjo prie Gedimino kalno šlaitų slinkimo.
Vilniaus savivaldybės, SA.lt ir Kultūros ministerijos inf.
