Europos Sąjungos (ES) statinių ir pastatų projektavimo normos – eurokodai – Lietuvoje pradėti naudoti mūsų šaliai tapus ES nare. Jais, kaip ir statybinių konstrukcijų projektavimo nacionalinėmis normomis – statybos techniniais reglamentais (STR), skaičiuodami apkrovas, konstrukcijas, iki šiol vadovaujasi šalies projektuotojai.
Prie eurodokų pritaikymo Lietuvos specifikai prisidėjo Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) mokslininkai. Jie parengė pagrindinių eurokodų nacionalinio pritaikymo dokumentus ir eurokodų praktinį vadovą „Apkrovų ir poveikių skaičiavimo pagal darniuosius Europos standartus, perimtus Lietuvos standartais.“
Bendri standartai – kokybei užtikrinti
VGTU Gelžbetoninių ir mūrinių konstrukcijų katedros bendradarbių tyrimų sritis apima gelžbetonio, mūro, kompozitų mechanikos bei konstrukcijų iš šių medžiagų tyrimus. Katedros darbuotojai savo tyrimų rezultatus plačiai taiko praktinėje veikloje ir artimai bendradarbiauja su statybos verslo įmonėmis: atliekami tyrimai pagal jų užsakymus, o rezultatai diegiami statyboje. Taigi katedroje atliktų tyrimų rezultatai buvo pritaikyti kuriant Lietuvos nacionalines projektavimo normas – statybos techninius reglamentus, ir Lietuvoje adaptuojant eurokodus.
VGTU Gelžbetoninių ir mūrinių konstrukcijų katedros vedėjas prof. dr. Juozas Valivonis paaiškino, kad darnieji Europos standartai Lietuvoje galioja kaip LST EN standartai. „Eurokodai ir STR – dvi alternatyvios sistemos, kurias galima taikyti Lietuvoje. Sudarant projektavimo sutartį iš anksto susitariama, kuriomis projektavimo normomis bus remiamasi. Objektus privalu projektuoti vadovaujantis viena normų sistema“, – komentavo VGTU mokslininkas.
Kai kurių specialistų įspėjimams, kad eurokodai yra liberalesni nei STR, todėl konstruktoriams suteikia per daug laisvės interpretacijoms, prof. dr. J. Valivonis pritaria tik iš dalies. Jo vertinimu, liberaliais galima laikyti tik atskiras eurokodų dalis.
„Netgi tame pačiame eurokode, pavyzdžiui, skirtame gelžbetonio konstrukcijoms, atskiriems konstrukcijos pjūviams arba elementams skaičiuoti yra pateikiamos tik pagrindinės skaičiavimo prielaidos, o kitiems pjūviams, pavyzdžiui, įstrižojo pjūvio laikomajai galiai ar gelžbetonio monolitinės plokštės praspaudimo galiai, skaičiuoti pateikiama išsami metodika. Vis dėlto projektuojant pagal eurokodus, projektuotojo kvalifikacija ir patirtis labai svarbi“, – patikino pašnekovas.
Eurokodai į lietuvių kalbą išversti kone prieš dešimtmetį. Didžiausias VGTU mokslininkų indėlis – ekspertuojant vertimą ir rengiant nacionalinio taikymo dokumentus. Bendruosiuose eurokoduose pateikti pagrindiniai statybinių konstrukcijų projektavimo principai. Metodai ir principai yra numatyti, tačiau vietos specialistams suteikta galimybė įteisinti savo skaičiavimo principus arba pasirinkti atskirus koeficientus.
„Eurokodų esmė – laikytis tam tikrų pagrindinių principų, tačiau neužkirsti kelio skaičiavimo metodų pasirinkimui: privalu išlaikyti ne žemesnį nei numatytas saugumo lygis, tačiau leidžiama taikyti įvairius skaičiavimo metodus“, – aiškino VGTU mokslininkas.
STR išstums eurokodai?
J. Valivonio įsitikinimu, nors ir unikalias, Lietuvos nacionalinės projektavimo normas ateityje pakeis eurokodai. Pašnekovas pripažino, kad nemaža dalis statybininkų mano, jog lietuviškieji STR yra rusiškų projektavimo normų vertimas iš rusų kalbos.
„Jei palygintume rusiškas projektavimo normas (SNirP) ir mūsų STR, pastebėtume labai daug skirtumų. Kai kurie poskyriai yra vien lietuviški, dalis – susieti su eurokodais“, – aiškino VGTU mokslininkas.
J. Valivonio teigimu, vienuose reglamentuose, tokiuose kaip bendrieji projektavimo principai, apkrovos ir poveikiai, betoninės ir gelžbetonio, mūrinės konstrukcijos, daugiau Lietuvai aktualių reikalavimų, kituose daugmaž remtasi vadinamaisiais SNirP, galiausiai kuriant STR buvo pasitelkti ir eurokodų principai. STR iki šiol trūksta geotechnikos dalies – ji kaip tik rengiama. Šiame procese dalyvauja ir VGTU Geotechnikos katedros mokslininkai.
VGTU studentai jau daugiau nei penkerius metus projektuoja remdamiesi eurokodais. Tiesa, studentai supažindinami su eurokodų ir STR skirtumais. Juolab kad VGTU mokslininkai išanalizavo gelžbetonio, mūrinių, plieninių, medinių konstrukcijų ypatybes taikant eurokodų projektavimo metodus, nustatė, kad vienas konstrukcijas racionaliau projektuoti remiantis STR, kitas – eurokodais su nacionaliniais taikymo dokumentais.
VGTU Statybinių konstrukcijų laboratorijos įvairių pastatų konstrukcijų bandymų stendas
Nesutarimų objektas – nacionalinio taikymo dokumentai
Rengiant nacionalinius taikymo dokumentus, ilgiausiai, J. Valivonio teigimu, nesutarta dėl naudojimo apkrovų dalinio patikimumo koeficiento. Parinkta Lietuvai skirto koeficiento reikšmė – 1,3 γQ.
Nustatant naudojimo apkrovos dalinį patikimumo koeficientą buvo atlikta statistinė Lietuvoje tuo metu taikytų dalinių koeficientų reikšmių analizė, nagrinėta jų įtaka pastatų laikomajai galiai ir patikimumui. Taip pat išanalizuoti skirtingų valstybių nacionaliniai priedai. Vienos šalys šį koeficientą pasirinko didesnį, kitos – mažesnį.
Projektuojant užsienio šalims, projektuotojams privalu remtis konkrečios valstybės nacionalinio taikymo dokumentais. Pašnekovas įsitikinęs – konstruktoriai gali projektuoti remdamiesi ne tik Europos, bet ir Amerikos ar Kanados projektavimo normomis. Projektavimo metodai panašūs, skiriasi tik atskiri koeficientai, kai kurie apribojimai, konstravimo taisyklės. Visi skirtumai išdėstyti teisės aktuose.
„Eurokodai parengti visai ES. Kadangi sienos atviros, darbuotojai migruoja, paprasčiau taikyti bendrus standartus. Lietuvoje suprojektuotas ir pagamintas konstrukcijas galima vežti į kitą valstybę, jas sertifikuoti. Sertifikavimo procedūra vyksta laikantis tų pačių standartų“, – aiškino prof. J. Valivonis.
Anot J. Valivonio, Lietuvos gamintojai gelžbetonio konstrukcijas aktyviai eksportuoja į užsienio šalis. Galiojant bendriems standartams, gelžbetonio konstrukcijos nesunkiai pritaikomos užsienio rinkoms.
