Lietaus nuotekų tvarkymas – plika akimi nematomas darbas, apie kurio svarbą dažnas sužino tik tada, kai smarkesnė liūtis užtvindo gatvės atkarpą. Miestui augant, keičiantis užstatymo intensyvumui, į lietaus nuotekų sistemą patenkančio vandens kiekiui, senųjų įrankių nebepakanka. Vilniaus požemiai – tai didžiausias Lietuvoje nuotekų mazgų, šulinių tinklas, kurį sudaro net 1700 km trasa.
Skaitmenizuotas milžiniškas lietaus nuotekų tinklas
Įspūdingas Vilniaus lietaus nuotekų tinklas jau seniai reikalavo tiksliai įvertinti, kaip sistema iš tikrųjų funkcionuoja. Svarbu tai, jog tokią užduotį atlikti naudojantis įprastais metodais vienam specialistui užtruktų net puspenktų metų. Tiek laukti nebuvo galima, tad pasitelktos šiuolaikinės 3D technologijos – trimatis lazerinis skenavimas ir pažangi programinė įranga „Undet“, sukurta lietuvių.
Įprasta logistinė ir programinė įranga netenkino
Šis didžiulis projektas, vykdomas kartu su UAB „Vilniaus planas“ ir UAB „Vandensauga“ partneriais, pasižymėjo tuo, jog reikėjo spręsti pačius įvairiausius technologinius klausimus, o sudėtinga užduotis reikalavo tokios įrangos ir metodų visumos, kurios rinkoje tiesiog nebuvo. Matavimus atlikusios įmonės „Terra Modus“ specialistas Martynas Valauskis pasakoja:
„Šulinius skenavome lazeriniu 3D skeneriu – įranga buvo leidžiama į šulinius iš viršaus. Iš pradžių buvome pasirinkę tam skirtą vieno gamintojo matavimo būdą, tačiau bandymai parodė jį esant per lėtą ir netinkamą tokiai didelei projekto apimčiai. Netenkino ne tik įrangos našumas, bet ir patikimumas – nuskenavus 100 šulinių, ji tiesiog subyrėjo. Neradus tinkamo sprendimo, teko patiems sukurti ir pasigaminti specialų įrenginį, galintį įrangą į šulinius nuleisti greitai ir saugiai.“
„Netenkino ne tik įrangos našumas, bet ir patikimumas, tad teko patiems sukurti ir pasigaminti specialų įrenginį, galintį įrangą į šulinius nuleisti greitai ir saugiai“, – pasakoja „Terra Modus“ specialistas Martynas Valauskis.
Įmonės direktorius akcentavo, jog svarbiausia buvo užtikrinti renkamų duomenų kokybę. Tam pasitarnavo įmonės sukurta programinė įranga „Undet“, kuri leido ne tik sparčiai apdoroti pirminius duomenis, bet ir juos paversti į 3D modelius pusiau automatizuotai.
„15 metų dirbdami su 3D technologijomis vis dažniau pastebime, kad rinkoje esantys sprendimai neleidžia pasiekti aukšto produktyvumo. Mums pavyksta įgyvendinti tokius sudėtingus projektus todėl, jog nuolatos tobuliname savo programinę įrangą ir ją individualizuojame pagal užduotį ar kliento specifiką“, – sako „Terra Modus“ direktorius Egidijus Žilinskas.
„Sėkmingai įgyvendiname sudėtingus projektus todėl, jog mes nuolatos tobuliname savo programinę įrangą ir ją individualizuojame pagal užduotį ar kliento specifiką“, – sako „Terra Modus“ direktorius Egidijus Žilinskas.
3D lietaus nuotekų modelis – pirmasis toks Lietuvoje
Šiuolaikinių 3D matavimų ekspertai iš UAB „Terra Modus“ pastebi, jog toks projektas yra išskirtinis ne tik savo apimtimi, tačiau ir tuo, jog reikėjo surasti būdą, kaip efektyviai, tiksliai ir sparčiai surinkti visus reikalingus duomenis. Užsienio gerosios praktikos pavyzdžiai demonstravo, jog vieno lietaus nuotekų šulinio fiksavimo darbai užtrunka iki valandos, o lietuvių sukurta metodika ir tinkamas įrangos komplektas leido tokią užduotį atlikti vos per 5 minutes, o bendrai išmatuotas 12 500 šulinių kiekis atrodo išties įspūdingai!
3D skenavimo darbus atlikusios įmonės vadovas pabrėžia, jog dar iki matavimų pradžios reikėjo įveikti įvairias lig šiol Lietuvoje nespręstas užduotis ir užtikrinti, jog pasirinkti amerikietiški 3D skeneriai bei lietuviška programinė įranga „Undet“ bus pajėgūs. Rezultatai pranoko lūkesčius. Pasirodo, dirbtinis intelektas čia vaidina nemažą vaidmenį: naudota programa leido patikrinti matavimų rezultatų kokybę ir nustatyti pagrindinius šulinių parametrus pusiau automatiniu būdu.
Dar viena problema ta, jog šulinyje, po žeme neveikia GPS įranga, tad „Undet“ programinės įrangos funkcionalumus išgelbėjo situaciją – gautus trimačius duomenis ir žemės paviršiuje fiksuotus GPS informaciją pavyko susieti su valstybine koordinačių sistema. Visa tai sutaupė labai daug laiko, tad 3D skenavimo projektas įgyvendintas vos per pusmetį.
Neribotos galimybės virtualiai 3D analizei
Nuskenuotus duomenis projekto partneriai verčia į galutinius 3D modelius, kurie padės virtualiai įvertinti hidraulinius sistemos pajėgumus, vamzdyno atkarpų parametrus. Tai leis eksperimentuoti ir modeliuoti įvairius scenarijus, tad į miesto plėtrą ir tvarkybos darbus nuo šiol bus galima reaguoti operatyviai ir tiksliai. Tai puikios naujienos Vilniaus miesto gyventojams ir svečiams, nes ateityje nebereikės, iškritus didesniam kritulių kiekiui, klampoti po užlietas gatves ir šaligatvius.
