Tag Archives | Miesto plėtra

Keletą pastarųjų dešimtmečių Vakaruose vyravęs miesto modelis, kai gyvenamosios, darbo laisvalaikio, komercinės ir kultūrinės zonos buvo atskirtos, o susisiekimą tarp jų geriausiai užtikrino nuosavas automobilis, nyksta. Statybos paslaugų koncerno YIT vykdantysis viceprezidentas miestų plėtrai Juha Kostiainen sako, kad tokį modelį šiandien keičia „20 minučių miesto“ koncepcija, kurios idėja – visų gyventojui reikiamų paslaugų nuo namų ir darbovietės pasiekiamumas. J. Kostiainen dalinasi įžvalgomis apie Europos šalių… Skaityti daugiau
Statiškai modeliuojant miestus, sunku atsižvelgti į visus įmanomus miesto, kaip sudėtingo organizmo, veiksnius. Taip teigia Kauno technologijos universiteto profesorius Kęstutis Zaleckis, kurio kuriami kompiuteriniai modeliai leistų į miesto plėtrą pažvelgti gerokai tiksliau ir jautriau. Mokslininkas tiki, kad ateityje ir paprastas gyventojas, ketinantis įsigyti nekilnojamojo turto objektą, galės pats susimodeliuoti situaciją, susikurti scenarijų ir prognozuoti nuosavybės vertės pokyčius. Idealu, jei galėtume prognozuoti, kaip, pavyzdžiui, naujai nutiesta… Skaityti daugiau
Ateityje vilniečiai gyvens tankiau, bet kokybiškiau, telksis arčiau centro ir mažiau laiko praleis kelionėse iš vieno rajono į kitą, nes vis daugiau miesto funkcijų ras greta savo darbo ar gyvenimo vietos. Posovietiniu laikotarpiu apleistos teritorijos įgaus naują pavidalą ir bus išnaudotos tankinant sostinės gyvenamąjį audinį, kuriant kompaktiškesnį miestą. Tokią ateitį Vilniui piešia kasdien su miestų plėtra susiduriantys specialistai. Jų teigimu, sostinė sprendžia Vakarų Europos miestų… Skaityti daugiau
Klaipėdos RAT išnagrinėjo pradedamo rengti Klaipėdos miesto rytinės dalies B teritorijos susisiekimo infrastruktūros vystymo specialiojo plano urbanistines idėjas. Ekspertai teigiamai įvertino Klaipėdos rytinės dalies (tarp Pajūrio g., Kelio A13, Liepų g. ir Danės upės) kūrybinių dirbtuvių užsakovų, organizatorių ir koncepcijų autorių darbą, siekiant pradėti spręsti didžiulės miesto teritorijos kokybiškos integracijos į miesto urbanistines struktūras problemą. Tačiau RAT iš esmės nepritarė savivaldybės pasirinktam keliui – neturint… Skaityti daugiau
Savivaldybių rinkimai baigėsi. Tarp daugybės problemų, kurias teks spręsti naujiesiems miestų vairininkams, vieni aktualiausių – urbanistiniai iššūkiai. Naujieji savivaldybių vadovai privalės gerokai pasukti galvas, kaip išspręsti senas bėdas ir įpūsti daugiau gyvybės Lietuvos miestams, kad šie taptų panašiais į tuos, kuriais taip mėgsta žavėtis lietuviai. Kauno technologijos universiteto (KTU) Statybos ir architektūros fakulteto (SAF) profesorius Kęstutis Zaleckis įvardija mąstymą kaustančius spąstus, kurie dažniausiai užkerta kelią… Skaityti daugiau
Balandžio 8–10 dienomis Vokietijos-Baltijos šalių prekybos rūmai organizuoja informacinę verslo kelionę į Štutgarto regioną. Verslo renginio tema – „Energetiškai efektyvaus miesto, transporto sistemos ir infrastruktūros plėtra“ (vokiečių specialistai dalysis patirtimi apie tvarią miestų plėtrą, energiją taupančius pastatus ir miesto kvartalus, LED apšvietimo energijos taupymo potencialą, elektromobilių integracija su miesto infrastruktūra, skaitmeninius sprendimus išmaniesiems miestams). Planuojami vizitai į įvairias organizacijas ir miestus, kuriuose yra įgyvendintos modernios… Skaityti daugiau
Klaipėdos miesto savivaldybė, pradėdama rengti didelės teritorijos mieste susisiekimo specialųjį planą, vykdė gyventojų įtraukimo projektą – kūrybines dirbtuves. Šių dirbtuvių procese dalyvavo miestiečiai, o dirbtuvių rezultatai ir toliau bus naudojami tiek planavime, tiek kaip pagalbinė viešinimo medžiaga. Jaunieji urbanistai iš Klaipėdos siūlė savo vizijas, nekilnojamojo turto vystytojai kalbėjo apie problematiką ir teikė savo pasiūlymus. Mieste projektuojantys architektai ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) dėstytojai konsultavo… Skaityti daugiau
Klaipėdos miesto savivaldybės administracija kartu su Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacija rengia Klaipėdos miesto rytinės dalies vystymo idėjų kūrybines dirbtuves, kurių metu miesto bendruomenė, architektai ir architektūros studentai kviečiami prisidėti prie tolesnio teritorijos vystymo siūlant galimus scenarijus ir plėtros idėjas. Kūrybinių dirbtuvių tikslas supažindinti visuomenę su rytinės Klaipėdos miesto dalies teritorijos plėtros galimybėmis, probleminėmis situacijomis plėtojant susisiekimo infrastruktūrą, akcentuoti procesų koordinavimo būtinybę bei informuoti… Skaityti daugiau
Naujasis Vilniaus centras „pilnametystę“ sutiko užauginęs 21 verslo centrą ir 15 naujų gyvenamųjų pastatų, kuriuose nuo 2000 metų išplėtota beveik 480 tūkst. kv. m ploto nekilnojamojo turto (NT). Tai – sparčiausiai augusi ir tebeauganti sostinės teritorija, kurios tankis skatina tolesnę geografinę plėtrą. Komercinio NT plėtra Vilniaus naujojo miesto centro (NMC) istorija prasidėjo 2000-aisiais, kai dešiniajame Neries krante vyko pirmųjų didžiųjų sostinės verslo centrų statybos. Pirmieji… Skaityti daugiau
Pasaulio žemėlapyje vis drąsiau į pirmąjį planą veržiasi miestai, įsitvirtinantys kaip proveržio ir inovacijų centrai, konkuruojantys dėl išteklių, investicijų, talentų, turistų. Dėl tos pačios priežasties apie plėtrą galvojančios tarptautinės kompanijos ir pasaulinio lygio talentai vertina ir lygina ne vien šalių, bet ir jų dėmesį patraukusių miestų potencialą bei teikiamas galimybes. Intensyvi urbanizacija – viena iš tendencijų, stebimų šiuolaikiniame pasaulyje ir sparčiai jį keičiančių. Jungtinių Tautų… Skaityti daugiau
„Aš tikiu edukacija kaip priemone. Mano galva, per architektūrinį, urbanistinį visuomenės lavinimą galima daug pasiekti“, – paklaustas apie Vilniaus miesto ateitį, sako architektas, Lietuvos architektų rūmų Vilniaus regioninės tarybos pirmininkas, Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) docentas bei Architektūros galerijos „Nulinis laipsnis” Vilniuje įkūrėjas Tomas Grunskis. Su juo kalbame apie Lietuvos sostinės matomas ir paslėptas tapatybes, edukacijos ir koloboracijos svarbą, esamas problemas bei Vilniaus, kaip modernaus… Skaityti daugiau
Pagal dabartines Bendrojo plano ir BP koncepcijos gaires, Vilniaus centras iki 2030 m. turėtų tapti kompaktiškesnis. Miesto pakraščiuose turėtų susiformuoti keli lokalūs centrai, suteikiantys gyventojams kokybiškas paslaugas. Tačiau keli pertekliniai reikalavimai gali stabdyti Naujamiesčio atnaujinimą, o neaiškumas dėl priemiesčių plėtros – kokybiško gyvenimo mieste plėtrą. Lokalūs centrai dabartiniame Bendrojo plano (BP) plane, numatyti keli: Vakarų – prie Pilaitės pr. ir Vakarinio aplinkkelio, Šiaurės Vakarų –… Skaityti daugiau