Klaipėdos miesto vizualinio identiteto pokyčiai (1)

Avatar 2022 lapkričio 14 d.
Klaipėdos miesto uostasTik SA

Per pastaruosius kelis metus paskelbti, sudalyvauti ir laimėti keli stambaus mastelio konkursai. Nepaisant mažesnių projektų, miesto vystymosi ir atsinaujinimo, šiai akimirkai yra numatomi keli projektiniai pasiūlymai abipus Danės upės krantinių, uosto teritorijoje, kurie turėtų smarkiai pakeisti Klaipėdos uosto įvaizdį. Tačiau darbai vyksta itin lėtai, o kai kurie projektai sustabdyti ar bent laikinai paspaustas „atidėliojimo mygtukas“.

„Klaipėdos uosto teritorijos jau ilgą laiką buvo tokios, kokios yra dabar, liko iš anksčiau suformuotas vizualinis identitetas mieste, o tas vaizdas tapo įprastu. Tačiau šiai dienai tai atrodo pasenę ir nusidėvėję, dėl ko buvo daryta galimybių studija uosto teritorijoje, įvertintos ir naujinamos yra ne tik krantinės, bet ir visos viešosios erdvės. Ir su nauja dvasia, su naujais vystomais projektais visos tos teritorijos palaipsniui bus atnaujinamos, puoselėjamos, tiek dėl moralinio, tiek dėl fizinio nusidėvėjimo priežasčių.“ – komentuoja Klaipėdos savivaldybės architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjas M. Mockus.

Uostamiesčio pokyčių planai

2019 pradžioje skelbtas daugiafunkcio komplekso senos laivų statyklos teritorijoje konkursas, kurį laimėjo architektūros studija “Plazma”. Jau liūdnai pagarsėjusi sklypo istorija, kurią vis lydėjo besikeičiantys sklypo valdytojas bei investuotojai. Praėjus metams po konkurso pabaigos, 2020 m. gegužę vyko naujojo projekto, pavadinimu „Lindenau galerija” (Priešpilio g. 6) viešimas, po kurio viskas ir vėl staiga nutrūko.

Didžiausias šios teritorijos atnaujinimas planuojamas Danės upės šiaurinėje pakrantėje – Memelio miestas brendo jau kone dešimtmetį, šiai teritorijai projektinius pasiūlymus ruošė „Arches“ kartu su „City Projects“. „Stemma Group“  investuotojai tikisi visiškai pakeisti šios teritorijos įvaizdį iki 2030 m., tačiau kyla abejonės, kadangi vyksta ilgos ir abejones keliančios derybos bei atsirado kitokių biurokratinių kliūčių. Memelio miesto projektas planuojamas vykdyti keliais etapais, pirmajame etape numatomas naujas verslo centras „Hanza“, 2020 metų architektūrinio konkurso komisijos įvertintas kaip geriausias darbas, paruoštas „AEXN“ kartu su „City Projects“, o jo statybos leidimas buvo gautas dar tik šių metų rugsėjį.

Šių metų pavasarį vykęs konkursas paskelbė jo nugalėtoją – naująjį Uosto Direkcijos pastatą bei aplinkinę teritoriją, skirtą kruizinių laivų terminalui planuoja projektuoti UAB „Statybos inžinierių konsultantų biuras“. Kadangi konkursas dar visai „šviežias“, o numatomi teritorijos pokyčiai yra tarp miesto prioritetų, galima tikėtis šio projekto sėkmingos eigos. Šiai akimirkai galima peržiūrėti tik projektinius pasiūlymus projektui pavadinimu „Kuršių vartai“.

Ir vėl skelbiamas naujas konkursas – šį kartą tvarkoma krantinės teritorija. Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacija kartu su UAB „Memelio miestas“ ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracija paskelbė Šiaurės rago skvero tarp Naujosios Uosto gatvės ir Kuršių marių sutvarkymo atvirą projekto konkursą. Skveras turėtų tapti reprezentacine viešąja erdve. Darbų pateikimo data pratęsta iki gruodžio 20 d.

Kodėl šie pokyčiai numatyti, tačiau yra sustoję? Kas toliau laukia miesto urbanistikos srityje?

„Architektūrinis konkursas laivų statyklos teritorijoje, kur buvo numatyta vizija yra sustojęs dėl savininkų pasikeitimo, dalis žemės, priklausiusi uostui, buvo skirta nuomai, tai čia dar buvo sprendžiamos visos žemės nuosavybės formos. Šiuo klausimu, tai buvo perspektyvus investicinis projektas, kuriam buvo sukurta vizija, tačiau atsiradus naujiems savininkams, ne visi puola įgyvendinti prieš tai kurta verslo planą. Tai pasakyti, kad sustoję dėl kažkokių architektūrinių sprendinių ar kultūrinių nesutarimų nebūtų teisinga, visgi tai yra labiau ekonominiai, ūkiniai reikalai, kurie visuomenei nėra tiesiogiai rodomi. Na o patiems architektams, mūsų skyriui nėra taip svarbu, kas yra teritorijos savininkas, svarbu pačios vizijos, kuri buvo pristatyta ir išdiskutuota, įgyvendinimas, svarbu ar tie pasiūlymai yra kokybiški.“ – kalba skyriaus vedėjas M. Mockus.

Kalbant apie šiaurinę Danės upės krantinę prie uosto, ten vyksta kompleksiškas projektavimas: „tai didžiulis objektas, gamybos, uosto, pramonės funkcijų atskirtoje teritorijoje, nors ir turintis prieigą prie vandens. Galimybių studijoje įvertino viešųjų erdvių, funkcinius poreikius, veiklų scenarijus, po ko vyko vizijų kūrimo konkursas.“ Ir nors ir vizija bei sprendiniai vis dar yra keičiami pačių architektų pagal investuotojų poreikius, M. Mockus tikina, kad darbai nėra stabdomi ar „konservuojami“: „vyksta diskusijos ir rengiami projektai, tačiau tai yra didelė ir sudėtinga teritorija, esanti prie pat vandens. Atsiranda begalė iššūkių, tai nėra pastatas plyname lauke, viskas kur kas sudėtingiau ir dėl geodezinių priežasčių, kas turi būti suderinta ir su architektūra, dėl ko taip paprastai ir vienu etapu šio projekto išvystyti neįmanoma. O galbūt ir nėra kito užsakovo, kuris ryžtųsi tiems veiksmas ir kaltinti dėl to, iš šono žiūrint, lėto įsisavinimo, matant kiek jie ten verda ir dirba, mums minčių nekyla.“

O Šiaurės rago skveras yra susijęs su Memelio miestu, turi būti vystoma ne tik pati teritorija, bet ir jos gretimybes. Vyksta teritorijų sinergija yra svarbi miesto įvaizdžiui, o Klaipėdos jūrinio miesto įvaizdis yra unikalus Lietuvoje, dėl ko turėtų būti puoselėjamas ir akcentuojamas. „To mes ir siekiame, kad kažkas judėtų, krutėtų, tai čia nėra vienas projekto klausimas, bet susijusių teritorijų projektavimas, Danės krantų tvarkymas ir vystymas.

Klaipėda vystosi ir toliau nuo centro

Šiuo metu Klaipėda labiau primena pramoninį megapolį nei šiuolaikišką ir jaukų miestą, todėl šie pokyčiai yra itin svarbus norit modernizuoti ir pagerinti miesto įvaizdį. M. Mockus kalba ir apie kitų teritorijų vystymą: „Yra planuojamas pietinių miesto vartų projektas, su kuriuo labiau pradėsime judėti galbūt kitais metais, o projektiniai pasiūlymai jau buvo viešinti. Tai uosto teritorija prie miesto pietinės dalies pabaigos, o netoliese numatomas naujas kvartalas su mažųjų laivų prieplauka, atspindintis marinistinį Klaipėdos miesto įvaizdį. Tai bus visiškai naujas kvartalas, susijęs su prieplaukomis, buriavimo mokykla, baltųjų burių, jachtų įvaizdžiu, kas prisidės prie vizualinio identiteto kūrimo Klaipėdoje, kaip jūrinio uostamiesčio, tačiau artimo gyventojų ir lankytojų lygmeniu.“

Kiti mieste vykstantys numatomi pokyčiai yra labiau susiję su esamos situacijos sutvarkymu, atkreiptas dėmesys į Girulių ir Melnragės kurortines teritorijas, kuriose kuriasi tiek nauji kvartalai, tiek svarstoma esamų kvartalų atgaivinimo, atnaujinimo galimybės. Klaipėda jau senai susidūrusi ir su urbanistinės driekos problema rytinėje miesto dalyje, kur gyventojai puola supirkti sklypus, plečiasi kvartalai, bet tvarkos urbanistiniu atžvilgiu ten nėra. Šis klausimas yra opus miesto architektūros ir urbanistikos skyriui, tačiau konkrečių veiksmų kol kas nėra imtasi.

Kalbant apie pramonines teritorijas, didžioji dalis yra aktyvi, todėl galimybių jas konvertuoti ar atnaujinti kol kas nėra. Minint konkrečiau AB „Klaipėdos energija“ sklypą, jis jau keleri metai kaip perduotas nagrinėti studentams. „Džiugu, kad yra kas grįžo su rezultatais ir idėjomis, tai Danės krantinės teritorija, turinti potencialo konversijai ir vystymui, tačiau šiai akimirkai tai priklauso nuo įmonės numatytų persikraustymo etapų. Atsižvelgdami į technines galimybes, buvo nustatyti terminai kiek, kaip ir kada sklypas bus atlaisvintas. Visgi, sunku pasakyti tiksliai, tačiau tik po šio proceso pabaigos galima būtų formuoti detaliojo plano pokyčius ir kurti aiškias vizijas.“ – kalba M. Mockus.

Kiek iš tiesų keisis Klaipėdos miesto vizualinis identitetas ir urbanistinis tinklas gali pasakyti tik laikas, kadangi vieni ant kitų „lipantys“ konkursai, besikeičiantys užsakovai ir investuotojai, migloti darbų vykdymo terminai tikrai nekuria stabilių pokyčių pamatų. Vis dėlto, aišku tai, kad miestas užsibrėžė aukštus ir ambicingus tikslus, aprėpė dideles, potencialo turinčias teritorijas, o tai turėtų paveikti ne tik socio-kultūrinį ir ekonominį aspektus, bet ir viso miesto bendrą architektūrinį įvaizdį.

Komentarai
  • The

    2022-11-14, 18:49  

    Klaipėda, ypač jos senamiestis, turi labai daug potencialo, tačiau viskas buvo labai apleista. Džiugu, kad
    dabar senamiestyje vyksta renovacijos darbai, Danės krantinė jau dabar gražiai sutvarkyta, bet gaila , kad šis gražus miestas buvo taip apleistas .