Statiškai modeliuojant miestus, sunku atsižvelgti į visus įmanomus miesto, kaip sudėtingo organizmo, veiksnius. Taip teigia Kauno technologijos universiteto profesorius Kęstutis Zaleckis, kurio kuriami kompiuteriniai modeliai leistų į miesto plėtrą pažvelgti gerokai tiksliau ir jautriau. Mokslininkas tiki, kad ateityje ir paprastas gyventojas, ketinantis įsigyti nekilnojamojo turto objektą, galės pats susimodeliuoti situaciją, susikurti scenarijų ir prognozuoti nuosavybės vertės pokyčius.
Miestas kaip erdvių tinklas
Prof. K. Zaleckis sako, kad miestas yra labai sudėtingas organizmas su daugybe įvairių socialinių, ekonominių veiksnių. Taigi, idealu, jei jį planuojant visi jie kiek įmanoma detaliau atsižvelgiami, nors tai esą padaryti labai sudėtinga. Pavyzdžiui, XIX a. miestai buvo planuojami prioritetą skiriant reprezentacinėms erdvėms, o šiais laikais siekiama atspindėti visuomenės poreikius, skatinti verslų sąveiką, kad miestas būtų kaip organizmas. „Idealu, jei galėtume prognozuoti, kaip, pavyzdžiui, naujai nutiesta gatvė paveiks verslą, gyventojus, įvairius interesus, sukurs potencialą komercinei veiklai, galbūt išstums kažkokią gyvenamąją funkciją ir t. t.“, – aiškina mokslininkas.
Pasak prof. K. Zaleckio, Lietuvoje bendrieji planai daugiausia yra direktyviniai, t. y. nuleidžiami iš viršaus, modeliuojama nebent pagal transporto srautų poreikius. Kaip prieštara tokiam planavimui – kompiuteriniai modeliai, kurie remiasi matematiniais skaičiavimais. Jie leidžia sumodeliuoti tam tikrus poreikius gerokai tiksliau, detaliau, jautriau, atsižvelgiant į įvairiausias naudotojų grupes, pavyzdžiui, įvertinant pėsčiųjų interesus, gatvių kultūrą ir t. t. Mokslininkas išskiria vieną pagrindinių – erdvės sintaksės modelį. Viešąsias erdves, kurias architektai, urbanistai vis dar dažnai vertina kaip tuštumas, kurias reikia užpildyti, šis modelis mato kaip procesų, turinių, funkcijų talpyklas, kaip visą tinklą ir jo konfigūracijas. Pavyzdžiui, pakartota žymioji Kauno Laisvės alėja kur nors Romainių mikrorajone, žinoma, turėtų visiškai kitą poveikį. Taigi, tipinis matematinis grafo modelis leidžia modeliuoti patį tinklą, įvairių skirtingų sričių erdves, tarkime, žmonių, automobilių judėjimą įvairiais spinduliais.
Mokslininkas pateikia naujai planuojamo statyti prekybos centro pavyzdį. Projekto vystytojui šio tipo modelis suformuluotų klausimą-scenarijų: ar toks prekybos centras būtų „Akropolio“ tipo, kaip kelionės tikslas, ar „Hyper Maximos“ tipo, esantis šalia svarbių tranzitinių srautų, kur žmogus užsuka važiuodamas pro šoną. Pirmuoju atveju būtų galima modeliuoti geriausią pasiekiamumą, rasti vietą, kuri pritrauktų daugiausia funkcijų ir būtų arčiausiai visų kitų miesto dalių. Antruoju atveju būtų galima modeliuoti įvairius skirtingų žmonių grupių judėjimo scenarijus, atlikti atitinkamus tranzitinių srautų skaičiavimus.
Galima matyti, kiek dažnai pastatas atsiduria greta apsipirkimo kelionių maršrutų mieste (raudona spalva žymi didesnę skaitinę reikšmę).
Eksperimentai jau duoda vaisių
Kaip vieną naujausių projektų prof. K. Zaleckis pamini šiais metais baigiamą Lietuvos mokslų tarybos projektą, kuriame, pritaikius erdvės sintaksę, buvo tiriama, kaip miestas keitėsi, vystėsi. Taip pat buvo tyrinėjama miesto kultūra, kaip vienas esminių miesto gyvenimo elementų. Tyrėjai lygino 1939, 1990 ir 2016 m. Vilniaus, Kauno, Klaipėdos miestų žemėlapius, bandė surasti, kaip miesto erdvinės konfigūracijos pakeitė gatvės kultūros intensyviausių vietų išsidėstymą. Surinkti fotografijų duomenys apie tai, ką žmonės veikė viešosiose erdvėse, buvo įvesti į duomenų bazę ir palyginti su sintaksiniais žemėlapiais. Profesorius pažymi, kad sovietinis modernistinis urbanizmas, atskirdamas pėsčiųjų transporto srautus, padarė meškos paslaugą gatvės kultūrai, suskaldė miestą į autonomiškas salas be aiškaus centro ir hierarchijos.
Pašnekovas mini ir neseniai atliktą trijų prekybos centrų vietų Kaune stebėjimo eksperimentą. Jo metu buvo stebima, kokiu būdu – automobiliu, visuomeniniu transportu ar pėsčiomis – žmonės atvyksta, koks jų srautas, skaičius. Mokslininkai tikrino, kiek sintaksės skaičiavimai atitinka realią situaciją. Apskaičiuoti keli rodikliai parodė, kad vieno prekybos centro atveju susijungia visi trys atvykimo būdai, o kituose dominuoja tik kažkuris vienas jų.
Ką tik mokslininkai tyrinėjo ir naujai planuojamą tiesti gatvę Šančių mikrorajone Kaune, sukėlusią daug diskusijų, sulaukusią gyventojų nepritarimo. Atlikti skaičiavimai parodė, kad gatvė, ko gero, turėtų tam tikrą komercinį patrauklumą, skatintų, intensyvintų užstatymą.
Dar vieno eksperimento metu mokslininkai aiškinosi, kiek erdvės sintaksės rodikliai koreliuoja su komercinių įmonių išsidėstymu. Taip pat mokslininkai apmokė dirbtinį intelektą iš miesto plano atpažinti, kuriose vietose gali atsirasti komercinių objektų.
Pašnekovo teigimu, tokie atliktų eksperimentų pavyzdžiai parodė, kad galima efektyviau planuoti pažinti miesto formą, rinktis, kur investuoti, ir prognozuoti, kaip tam tikros investicijos pakeis žmonių, verslo ar bet kurių kitų interesantų gyvenimą.
Matosi geriausiai pasiekiamos miesto dalys 1 km spinduliu – šis rodiklis gerai koreliuoja su komercinių objektų išsidėstymu.
Naujųjų modelių banga kyla
Anot prof. K. Zaleckio, Jungtinėje Karalystėje (JK) inicijuojamas atviras visos JK erdvės sintaksės žemėlapis, kuris jau yra prieinamas visiems naudotojams – tiek miesto planuotojams, tiek kitiems žmonėms, suinteresuotiems miesto vystymu. Toks pavyzdys esąs siektinas ir lietuvių tyrėjams. Svarbiausias dalykas, kuriam bent kol kas prireiktų mokslininkų konsultacijos, yra supratimas, kurie rodikliai patys svarbiausi.
„Manau, kad neišvengiamai judame to link, nes, planuojant miestą statiškai, bendrieji planai yra nuolat keičiami, visko neįmanoma numatyti. Tokie modeliai leidžia visai kitaip pažvelgti į miesto kaitą, raidą, integruoti įvairias alternatyvas. Kitu atveju turėsime chaotišką miestų vystymąsi, kai nupiešiame viena, o gyvenime vyksta visai kas kita. Modelius matau kaip įrankius, kuriuos galėtų naudoti tiek miesto administracija, tiek visi miesto plėtros dalyviai. Kol kas didžiausia problema ta, kad modeliais nėra paprasta naudotis, todėl mūsų, kaip mokslininkų, užduotis, kad atsirastų kažkokia labai paprasta forma online, kuo lengviau suprantama, su paprasta pamodeliavimo, paeksperimentavimo galimybe“, – sako prof. K. Zaleckis.
Mokslininkas teigia, kad pasaulyje kompiuterinių modelių pritaikymas miestams planuoti dar nėra masiškas reiškinys, tačiau jų banga jau kyla. O atsirandantys atviri duomenys, t. y. prieinami visiems naudotojams ir nuskaitomi kompiuteriu, daro galimybę modelius pritaikyti plačiau. Kai nebereikia pačiam braižyti miesto, išrasti žemėlapių, pakanka vien panaudojus duomenis atlikti skaičiavimus, darbas gali pagreitėti nuo poros savaičių iki kelių valandų.
Straipsnis paskelbtas žurnale „SA.lt“ (Statyba ir architektūra) | 2019 liepa/rugpjūtis.
