Blog

Pasiūlymai Klaipėdos rytinei daliai

Klaipėdos plėtra

Klaipėdos miesto savivaldybė, pradėdama rengti didelės teritorijos mieste susisiekimo specialųjį planą, vykdė gyventojų įtraukimo projektą – kūrybines dirbtuves. Šių dirbtuvių procese dalyvavo miestiečiai, o dirbtuvių rezultatai ir toliau bus naudojami tiek planavime, tiek kaip pagalbinė viešinimo medžiaga. Jaunieji urbanistai iš Klaipėdos siūlė savo vizijas, nekilnojamojo turto vystytojai kalbėjo apie problematiką ir teikė savo pasiūlymus. Mieste projektuojantys architektai ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) dėstytojai konsultavo bei dalijosi įžvalgomis. Miestiečiai, besidomintys Klaipėdos plėtra, kėlė įvairius klausimus.

560 ha naujos plėtros teritorija mieste

Analizuojama rytinės Klaipėdos miesto dalis – apie 560 ha teritorija tarp Tauralaukio, magistralinio kelio A13, Paupių bei Dangės upės. Teritorijos turimos savybės: turtingi gamtiniai ištekliai, istorinio paveldo inkliuzai bei patogi vieta miesto centro atžvilgiu – puiki perspektyva tvaraus miesto rajono vystymui.

Tačiau kokybišką miesto plėtrą šiuo metu riboja susisiekimo ir inžinerinės infrastruktūros trūkumas bei miesto plėtrai nepritaikyta žemės sklypų struktūra. Silpni ryšiai tarp agrarinio rytinio ir urbanizuoto vakarinio Dangės kranto buvo nulemti reljefo – platus Dangės upės slėnis, pelkėti smėlingi dirvožemiai ir upės potvynių režimas bei miesto raidos dinamikos. Iki Antrojo pasaulinio karo susiformavusi radialinė centrinės miesto dalies struktūra bei linijinė Smeltės gyvenvietės struktūra palei besivystantį uostą ir pramonę Kuršių marių pakrantėje po Antrojo pasaulinio karo generaliniais miesto planais buvo performuota į linijinę struktūrą, nusidriekusią į pietus nuo istorinės miesto dalies. Šis virsmas nulėmė rytinės Klaipėdos dalies ir Dangės upės slėnio vaidmens sumažėjimą iki tol dominavusį istorinio miesto raidoje. Šiuo metu prasidėjusi neišvengiamai rytinės Klaipėdos urbanizacijai stinga koordinuotos plėtros, todėl planuojami atskiri sklypai neformuojant darnios urbanistinės struktūros su rišlia susisiekimo bei inžinerinių tinklų sistema, socialine bei rekreacine infrastruktūra, kokybiškomis viešosiomis ir privačiomis erdvėmis.

Viena iš priežasčių, kodėl miesto gyventojai ieško būsto priemiestyje, yra būsto pasiūlos įvairovės miesto teritorijoje stoka. Ši naujos plėtros rytinė miesto dalis gali būti vieta, kurioje būtų pasiūlyti būstai skirtingus poreikius ir pajamas turintiems miestiečiams. Taip pat ir kokybiški aplinkos bei susisiekimo ir socialinės infrastruktūros sprendimai, kurie lemtų investicijų atsparumą ir teritorijos ilgaamžiškumą. Miesto tankinimas yra svarbus kokybiško gyvenimo prioritetas. Miestietiška aplinka, siūlanti komfortiškus atstumus iki socialinių, kultūrinių centrų, skatinanti socialinį gyvenimą bei mažinanti infrastruktūros priežiūros ir įrengimo kaštus.

Pradedamas rengti Klaipėdos miesto rytinės dalies B teritorijos (tarp Pajūrio g., kelio A13, Liepų g. ir Danės upės) susisiekimo infrastruktūros vystymo specialusis planas – viena iš priemonių, galinčių struktūruoti šią plėtrą, numatant darnią susisiekimo sistemą, formuosiančią šios miesto dalies urbanistinį karkasą bei kuriančią trūkstamas jungtis su esamais šiaurinės Klaipėdos kvartalais bei viešosiomis erdvėmis. Siekiant kokybiškai vystyti teritoriją būtina numatyti ne vien susisiekimo sistemos, tačiau ir būsimo užstatymo parametrus, jo charakterį.

Klaipėdos miesto savivaldybės administracija kartu su Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacija surengė Klaipėdos miesto rytinės dalies vystymo idėjų kūrybines dirbtuves, kurių metu miesto bendruomenė, architektai ir architektūros studentai buvo kviečiami prisidėti prie tolesnio teritorijos vystymo siūlant galimus scenarijus ir plėtros idėjas.

Kūrybinių dirbtuvių tikslas – supažindinti visuomenę su rytinės Klaipėdos miesto dalies teritorijos plėtros galimybėmis, probleminėmis situacijomis, plėtojant susisiekimo infrastruktūrą, akcentuoti procesų koordinavimo būtinybę bei informuoti visuomenę apie Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos pradedamą rengti Klaipėdos miesto rytinės dalies B teritorijos (tarp Pajūrio g., Kelio A13, Liepų g. ir Danės upės) susisiekimo infrastruktūros vystymo specialųjį planą.

Kūrybinės dirbtuvės vyko dviem sesijomis. Pirmos sesijos metu architektai ir architektūros studentai kartu su Vilniaus Gedimino technikos universiteto Architektūros fakulteto Urbanistikos katedros dėstytojais rengė galimus teritorijos vystymo scenarijus. Po to vykusios antrosios sesijos metu visuomenės atstovai susipažino su galimomis vystymo vizijomis. Diskusijos bei kūrybinės sesijos metu išsakė savo nuomonę ir siūlymus dėl tolimesnės teritorijos plėtros. Abiejų sesijų rezultatai ir išvados pristatyti Klaipėdos miesto savivaldybėje vykusiame renginyje. Taip pat parengta ekspozicija ir skaitmeninis leidinys, išsamiai pristatantys apibendrintus kūrybinių dirbtuvių dalyvių pasiūlymus, planavimo eskizus, rezultatus ir išvadas.

Pirmos kūrybinių dirbtuvių dalies tikslas buvo sukurti skirtingus teritorijos vystymo scenarijus. Juos parengė trys komandos, sudarytos iš praktikuojančių jaunųjų architektų, VGTU architektūros studentų, padedant Vilniaus Gedimino technikos universiteto dėstytojams dr. Daliai Dijokienei, dr. Matui Cirtautui ir Mildai Žekonytei. Apibendrinus visas pasiūlytas idėjas, kūrybinių dirbtuvių dalyviai parengė tris urbanistines koncepcijas, kurios perteikia potencialias teritorijos urbanistinio formavimo kryptis.

Antroje kūrybinių dirbtuvių dalyje dalyvavo suinteresuotos visuomenės atstovai, teritorijos vystytojai ir miesto architektai. Diskusijos ir kūrybinės sesijos metu siūlytos idėjos iš dalies atspindi tiesioginių teritorijos naudotojų interesą. Išsakytos pastabos turėtų būti vertinamos rengiant strateginius nagrinėtos teritorijos planavimo dokumentus, taip pat rengiant viso miesto bei jo prieigų vystymą.

Įvertinus diskusijos su visuomene metu išsakytus teiginius bei pateiktus atsakymus matoma, jog teritoriją vystant svarbus prioritetas teikiamas upės pakrančių įveiklinimui, jas pritaikant rekreacinei veiklai. Teritorija matoma kaip nauja dinamiška miesto dalis su dominuojančia skirtingos užstatymo tipologijos gyvenamąja funkcija, turinti unikalų charakterį (istorinių dvarelių įprasminimo prioritetas) ir kintančią architektūrą, taip pat turinti savo kultūrinius ir socialinius centrus – švietimo (aukštas prioritetas), gydymo, laisvalaikio, kultūros įstaigas. Diskusijos metu buvo išgrynintos pagrindinės probleminių klausimų grupės – susisiekimo, rekreacinė, inžinerinė, socialinė infrastruktūra bei urbanistinė plėtra.

Teritorijos lokacija – rytinė Klaipėdos miesto riba, esanti netoli miesto centro ir jungtis su stipriai besiplečiančiais priemiestiniais gyvenamaisiais rajonais, padiktuoja specifinę problematiką. Darnus teritorijos infrastruktūros integravimas į Klaipėdos miesto struktūrą bei sklandžių tranzitinių srautų iš priemiestinės dalies užtikrinamas yra kertiniai elementai, lemiantys kokybišką teritorijos kaip miesto, o ne priemiesčio dalies vystymąsi. Teigiamas visuomenės požiūris ir rodomas interesas į darnaus judumo principų taikymą vystant teritorijos infrastruktūrą yra skatinantis veiksnys.

Menkai išvystyta teritorijos infrastruktūra yra tiek iššūkis, tiek ir galimybė. Planuojant bei įgyvendinant susisiekimo infrastruktūros sprendinius, teritorija gali tapti itin patrauklia alternatyva priemiesčių driekai: miesto dalis, turinti kokybišką aplinką ir būstus, atitinkančius skirtingus poreikius. Visuomenės indėlis – kertinis tvaraus miesto augimo elementas. Įvykusių dirbtuvių metu surinkti pasiūlymai padės kokybiškiau suplanuoti teritoriją. Jei turite pasiūlymų dėl rengiamo specialiojo plano, kviečiame teikti el. paštu: planavimas@klaipeda.lt, nurodant pasiūlymą, jo motyvus ir pasiūlymo teikėją.

Skaitmeninis leidinys, išsamiai pristatantis kūrybinių dirbtuvių pasiūlymus, rezultatus ir išvadas.

Pagal Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacijos (LASKAO), Vilniaus Gedimino technikos universiteto Architektūros fakulteto Urbanistikos katedros (VGTU AF UK) pateiktą medžiagą straipsnį parengė Gerda Antanaitytė.

Parašykite komentarą

Atsiliepimų nėra.