Blog

Sukurta oriai senatvei

„Senjorų rezidencija Skaudvilėje“
Projektuojamas senelių namų kompleksas sukuria dinamišką, tvarkingą koncepciją, jaukią erdvę ir organiškai įsilieja į gretimų pastatų tūrinę kompoziciją.

Prognozuojama, kad 2030 m. kone trečdalis lietuvių bus vyresni nei 65 metų. Kadangi senyvo amžiaus žmonės yra viena gausiausių socialinių paslaugų vartotojų grupių, šalyje didėja poreikis socialinėms globos paslaugoms namuose, dienos socialinėms globos paslaugoms ir ilgalaikėms socialinėms paslaugoms stacionariose globos institucijose. Baigiamajame bakalauro darbe „Senjorų rezidencija Skaudvilėje“ (vadovas – prof. Rolandas Palekas) Vilniaus Gedimino technikos universiteto Architektūros fakulteto absolventė Gabija Rutkūnaitė pasiūlė sprendimą – senjorų rezidenciją.

Rezidencija – oriai senatvei

Lietuvoje šiuo metu veikia 107 globos įstaigos pagyvenusiems žmonėms, kuriuose įsikūrę daugiau kaip 5 tūkst. senyvo amžiaus gyventojų. Įstaigų skaičius šaliai yra nepakankamas, nes net 60 proc. norinčiųjų patekti į globos namus turi laukti eilėse. Lietuvoje vis dar manoma, kad senelių namai yra nyki prieglauda, o vaikai, atidavę tėvus ilgalaikei socialiniai globai, dažnai smerkiami.

Net ir patys senoliai dažnai gėdijasi gyvenimo senjorų namuose. Baigiamojo darbo autorė siūlo projektuoti tokius namus, kuriuose senjorai galėtų senti oriai.

Projektuojant senelių namus, anot G. Rutkūnaitės, būtina kovoti su vyraujančiu požiūriu, kad šie namai yra nyki, institucionalizuota įstaiga, kurioje neegzistuoja privatumas, yra ribojamos gyventojų laisvės. Kitas svarbus aspektas: senjorai susiduria su laisvo laiko pertekliumi, o globos namai nesuteikia įvairių laisvalaikio praleidimo galimybių. Žmogui senstant svarbu ne tik jį slaugyti, bet ir tenkinti jo socialinius, savirealizacijos poreikius. Dėl šios priežasties, projektuojant senelių namus, reikėtų numatyti vietų įvairioms veikloms, kurių senjorai galėtų noriai imtis. Taigi, įvertinus vyraujančias tendencijas, manoma, kad senelių namai turėtų ir atitikti standartinius poreikius, ir skatinti senjorų veiklumą.

Baigiamojo darbo autorės tikslas – suprojektuoti tokius senelių namus, kurie užtikrintų visavertį ir orų žmogaus senėjimą, tad svarbiausi projektuojamų globos namų uždaviniai yra tenkinti psichologines, socialines, kultūrines ir dvasines kiekvieno jų gyventojo reikmes, sudaryti jiems tinkamas gyvenimo sąlygas, užtikrinti medicininį, materialinį ir buitinį aptarnavimą.

Senjorų rezidencija Skaudvilėje projektuojama prie Giržadų kaimo ribos, Skaudvilės seniūnijoje, Tauragės rajone. Sklype stiprus gamtinis pradas – nagrinėjamoje teritorijoje auga, ją supa ir nuo vėjų dengia dideli išraiškingi medžiai. Sklype yra išlikę du pastatai: plytinis namas (lauko virtuvė) ir medinio karkaso ūkinis pastatas. Šis yra itin vertingas dėl savo medinės karkasinės konstrukcijos. Kasmet prastėjanti apylinkių medinių pastatų būklė skatina išsaugoti jau esamas struktūras, jų nenaikinti ir taip giliau suvokti medinės architektūros svarbą apylinkių kultūrinei tapatybei. Dėl šių priežasčių pasirinkta esamus pastatus renovuoti ir pritaikyti naujas funkcijas.

Projektuojamą kompleksą sudaro septyni pastatai, kurių du renovuojami.

Projektuojamą kompleksą sudaro septyni pastatai, kurių du renovuojami.

Laikosi dermės su aplinka

Projektuojamą kompleksą sudaro septyni pastatai, kurių du renovuojami. Atsižvelgus į šalia esančio kaimo struktūrą, nuspręsta nesiūlyti vientiso didelio tūrio, todėl projektuojamas taškinis užstatymas, kai gyventojai grupuojami pagal priežiūros poreikį. Kitaip tariant, grupuojama į savarankiškus, reikalaujančius intensyvios priežiūros ir pensionate gyvenančius žmones. Siūlomu taškiniu užstatymu „uždaroma“ esamo Giržadų kaimo struktūra. Pensionatas su klinika sujungtas stikliniu pasažu, kad gyventojams nereikėtų eiti per lauką.

Kompleksas įrengiamas dviem etapais – pirmajame apgyvendinami 28 seneliai, antrajame – 24. Pirmuoju etapu projektuojama klinika, restoranas, svečių namai (pritaikomas buvęs ūkinis pastatas), dirbtuvės, du gyvenamieji korpusai ir koplyčia, antruoju pristatomi dar du gyvenamieji korpusai ir baseinas. Kadangi baseinas pasirinktas projektuoti antruoju etapu, jis statomas atskirai, nejungiant jo su gyvenamaisiais korpusais. Baseinu galėtų naudotis ir apylinkių gyventojai.

Pagrindinis architektūrinis principas, kurio laikosi baigiamojo darbo autorė, kontekstualiai įsilieti į gamtą, jos neįrėminti, leisti jai atsiskleisti. Harmonija pasiekiama taškiniu užstatymu, smulkiu masteliškumu, medžiagiškumo ir spalviškumo sprendiniais.

Tiek lauko erdvių, tiek pastatų charakteris glaudžiai susietas su šalia esančiu Giržadų kaimu ir vyraujančia topografija. Tradicinei kaimo architektūrai būdingas stogų šlaitiškumas, tad pasiūlytas panašus daugiašlaitis principas. Pasirinkta atkartoti kaimo struktūrą, pastatai sudėliojami palei naujai formuojamą pėsčiųjų taką. Kiekvienas pastatas skirtingoje altitudėje ir orientacijoje, išsidėstę aplink pėsčiųjų gatvę, alėją, taigi, taip suformuojama nauja kaimo bendruomenė.

Kompleksą siūloma įrengti ne didesnį nei dviejų aukštų, kad jis nekonkuruotų su esamu Giržadų kaimu. Projektuojamas senelių namų kompleksas sukuria dinamišką, tvarkingą koncepciją, jaukią erdvę ir organiškai įsilieja į gretimų pastatų tūrinę kompoziciją.

Dermė su aplinka

Seneliams siūloma imtis sodininkystės ir daržininkystės, todėl įrengiami sodeliai pirmuose aukštuose ir bendrasis vidinis kiemas antrajame aukšte, aplink kurį organizuojamos gyvenamosios patalpos. Žiemą seneliai gali rūpintis žiemos sodu viduje, taip norint gamtą „įnešti“ į vidų.

Projektuojamame komplekse siūloma vertikalaus geoterminio šildymo sistema. Mechaninis vėdinimas sustiprinamas natūraliu, kadangi visi langai gali būti atidaromi, o sušilęs oras gali išeiti per vidinį kiemą antrajame aukšte. Taip pat siūloma surinkti lietaus vandenį ir jį naudoti tualetuose, skalbyklose ir sodo priežiūrai. Laikančioji konstrukcija susideda iš CLT (angl. Cross laminated timber) plokščių dėl jų žemo CO2 pėdsako ir dėl jų greito montavimo proceso. Taip pat siūloma naudoti bevaržtes jungtis siekiant būti kuo darnesniu pastatu.

Projektuojant pastato interjerą ir eksterjerą medžiagiškumui siūloma naudoti kuo natūralesnes medžiagas – medį, tinką ir stiklą. Interjere stengiamasi koncentruotis į gamtą, todėl medžiagos parinktos santūrios. Taigi, senelių namai suvokiami kaip konteksto dalis: tiek esančio kaimo, tiek gamtinės aplinkos.

Siūloma imtis sodininkystės ir daržininkystės, todėl įrengiami sodeliai pirmuose aukštuose ir bendrasis vidinis kiemas antrajame aukšte.

Siūloma imtis sodininkystės ir daržininkystės, todėl įrengiami sodeliai pirmuose aukštuose ir bendrasis vidinis kiemas antrajame aukšte.

Straipsnis paskelbtas žurnale „SA.lt“ (Statyba. Architektūra) | 2018 gruodis.

Parašykite komentarą

Atsiliepimų nėra.