• ruukki
  • tikkurila
  • ruukki
  • tikkurila

Statybininkų rengimas neatitinka darbdavių poreikių

2016 balandžio 11 d.

Nuolat skaitome apie aukštųjų mokyklų reformas, aukštojo mokslo spragas ir darbo rinkai nepasiruošusius absolventus. Vis dėlto visiškai pamirštame kitas švietimo įstaigas – profesines mokyklas, kurios ruošia visada reikalingus kvalifikuotus statybų sektoriaus darbuotojus. Čia problemų ne ką mažiau, o jas spręsti imamasi vangiai. Tad kaip ruošiami požiūrį į statybininkus keičiantys specialistai ir kur slypi šios srities spragos, lemiančios, kad statybininko profesija Lietuvoje vis dar nėra vertinama teigiamai?

Statybų verslui trūksta jaunų specialistų

Statybų bendrovės „Tonas“ direktorius Šarūnas Valaitis pasakoja, kad šiandien jo įmonėje dirba jau „užaugę“ specialistai, kuriems yra daugiau nei 30–40 metų, ir laikas būtų ieškoti jiems pamainos – jaunųjų statybininkų. Vis dėlto čia įmonės vadovas susiduria su problemomis.

„Mielai priimčiau jaunus, dar besimokančius žmones, bet jų nėra. Ne kartą kreipiausi į profesines mokyklas, siūlydamas praktiką, tikrai net mokėčiau jiems atlyginimą, kad tik būtų motyvuoti mokytis, dirbti ir tapti pilnaverčiais įmonės darbuotojais. Deja, praktikantų neatsiranda. Manau, didžiausia problema yra ta, kad mums dabar labiausiai reikia sausosios statybos specialistų, o tokių, kiek žinau, Kaune, kur daugiausia užsiimame veikla, niekas nerengia“, – sako Š. Valaitis.

Pasak Š. Valaičio, skambučių iš profesinių mokyklų administracijų dėl praktikos vietų jis sulaukęs yra, tačiau mokyklos siūlė tų statybos sričių moksleivius, kurių dabar nereikia: betonuotojus, dažytojus. Šiandien reikalingi su moderniomis priemonėmis ir sausosios statybos sprendimais gebantys dirbti žmonės ar bent norintys to išmokti. Deja, jų trūksta.

Viskas priklauso nuo profesijos mokytojų kompetencijų

Tuo tarpu Vilniaus statybininkų rengimo centro statybininko profesijos mokytojas Vidas Ringelevičius atskleidžia kiek kitokią profesijos specialistų rengimo tikrovę.

„Vilniaus statybininkų rengimo centras aktyviai bendradarbiauja su statybų verslo atstovais: kiekviena programa yra sudaroma, tariantis su potencialiais mokinių darbdaviais, aiškinantis, kokios srities specialistų šiandien reikia. Žinoma, kol programos yra patvirtinamos, prasisuka per visus valdžios organus, praeina nemažai laiko, tad gali būti, kad šiek tiek atsiliekame nuo rinkos. Be to, labai daug priklauso ir nuo pačių mokytojų, jų kvalifikacijos kėlimo – jei mokytojas nėra suinteresuotas mokinius mokyti naujausių statybų technologijų, pats praktiškai nėra to išbandęs, neišmokys to ir profesinės mokyklos moksleivių. Visur situacija skirtinga – vienose mokyklose mokoma itin pažangiai, kitose – tikriausiai trūksta tam motyvacijos ir energijos“, – sako V. Ringelevičius.

Pasak statybų profesijos mokytojo, norint tobulinti statybų švietimo sritį, būtina kelti mokytojų kompetencijas, juos apmokyti dirbti su naujausiomis priemonėmis, kitaip mokiniai bus ruošiami dirbti pasenusiais metodais.

Mokytojams reikia realios patirties objektuose

glaistymas_statybininkai

„Kažkada buvo vykdytas projektas, kur mokytojai galėjo semtis žinių ir tobulinti savo įgūdžius moderniose statybų bendrovėse. Deja, finansavimas baigėsi, projektas nutrūko, programa buvo sustabdyta, nors, rodos, buvo kurta kaip tęstinė. Tikriausiai, maža pinigų švietimo sistemoje, o idėja buvo labai gera. Dažnai mes patys, mokytojai, vedami idėjos einame į įmones, domimės naujausiomis medžiagomis, technologijomis, į mokyklą vedamės įmonių atstovus, kad šie bendrautų su mokiniais, motyvuotų juos ir supažindintų su svarbiausia informacija. Man kaip specialistui labai trūksta tos patirties, kur pats galėčiau padirbėti objekte, praktiškai viską išbandyti ir tada perduoti mokiniams. Manau, kad išsprendus šią problemą, statybų srities švietimas žengtų didelį žingsnį į priekį ir nemažai statybų spragų būtų panaikinta“, – dalijasi nuomone V. Ringelevičius.

Trūksta tarpsektorinio bendradarbiavimo

Profesijos mokytojui antrina ir bendrovės „Knauf“ sausosios statybos produktų grupės vadovas Kęstutis Janeika. Jis teigia, kad profesinėse mokyklose viskas priklauso nuo mokytojų.

„Statybų srities mokymas labai priklauso nuo konkretaus mokytojo požiūrio. Jei mokytojui sritis įdomi, jis randa informacijos, kreipiasi į mus, rengiame mokymus, dalijamės visa turima informacija, kad jaunuosius statybininkus ji pasiektų ir turėtume parengtus stiprius, jaunus statybininkus. Deja, to vis dar per maža, ne visose mokylose yra iniciatyvių mokytojų, kurie imasi rengti naujas, šiandienai aktualias mokymo programas“, – sako K. Janeika.

Pasak K. Janeikos, daugelis profesinių mokyklų šiandien moko to, kas buvo aktualu prieš dvidešimt ir daugiau metų, mokiniai nėra paruošiami tiek, kad iš karto galėtų eiti dirbti ir darbus atliktų kokybiškai. „Knauf“ sausosios statybos produktų grupės vadovo teigimu, šias statybų švietimo problemas galėtų spręsti aktyvesnis valdžios organų, profesinių mokyklų ir verslo bendradarbiavimas.

„Kol šio bendradarbiavimo nėra, situacija vangiai gerėja. Žinoma, kaip yra pavienių mokyklų ir mokytojų, kurie stengiasi auginti iš tiesų profesionalius statybininkus, taip ir verslo sektoriuje atsiranda atsakomybę jaučiančių įmonių, tačiau per mažai, nėra bendrų tikslų ir priemonių. Mes bendraujame su daug statybų verslo atstovų, mokyklų, stengiamės suteikti visą įmanomą informaciją, priemones, vedame seminarus, tačiau iniciatyvos iš mokyklų, valdžios atstovų ir verslo sektoriaus nėra daug“, – pasakoja K. Janeika.

Svarbi ir moksleivių projektinė veikla

Pasak K. Janeikos, ruošiant jaunuosius statybininkus svarbi ir greta profesinių mokslų esanti projektinė veikla. Dalis profesinių mokyklų ją organizuoja, rengia mokinių mainus, kviečia verslo atstovus į mokyklas, ieško galimybių sukurti geriausias sąlygas mokiniams įgyti reikiamų įgūdžių. Vienas geresnių pavyzdžių – jaunųjų gipso kartono montuotojų konkursas „Junior Trophy“ – šiemet vyks Lietuvoje. Tokiuose konkursuose dalyvavę moksleiviai ir mokytojai visiškai kitaip pamato statybų realybę, įgauna motyvacijos domėtis ir mokytis, nes užsienio šalių patirtis diktuoja visai kitokį požiūrį į pačią specialybę. Tiesa, tai tėra pavieniai projektai, kuriuose dalyvauti galimybę turi tik maža dalis moksleivių.

Išsprendus tarpsektorinio bendradarbiavimo problemas, atradus finansų mokytojų kompetencijoms kelti bei mokiniams motyvuoti įvairiais projektais ir programomis, statybų švietimo situacija greitai gerėtų. Deja, valios tam kol kas trūksta.

Komentarai

Nemokami mokymai architektams ir inžinieriams
statyba ir architektura
archicad